- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 1-1063-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01223-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- L. S.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-03-27, apie 20.15 val., L. S. Minties g. 54 namo kieme, Vilniuje, būdama neblaivi, dėl kilusio asmeninio konflikto su D. K. kelis kartus spyrė į jo automobilį „Volvo S40“, v.n. (duomenys neskelbtini) bei apgadino 250 Lt vertės variklio dangtį, 250 Lt vertės kairės pusės priekinį automobilio sparną ir 250 Lt vertės kairės pusės priekines dureles, taip tyčia sugadindama bendros 750 Lt vertės svetimą turtą.
Apklausta teisme kaltinamoji L. S. prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad konfliktas kilo, nes ji išsigando, kad šaligatviu automobiliu važiavęs nukentėjusysis partrenkė vaikus ir dėl to labai supyko. Įvykio metu buvo išgėrusi 2-3 butelius alaus ir dėl to pasielgė agresyviai. Ji su drauge ir vaikais ėjo į lauką. Išgirdo, kad lauke vaikas rėkia ir pamatė parkritusią mažametę dukterį bei šaligatviu automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį. Pamaniusi, kad vaiką partrenkė automobilis, ji pribėgo ir šaukė ant vairuotojo, taip pat kelis kartus spyrė į jo automobilį. Pripažįsta, kad buvo užkėlusi koją ir ant variklio dangčio. Gali būti, kad konflikto metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir vairuotoją, ir kartu su juo važiavusią merginą. Nukentėjusysis norėjo patraukti automobilį, tačiau ji jam neleido ir iškvietė policiją, o šis taip pat skambino pareigūnams. Tiksliai nepamena, ką šaukė ir šnekėjo įvykio metu. Buvo susijaudinusi, nes išsigando, kad vaiką partrenkė automobilis, nors vėliau paaiškėjo, kad vaikas pats parkrito. Sutinka, kad spardydama apgadino automobilį, tačiau nukentėjusysis prašo per didelės žalos. Galėjo padaryti apgadinimus už 200 Lt, bet ne už 1000 Lt. Kartu su vaikinu važiavusiai merginai bandant eiti namo, ji jai neleido, nes norėjo, kad visi liktų įvykio vietoje iki atvykstant policijai. Griebė O. P. už plaukų, nes ši taip pat ją tampė už plaukų. Konfliktas truko apie 15 minučių. Jo metu pašalinių žmonių nebuvo, bet vėliau pradėjo rinktis kaimynai ir susirinko apie 15 žmonių. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai ir dėl to gailisi.
Iš alkotesterio kvito matosi, kad 2011-03-27 21.28 val. L. S. buvo nustatytas 1,12 ‰ girtumas (b.l. 31).
Savo parodymus L. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 43-48).
Apklaustas teisme nukentėjusysis D. K. paaiškino, kad įvykio dieną su drauge O. P. grįžo iš tėvų. Jis automobiliu kirto šaligatvį ir pravažiuodamas matė ant vejos vaikus, tačiau jų nekliudė ir pravažiavęs sustojo. Tuomet iškart rėkdama pribėgo L. S. ir pradėjo spardyti automobilį. Kaltinamoji pirmiau pribėgo prie automobilio ir tik po to prie vaikų. Kadangi L. S. buvo agresyviai nusiteikusi, jis užsirakino automobilyje ir iškvietė policiją. Kaltinamoji spardė automobilį, lipo ant jo ir įlenkė variklio dangtį, dureles bei sparną. Iš viso sulankstytos 4 detalės ir visų jų remontas kainuos po 250 Lt. Servise remontas kainuotų dar didesnę sumą. Reikia ištiesinti priekinį sparną, variklio dangtį, galines dureles bei galinį sparną. Su L. S. anksčiau nekonfliktavo, ją įvykio dieną matė pirmą kartą. Konfliktas tęsėsi nuo pusvalandžio iki valandos. Jo metu negirdėjo, kad kaltinamoji būtų rėkusi apie vaikus, ji tik šaukė dėl to, kad automobilis važiavo šaligatviu. Už tai, kad važiavo pėsčiųjų taku, jį policija nubaudė administracine tvarka. Automobilis jau buvo apibraižytas iki įvykio, tačiau jo nurodyti įlenkimai atsirado būtent šio įvykio metu nuo L. S. smūgių. Kaltinamoji keikė jį ir draugę, o iš jų pusės jokių keiksmų ar smurto nebuvo. Kai L. S. puolė O. P., jis kaltinamąją atitraukė nuo draugės. Daugiau nieko konflikto metu kaltinamajai nedarė.
