Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-402-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2S-402-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00364-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-402-198/2013Proceso Nr. 2-54-3-00364-2012-2Procesinio sprendimo kategorija:110.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 03 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-7-731/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su dukra D. B. pakeitimo.

Ieškovas A. B. 2013-03-26 kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti D. B. gyvenamąją vietą su juo J.Basanavičiaus g. 18-18 Vilniuje. Apriboti A. S. teises bendrauti su dukra D. B., uždraudžiant jai išsivežti dukrą iš jos naujos gyvenamosios vietos su tėvu Vilniuje ir leisti A. S. ją lankyti tik dalyvaujant tėvui A. B. arba Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui. Savo prašymą motyvavo, kad Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.2d. dėl galimai panaudoto fizinio smurto prieš mažametį vaiką. Nurodė, kad nesiėmus minėtų laikinųjų apsaugos priemonių A. S. atžvilgiu, galimo smurto prieš mažametį vaiką aplinkybių išaiškinimas, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, dėl A. S. galimo poveikio mažametei dukrai.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-04-03 nutartimi A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, kad mažametės interesams, jos saugumui, sveikatai gresia pavojus ir motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jai nesaugu. Pažymėjo, kad nei mažametės motinai, nei auklei Z. V., nei kitiems kartu gyvenantiems asmenims įtarimai nepareikšti ir nenustatyta, kad kartu su mažamete gyvenantys asmenys ją tyčia sužalojo. Tai, kad A. S. galimai daro poveikį mažametei ir galimai (A. B. manymu) apsunkins ikiteisminį tyrimą, nėra civilinės bylos Nr. 2-7-731/2013 nagrinėjimo dalykas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 03 d. nutartį bei tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisinga ir neatitinka LR CPK 144 str. bei LR CK 3.65 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 58-1-00068-13 verčia manyti, kad mažametė nėra saugi būdama mamos namuose ar jai artimoje aplinkoje. Mano, kad tolimesnėje proceso stadijoje įtarimai gali būti pareikšti, tiek auklei Z. V., tiek ir mažametės mamai A. S.. Nurodo, kad dukros užfiksuotose parodymuose yra minima, kad galimą smurtą ir pažeminimus ji patiria iš mamos A. S., todėl mama, darydama tiesioginį poveikį dukrai, gali apsunkinti tyrimą. Mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių A. S. atžvilgiu, galimo smurto prieš mažametį vaiką aplinkybių išaiškinimas, pasidarytų nebeįmanomas, ko pasekoje ir A. B. ieškinys teismui dėl vaiko gyvenamosios pakeitimo nebeturėtų jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-04-03 nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Nurodo, kad prašomos taikyti laikinos apsaugos priemonės nėra susiję su civilinės bylos Nr. 2-7-731/2013 dalyku. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčas nėra kilęs. Nurodo, kad prašomos taikyti laikinos apsaugos priemonės, numatytos CK 3.65 str. negali būti taikomos, kadangi Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7-731/2013 nepatenka į CK III knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatytų bylų kategoriją. Vien ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepatvirtina aplinkybių, kad vadinamoji vaiko auklė vartojo smurtą, o atsakovė daro poveikį savo mažametei dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 03 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti D. B. gyvenamąją vietą su juo J.Basanavičiaus g. 18-18 Vilniuje, kurį grindė tuo, kad atsakovė A. S. dukros D. B. atžvilgiu galimai naudojo fizinį smurtą (b. l. 13-14), dėl ko 2013 m. kovo 20 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei (b.l. 16-17). Apelianto skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo atsižvelgtina į tai, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovės smurtavimą prieš mažametę. Ši aplinkybė reikšminga vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę jų proporcingumo ir būtinumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl minėto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš ieškovo pateiktų įrodymų nenustatė, kad atsakovė savo elgesiu pažeistų mažametės dukros interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad mažametės interesams, jos saugumui, sveikatai gresia pavojus ir motinos nuolatinėje vietoje jai nesaugu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog mažametės ranką jai užgavo pastūmusi auklė Z. V., jog smurtą bei žeminimus, kreipiantis į ją nepadoriais žodžiais, patirianti ir iš mamos A. S., nepatvirtinti jokiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, apeliantas nepaneigė ir atskirojo skundo argumentais, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog nenustačius mažametės D. B. gyvenamosios vietos su ieškovu būtų pažeisti ieškovo ar šalių vaikų interesai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t aria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 03 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė