Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statega“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3-4887 „Dėl prašymo išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ (skunde nurodytas numeris – Nr. (24.38-72E)-3) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2021 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu jis (pareiškėjas) gavo Ministerijos raštą Nr. (24.38-72E)-3, pasirašytą viceministrės J. N., kuriuo buvo informuotas, kad Ministerija, atsižvelgdama į Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdžio išvadas, priėmė sprendimą neišduoti karinės įrangos importo licencijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas)10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kad licencijos išdavimas prieštarauja Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (toliau – ir Bendroji pozicija, Bendroji pozicija 2008/944/BUSP), nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei), septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioji šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis). Kadangi be šio rašto kitų sprendimų pareiškėjas negavo, todėl ginčija tik Sprendimą, kurį pasirašė viceministrė.

2.2. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjui buvo išduota licencija Pusiaujo Gvinėjos Respublikai (toliau – ir Pusiaujo Gvinėja) priklausančių karinių laivų remontui, kuri buvo sustabdyta. Komisija 2019 m. spalio 28 d. panaikino licencijos galiojimą. Pareiškėjas dėl šios licencijos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino 2019 m. spalio 28 d. sprendimą. Šį teismo sprendimą Ministerija apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. Ministerijos apeliacinį skundą atmetė.

2.3. Pareiškėjo atstovas 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į Ministeriją dėl licencijos pratęsimo. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas raštas, kuriuo Ministerija informavo, kad, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą, po kurio įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nuo individualios karinės įrangos eksporto licencijos Nr. 19/20 EK nagrinėjimo 2019 metais galėjo pasikeisti įvairios susijusios aplinkybės, prašė pateikti šiuo metu aktualią informaciją – atnaujintų prašymų išduoti licencijų ir dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.4 papunktyje, taip pat pasiūlė pateikti paaiškinimus. Ministerijai 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo išsiųsti visi pareikalauti dokumentai.

2.4. Ministerija, nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, pakeitė pagrindą atsisakyti atnaujinti licenciją abstrakčiais sakiniais, kurių pareiškėjas negali nei patvirtinti, nei nuginčyti, todėl atsisakymas yra neteisėtas, nepagristas ir nemotyvuotas. Pusiaujo Gvinėja yra viena iš stabiliausių Afrikos šalių, neturi jokių žymių teroristinių grupuočių. Pagal Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (toliau – ir URM) duomenis, Pusiaujo Gvinėjai nėra taikytos jokios sankcijos. Remiantis viešoje erdvėje esančia informacija, Pusiaujo Gvinėja nėra įtraukta į sąrašą šalių, nebendradarbiaujančių su Finansinių veiksmų darbo grupe kovoje su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu (FATF). Taip pat Pusiaujo Gvinėja neįtraukta į lengvatinio apmokestinimo zonų sąrašą.

2.5. Jis (pareiškėjas), kaip Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą ir neturi tam jokios įtakos, veikia tik remiantis savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelną iš ūkinės veiklos, nes Bendrovėje dirba apie 100 žmonių. Be to, kaip ūkinis subjektas, pareiškėjas ir Lietuvoje negali spręsti politinių klausimų, nustatyti valstybės politiką dėl kitų šalių. Remiantis 2021 m. lapkričio 30 d. žiniasklaidos duomenimis, Pusiaujo Gvinėja yra svarbi ir Lietuvai, nes būtent iš Pusiaujo Gvinėjos į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą atgabenta 138 000 kub. m SGD, ir, tikėtina, kad tai yra ne vienintelis atvejis.