- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-490-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- I. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 490 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. P., išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad atsakovas naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, nevykdo pareigos materialiai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra pagrindo manyti, kad atsakovas ir ateityje savo veiksmais kels pavojų jai ir nepilnamečiui jos sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – įpareigojo atsakovą G. P. gyventi skyrium nuo ieškovės I. P. ir P. P. bei nustatė P. P. gyvenamąją vietą su motina I. P.. Iš byloje esančios specialisto išvados 2008-09-15 Nr. G243/08 (05) teismas nustatė, kad 2008-02-13 ieškovę sužalojo jos sutuoktinis, nežymiai sutrikdydamas ieškovės sveikatą. Iš Panevėžio pedagoginės – p0sichologinės tarnybos pažymos nustatė, kad ieškovės sūnus P. P. reguliariai lanko psichologo konsultacijas Panevėžio pedagoginėje – psichologinėje tarnyboje nuo 2008 m. gruodžio mėnesio. Teismo nuomone, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovo smurtą ir su ieškiniu pateikti rašytiniai dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo priešingas visuomenei ir teisei elgesys kelia pavojų ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus P. P. sveikatai. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2009-07-17 apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Prašo sustabdyti vykdymo veiksmus pagal skundžiamą teismo nutartį iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesines teisės normas:
1. Teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepranešęs atsakovui, pažeidė jo teises, numatytas CPK 42 str. CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės nepranešus atsakovui gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
2. Teismas, neturėdamas papildomų duomenų ir įrodymų, neišklausęs jo nuomonės ir argumentų, o remdamasis tik ieškovės teiginiais ir 2008-02-15 specialisto išvada bei ta aplinkybe, kad sūnus P. P. lankosi pas psichologą, nesiaiškino, ar yra reali grėsmė vaiko ir ieškovės interesams, kuo pažeidė jo, kaip sutuoktinio, teises. Nuo specialisto išvados surašymo yra praėję beveik pusantrų metų, todėl jo (apelianto) elgesys šiuo metu neturi nieko bendra su tuo, koks buvo anksčiau. Be to, teismo nutartyje klaidingai nurodyta specialisto išvados data – 2008-09-15, o ne 2008-02-15, kaip turėtų būti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium įneš tik daugiau įtampos, pablogins psichologinę atmosferą šeimoje, todėl bus daugiau žalos nei naudos, nes kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų laikinai apsigyventi ar išsinuomoti, neturi, bute yra įrengęs darbo vietą, kur atlieka programavimo – administravimo darbus elektroniniame tinklalapyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui nepranešta pagrįstai. Priešingu atveju, atsakovas būtų daręs jai spaudimą ir raginęs tokio reikalavimo atsisakyti. Apelianto motyvai apie pažeistas jo teises yra nepagrįsti, o teiginiai apie jo gyvenimo principus ir vertybes – neatitinkantys tikrovės: atsakovas nuolat naudoja fizinę ir psichologinę prievartą, todėl bendras gyvenimas su atsakovu daro žalą jai ir sūnui. Be to, atsakovas klaidina teismą teiginiais apie savo darbo vietą namuose, nes jo darbo vieta yra darbdavio buveinėje ir visi darbai atliekami būtent ten, o internete darbus atlikti galima ir interneto svetainėje ar išsinuomotame bute.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe, įpareigoti vieną sutuoktinį, esant galimybei, gyventi skyrium, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas G. P. naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę I. P. ( b.l. 25, 26 ). Šalių nepilnametis sūnus P. P., (duomenys neskelbtini) gimnazijos 9 klasės mokinys, reguliariai lanko psichologo konsultacijas Panevėžio pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje nuo 2008 m. gruodžio mėnesio ir yra konsultuojamas šiuo metu ( b.l.28). Esant šiems duomenims, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė įstatymu numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą G. P. gyventi skyrium nuo I. P. ir jų sūnaus P. P. bei nustatė šalių nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamąją vietą su motina I. P.. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad laikinos apsaugos priemonės taikymu pažeidžiamos apelianto, kaip sutuoktinio teisės, nes, kaip nurodo apeliantas, teismas nesiaiškino, ar yra reali grėsmė ieškovės ir sūnaus interesams, nes jo, atsakovo, elgesys šiuo metu neturi nieko bendro su tuo kas buvo prieš pusantrų metų. Šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ( CPK 376 str.1 d.). Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka yra nagrinėjama baudžiamoji byla PK-625-334/2009 pagal I. P. 2009-07-15 skundą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kaltinamasis šioje byloje – G. P.. Šis faktas įrodo, jog laikinoji apsaugos priemonė, taikyta atsakovui dėl gyvenimo skyrium yra pagrįsta, nes konfliktai šalių šeimoje tęsiasi pakankamai ilgą laiką, atsakovas ieškovės atžvilgiu nesiliauja vartojęs fizinį smurtą. Akivaizdu, kad atsakovo agresyvus elgesys negatyviai veikia jų nepilnamečio sūnaus psichiką, sukelia dvasinius išgyvenimus, stresą, neužtikrina sūnui saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas G. P. dirba dviejose darbovietėse AB „Panevėžio energija“ ir VĮ Panevėžio apskrities ligoninė, kur ir yra jo darbo vieta, o ne namuose, kaip nurodyta atskirajame skunde. Ieškovas turi pajamų iš darbo santykių, todėl turi galimybę iki teismo sprendimo priėmimo išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nenurodė argumentų, kodėl, nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ( CPK 338 str., 329 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant, kad laikinoji apsaugos priemonė taikoma iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.