Apklausta teisme liudytoja O. P. paaiškino, kad D. K. yra jos draugas, o kaltinamosios asmeniškai nepažįsta. Įvykio metu ji su D. K. automobiliu įvažiavo į kiemą ir pravažiavo pro stovinčius vaikus. Iškart po to prie automobilio šaukdama pribėgo kaltinamoji. D. K. norėjo išlipti iš automobilio, tačiau kaltinamoji šaukė, spardė automobilį, todėl buvo baisu išlipti ir jie užsirakino. Po to ji nusprendė nueiti namo pasidėti daiktų ir prasibrovė pro L. S., o ši spyrė jai kelis kartus į krepšius bei į kojas. L. S. šaukė, kad suvažinėjo jos vaikus, priekaištavo dėl važinėjimo šaligatviu. Ji L. S. nieko nedarė, tik užsidengė nuo smūgių ir bandė praeiti. Galiausiai D. K. atitraukė L. S. nuo jos. Policija atvažiavo po 10-25 minučių. Kaltinamoji sukėlė daug triukšmo ir nenurimo iki visi išsiskirstė. Po įvykio ant automobilio atsirado naujų įlenkimų. Prieš tai automobilis jau buvo apgadintas, nes dalyvavo dviejuose eismo įvykiuose, tačiau apgadinimai buvo kitose vietose. Savęs nukentėjusia nelaiko ir pretenzijų kaltinamajai dėl suduotų smūgių neturi.
Apklausta teisme liudytoja I. P. paaiškino, kad L. S. yra jos kaimynė ir draugė. Įvykio vakarą L. S. išėjo su savo dukra ir jos sūnumi į lauką, o ji ėjo iš paskos su kitu savo vaiku. Išgirdo kaip lauke L. S. pradėjo šaukti: „Stok. Tu niekur nevažiuosi“. Kiek suprato, automobilis vos nepartrenkė jų vaikų. Matė kaip L. S. pastatė koją ant automobilio kapoto. Po to nukentėjusysis išlipo ir jie su L. S. apsižodžiavo, po ko D. K. vėl sėdo į automobilį, o kaltinamoji spyrė į automobilį. Automobiliu važiavusi mergina norėjo eiti namo, tačiau kaltinamoji jos nepraleido, laikė ir šaukė, kad pasiliktų įvykio vietoje kol neatvažiuos policija. Ji su vaiku stovėjo kiek toliau, todėl visų aplinkybių tiksliai nematė. Neatkreipė dėmesio į tai, kiek pašalinių žmonių atėjo į konflikto vietą. Ji toje laiptinėje nieko nepažįsta. Policija atvažiavo po maždaug 10 minučių.
Įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „Volvo S40“, v.n. (duomenys neskelbtini) nustatyti nežymūs įlenkimai ant variklio dangčio, vairuotojo pusės priekinio sparno, vairuotojo pusės galinių durelių bei galinio vairuotojo pusės sparno. Prie apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuoti nežymūs bato pado pėdsakai ant automobilio variklio dangčio, priekinio kairės pusės sparno ir vairuotojo durelių (b.l. 4-10).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad L. S. tyčia sugadino svetimą turtą. Nors jai kaltinimas pareikštas pagal BK 284 str. 1 d. nurodant, kad ji įžūliu elgesiu, svetimo turto gadinimu ir fiziniu smurtu prieš kitą asmenį viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties pažeidė viešąją tvarką, tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. S. veiksmai nesudaro BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nesutiktina su valstybės kaltintojo palaikoma pozicija, kad L. S. agresyviai elgėsi dėl menkavertės priežasties. Ji pati teisme nurodė, jog nukentėjusysis automobiliu važiavo pėstiesiems skirta vieta ir pargriuvus jos mažamečiam vaikui, ji pagalvojo, kad vaiką partrenkė šis automobilis dėl ko labai supyko ant nukentėjusiojo, kas ir nulėmė jos agresyvų elgesį. D. K. pripažino, kad automobiliu važiavo neleistinoje vietoje ir už tai policijos buvo nubaustas administracine tvarka. Įvertinus tokią įvykio situaciją, konstatuotina, jog priežastys nulėmusios neteisėtą kaltinamosios elgesį nebuvo menkavertės. Nors L. S. neteisingai įvertino situaciją ir klaidingai nusprendė, kad nukentėjusysis automobiliu partrenkė jos vaiką, tačiau pats D. K. savo neteisėtu elgesiu sudarė sąlygas tokiai klaidingai išvadai. Tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų O. P. bei I. P. parodymai patvirtina, kad L. S. agresyvus elgesys konflikto metu buvo nukreiptas asmeniškai prieš D. K. ir jo turtą, taip pat kartu važiavusią O. P.. Kadangi pats D. K. neteisėtu elgesiu iš dalies išprovokavo konfliktą, o priežastys, nulėmusios L. S. pyktį bei netinkamą elgesį – baimė dėl savo vaiko saugumo, nėra menkavertės, darytina išvada, kad kaltinamosios elgesys konflikto metu negali būti laikomas chuliganišku. Nors įvykis kilo viešoje vietoje, tačiau kaltinamosios tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos trikdymą ar sąmoningą visuotinai priimtų viešo elgesio taisyklių laužymą. