Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-25-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
1S-25-891/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-25-891/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. A. (R. A.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarties, kuria atmesti nuteistojo ir jo gynėjo skundai dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2018-11-08 nutarimo Nr. 89-45 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam R. A. (toliau ir – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. A. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį iki 2016-09-01 įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei iki 2016-10-01 atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi R. A. panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti neatliktos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-08 nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. A. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendžiu paskirta bausme, kurią R. A. pasiųstas atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi, ir R. A. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-03-06 nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. A. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. A. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2017-08-01, bausmės pabaiga – 2019-07-26. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2017-12-28. Neatliktos bausmės dalis 2018-11-08 – 8 mėnesiai ir 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijai 2018-11-08 nutarimu nutarus netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis ir jo gynėjas šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018-12-10 nutartimi teismas atmetė nuteistojo ir jo gynėjo skundus ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismo vertinimu, negalima remtis tik nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodytais teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra skirta reali laisvės atėmimo bausmė, skaičių, jo elgesį iki nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, padarymo, elgesį įkalinimo įstaigoje, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, padarė išvadą, kad nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Teismo įsitikinimu, dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti dar labiau sumažinta, šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį R. A. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą bei nustatyti BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, kaip ir komisija, labiau akcentavo jo nusikalstamą praeitį, kuri jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę, o ne jo norą pasitaisyti bei teigiamą elgesį įkalinimo įstaigoje. Be to, teismas, priimdamas nutartį rėmėsi neaktualia informacija apie R. A. elgesį pataisos įstaigoje nurodydamas, jog jis turi galiojantį pažeidimą, tačiau dar iki teismo posėdžio, tai yra 2018-11-22, jam buvo panaikinta 2018-04-12 nutarimu paskirta nuobauda (papeikimas) prieš terminą, kas reiškia, kad teismas sprendė klausimą formaliai, neįsigilinęs į nuteistojo asmens bylos duomenis ir tinkamai neįvertinęs jo dabartinio elgesio, jo pastangų įrodyti, kad jis yra linkęs pasitaisyti bei gali dalį bausmės atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. R. A. skundu taip pat prašo įvertinti, kad jo elgesio rizika sumažėjo nuo 84 taškų iki 71 taško, o 2018-11-05 socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimos nusikalstamo elgesio rizikos taškų mažėjimo tendencijos. Anot nuteistojo, jo geras elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamas požiūris į darbą, visuomeninės veikla ir kiti jį charakterizuojantys duomenys komisijos nutarime liko visiškai neįvertinti, o teismas, priimdamas nutartį, vertino juos formaliai. Priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymi, kad esant abejonei dėl jo elgesio paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos, jo nepriekaištingą elgesį užtikrins intensyvi priežiūra elektroninėmis priemonėmis bei pastovus bendravimas su probacijos pareigūnais. Nepaleidus jo lygtinai iš pataisos įstaigos, jis negalės pasirūpinti savo mažamečiu vaiku bei atlyginti žalos nukentėjusiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo R. A. Socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos t. 1, b. l. 88-91) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 71 balu. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. net 46 balus, pakartotinio R. A. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys R. A. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti darbinės patirties stygius, finansiniai sunkumai dėl nepadengtų ieškinių, lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, smurtinis elgesys esant apsvaigus nuo alkoholio, nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą, impulsyvumas, sunkumai atpažįstant problemas, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių įvertinimo stoka, neigiama nuostata į priežiūrą ar apribojimus, nes anksčiau nuteistasis buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų (asmens bylos t. 1, b. l. 91). Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis save linkęs vertinti palankiai, trūkumų, neigiamų savybių savyje neišskiria, tačiau pripažįsta, kad vienintelė ir didžiausia jo problema yra alkoholio vartojimas, dėl kurio jam iškyla sunkumų tinkamai save realizuoti gyvenime. Vertinant nuteistojo problemų sprendimo įgūdžius pastebima, kad R. A. nepakankamas gilinimasis į savo problemines priežastis, apsunkina galimybes imtis konstruktyvių problemų sprendimo priemonių. Kalbėdamas apie savo ateities tikslus nuteistasis išlieka nepakankamai konkretus. Geba tam tikru būdu priimti kito asmens perspektyvą, tačiau labiau išlieka susikoncentravęs ties savo poreikiais. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, keliama prielaida, kad nuteistojo impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo stoka, gali būti siejami su jo nusikalstamu elgesiu (asmens bylos t. 1, b. l. 89).

8. Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, apygardos teismas negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pirmiausia tokia išvada darytina dėl to, kad pakartotinė R. A. nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik vidutinė, tačiau artimesnė ne žemos, o aukštos rizikos balui. Įvertinus tai, kad didesnę ir žymią dalį R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali koreguoti, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai būtų rizikuojama, jog būdamas laisvėje asmuo vėl veiks neteisėtai. Šiuo metu nuteistojo R. A. lygtinis paleidimas būtų per ankstyvas ir net potencialiai žalingas ne tik visuomenei, tačiau ir pačiam nuteistajam, kurio pirminiai teigiamo elgesio pokyčiai konstatuoti tiek komisijos, tiek apylinkės teismo.

9. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas akcentavo ne tik R. A. nusikalstamą praeitį, bet ir įvertino jo teigiamą elgesį laisvės atėmimo metu. Iš teismo nutarties matyti, kad išsamiai buvo įvertintos R. A. pastangos vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo dalyvavimas įvairiose programose ir veiklose, palaikomi socialiniai ryšiai, mokymasis, darbinė veikla ir kitos aplinkybės, rodančios teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimą. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas, nurodydamas, jog jis turi galiojantį pažeidimą, priimdamas nutartį rėmėsi neaktualia informacija apie jo elgesį pataisos įstaigoje, nes dar iki teismo posėdžio, tai yra 2018-11-22, jam buvo panaikinta 2018-04-12 nutarimu paskirta nuobauda prieš terminą, tačiau toks nuteistojo teiginys taip pat nėra niekuo pagrįstas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal 2018-11-08 turimus duomenis apie nuteistąjį, R. A. turėjo galiojančią nuobaudą, be to, apylinkės teismui jokie nauji duomenys apie nuteistojo turimas ar panaikintas nuobaudas pateikti nebuvo, todėl jis jų vertinti ir negalėjo. Pažymėtina, kad tai, jog R. A. skirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą ir jis šiuo metu galiojančių nuobaudų jau neturi, rodo jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir ši aplinkybė bus įvertinta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

10. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuriam netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas susiformavo jauname amžiuje, kuris anksčiau buvo ne vieną kartą teistas ir jau ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę bei kuris net ir po jo atžvilgiu du kartus pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo ir toliau veikė neteisėtai – turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po jam parodyto pasitikėjimo atidedant jam bausmės vykdymą (bausmės vykdymo atidėjimo metu), būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, pažeidė nustatytą tvarką, už ką jam buvo skirta nuobauda. Nors šiuo metu ši nuobauda jau nebegalioja, tačiau kiekvienas bausmės režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (net ir su intensyvia priežiūra). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo R. A. buvo vieninga.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad R. A. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. (R. A.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys