- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- A-502-1977-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. L. ir atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. L. skundu ir patikslintu skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės 14 724,04 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2004 m. rugsėjo mėn. jai buvo mokama tik dalis pagal įstatymą priklausančio darbo užmokesčio. Išmokant ne visą darbo užmokestį, buvo vadovaujamasi Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių“. Pagal šiuos teisės aktus, apskaičiuojant darbo užmokestį, buvo taikomas indeksavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu teisės aktai, numatę galimybę indeksuoti ir taip mažinti darbo užmokestį, pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad teritorinės muitinės veiksmai buvo teisėti, atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus. Atsakovas taip pat prašė taikyti senaties terminą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš Vilniaus teritorinės muitinės 11 650,56 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (pagal teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria ištaisyta aritmetinė klaida).
Teismas nurodė, kad teisės aktai, buvę pagrindu indeksuoti ir taip mažinti pareiškėjos darbo užmokestį, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl teismas atsakovo atsisakymo mokėti pareiškėjai Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį nepripažino teisėtu ir konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas tenkintinas. Tačiau teismas, atsakovo reikalavimu, taikė ieškinio senaties terminą, numatytą Darbo kodekso 27 straipsnyje, ir konstatavo, kad pareiškėjai priteitina neišmokėta darbo užmokesčio dalis nuo 2003 m. sausio 10 d., kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi 2006 m. sausio 10 d. Teismas nepriteisė pareiškėjai 18,16 Lt nedarbingumo pašalpos nepriemokos, kadangi ji susidarė 2002 m. gruodžio mėn., taip pat nepriteisė 10,37 Lt nedarbingumo pašalpos nepriemokos iš socialinio draudimo lėšų, kadangi šias lėšas mokėjo ne darbdavys.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti, pilnai priteisti iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 14 724,04 Lt. Pareiškėja prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą netenkintų reikalavimų atžvilgiu, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Vilniaus teritorinė muitinė, rodydama minusines sumas algalapyje, pripažino savo skolą, buvo nuolat kalbama, kad atsiradus lėšų, bus su darbuotojais bus atsiskaitoma. Kartu su 2004 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčiu buvo grąžinta dalis nesumokėto darbo užmokesčio už 2004 m. liepos – rugsėjo mėn. Kadangi tai buvo padaryta po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, ji ir toliau pagrįstai manė, kad ir toliau bus kas mėnesį grąžinama po tam tikrą dalį neišmokėto darbo užmokesčio. Praėjus mėnesiui, apie skolų grąžinimą niekas nekalbėjo. Paaiškėjus, kad profesinė sąjunga atstovaus tik jos narių interesus, buvo sudaromas sąrašas tarnautojų, ne profesinės sąjungos narių, kurie nusprendė kreiptis į teismą. Tačiau dėl nežinomų priežasčių 2005 m. liepos mėn. ji iš šio sąrašo buvo išbraukta, todėl nusprendė pati kreiptis į teismą. Tačiau iš karto nesikreipė, nes laukė, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą pagal atsakovo Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Kauno rajono policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė taip pat padavė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Tačiau Vilniaus teritorinė muitinė 2006-11-21 raštu nurodė, kad atsisako nuo apeliacinio skundo, nes, vadovaujantis Vyriausybės 2006 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 720 patvirtintomis Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklėmis, pareiškėjai nesumokėta darbo užmokesčio dalis išmokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat yra pateikęs atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties netaikymo nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad ieškinio senaties terminas negali būti atnaujinamas, nes yra imperatyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis procesas pagal atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą nutraukiamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė 2006-11-21 raštu teismui nurodė, kad atsisako nuo apeliacinio skundo, nes, vadovaujantis Vyriausybės 2006 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 720 patvirtintomis Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklėmis, pareiškėjai nesumokėta darbo užmokesčio dalis išmokėta. Teismui pateiktame atsakovo rašte nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakoma vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, todėl su šiame straipsnyje numatytomis apeliacinio skundo atsisakymo pasekmėmis atsakovas yra susipažinęs. Atsakovo pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo įstatymo nuostatoms neprieštarauja, todėl atsisakymas priimamas.
V.
Pareiškėjos apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Minėtas atsakovo 2006-11-21 raštas, prie jo pridėti dokumentų nuorašai nepatvirtina, kad pareiškėjai buvo išmokėtos būtent jos prašoma priteisti suma. Atsakovo pateikti duomenys abstraktūs, juose nenurodytos išmokėtos pinigų sumos, išmokėjimo diena, todėl kolegija mano, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teisių pažeidimo pašalinimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas nagrinėtinas iš esmės.
Pirmiausia būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai daliai pareiškėjos reikalavimų pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjai priteistinas darbo užmokestis ne už visą 2003 m. sausio mėn., o tik nuo 2003 m. sausio 10 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi, prašydama priteisti dėl indeksavimo taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugsėjo mėn., 2006 m. sausio 10 d. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 ir 3 dalys numato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, kai reikalavimas atsiranda iš prievolinių teisinių santykių. Jos siejamos su objektyviais kriterijais. Nagrinėjamu atveju pagal šias taisykles ieškinio senaties trejų metų termino eigos pradžia yra diena, kada pareiškėjai pagal nustatytą tvarką atsakovas turėjo išmokėti darbo užmokestį. Pareiškėjai darbo užmokestis už 2003 m. sausio mėn. turėjo būti pilnai išmokėtas tik 2003 m. vasario mėn., todėl, į teismą kreipiantis 2006 m. sausio 10 d., nebuvo suėjęs senaties terminas reikalavimui priteisti už 2003 m. sausio mėn. neišmokėtą darbo užmokestį. Todėl pareiškėjai priteistina visa suma, kurios ji reikalavo už 2003 m. sausio mėn.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, kad 2004 m. gruodžio mėn. kartu su darbo užmokesčiu buvo grąžinta dalis nesumokėto darbo užmokesčio už 2004 m. liepos – rugsėjo mėn., t. y. atsakovas savo veiksmais pripažino prievolę ir senaties termino eiga nutrūko. Minėtą aplinkybę pareiškėja įrodinėja atsiskaitymų lapelių kopijomis, pateiktomis apeliacinės instancijos teismui. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju nenustatyta jokių priežasčių, kodėl minėti atsiskaitymų lapeliai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija jų netirs.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo atnaujinti praleistą senaties terminą atmestiems reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. sausio mėn. Tačiau pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas tik tokiu atveju, kai teismas pripažįsta, kad tai padaryta dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą gali būti nuo asmens valios nepriklausę priežastys, pvz., sunki liga, neraštingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 20002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“ 15.2 p.). Šiuo atveju pareiškėja ieškinio senaties termino praleidimą sieja su akivaizdžiai nuo jos valios priklausiusiomis priežastimis, kurios negali būti pripažįstamos svarbiomis.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė kilusį ginčą, tačiau netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pabaigos momentą daliai reikalavimų, pareiškėjos apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, papildomai pareiškėjai priteisiant neišmokėtą 2003 m. sausio 1-10 d. darbo užmokesčio dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą pagal atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą nutraukti.
Pareiškėjos D. L. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjai D. L. iš Vilniaus teritorinės muitinės 11 816,20 Lt.
Nutartis neskundžiama.