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad L. S. neteisėti veiksmai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį bei jo turtą, todėl tokie veiksmai yra kvalifikuotini ne kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.), bet pagal jų pasekmes kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas (BK 187 str.). Įvertinęs tai, kad pagal faktines aplinkybes ir sunkumą, pareikštas kaltinimas nesiskiria nuo teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, teismas įrodytą veiką kvalifikuoja pagal BK 187 str. 1 d. D. K. nurodė, kad kaltinamoji iš viso apgadino 4 automobilio detales, po 250 Lt vertės, todėl iš viso padaryta 1000 Lt dydžio žala. Kaltinamoji faktinių įvykio aplinkybių neginčijo, pripažino, kad elgėsi agresyviai ir spardė automobilį, tačiau nesutiko su žalos įvertinimu ir nurodė, kad avėjo minkštais batais, todėl negalėjo padaryti didelių apgadinimų. Kaip matosi iš automobilio apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų nuotraukų, nežymūs įlenkimai buvo nustatyti ant variklio dangčio, vairuotojo pusės priekinio sparno, vairuotojo pusės galinių durelių bei galinio vairuotojo pusės sparno. Kaltinamoji pripažino, kad buvo užkėlusi koją ant variklio dangčio bei spardė automobilį iš vairuotojo pusės, kada D. K. įsėdo į vidų ir užsirakino. Iš nuotraukų matosi nežymūs bato pado pėdsakai ant automobilio variklio dangčio, priekinio sparno bei vairuotojo durelių. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad jau iki šio įvykio automobilis buvo apgadintas – O. P. paaiškino, kad jis prieš tai buvo dalyvavęs dviejuose eismo įvykiuose. Įvertinus šių įrodymų visumą, darytina išvada, kad trys iš apgadinimų, nustatytų po įvykio, buvo padaryti būtent kaltinamosios L. S. – įlenkimai ant variklio dangčio (kaltinamoji buvo užkėlusi koją), priekinio kairės pusės sparno (kaltinamoji pripažino, kad spardė ir yra užfiksuotas nežymus bato pėdsakas) bei priekinių kairės pusės durelių (įlenkimas arčiau vairuotojo vietos ir kaltinamoji pripažino, kad spardė automobilį toje vietoje). Pakankamai įrodymų, kurie leistų susieti nustatytą galinio kairės pusės sparno ir durelių įlenkimą su kaltinamosios veiksmais, nėra. Šis apgadinimas gana toli nuo vairuotojo vietos ir nėra nustatyta, kad L. S. būtų spardžiusį visą automobilį – tiek ji pati, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad ji spardė automobilį apie vairuotojo vietą po to, kai D. K. išsigandęs užsirakino automobilio viduje. Įvertinus šias aplinkybes, iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl automobilio kairės pusės galinio sparno apgadinimo. D. K. nurodoma remonto kaina – po 250 Lt už kiekvienos detalės ištiesinimą ir perdažymą, atitinka realią tokių darbų rinkos kainą, todėl konstatuotina, kad kaltinamosios sugadinto svetimo turto vertė yra 750 Lt (trys detalės po 250 Lt). Ši suma viršija 3 MGL dydžio sumą, todėl L. S. veiksmai sugadinant D. K. priklausantį turtą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.
Iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo O. P.. Liudytoja O. P. teisme nurodė, kad nelaiko savęs nukentėjusiąja ir pretenzijų kaltinamajai nereiškia. Fizinio skausmo sukėlimas atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos veikos požymius. Bylos dėl tokių veikų nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl nesant nukentėjusio asmens pretenzijų kaltininkui, procesas dėl šios veikos negalimas.
D. K. byloje pareiškė 1000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamoji tyčia sugadino tik tris iš nukentėjusiojo nurodomų keturių apgadintų automobilio detalių. Žala dėl kaltinamosios padarytų sugadinimų sudaro 750 Lt, todėl teismas ieškinį tenkina iš dalies ir iš L. S. priteisia 750 Lt D. K. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamoji anksčiau neteista, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamoji yra darbinga, tačiau nedirba, registruojasi darbo biržoje, jai skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertina tai, kad L. S. augina mažametį vaiką, yra nustatyta po vieną jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jai viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš dalies tenkinti civilinį ieškinį ir iš L. S. priteisti 750 Lt D. K. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.