- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-107-338/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edmundas Jaras, Rimantas Savickas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- V. A. G.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Civilinė byla Nr. 2S-107-338/2007
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Edmundo Jaro, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V. A. G. pareiškimas dėl termino palikimui priimti po V. R. mirties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo pratęsti terminą palikimui priimti po motinos V. R. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pareiškėja kreipėsi po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, todėl notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes po motinos mirties išgyveno didelį emocinį sukrėtimą, buvo prastos sveikatos būklės. Be to, pareiškėjos vyras yra antros grupės invalidas, reikalaujantis pastovios priežiūros. Pareiškėja taip pat globoja senyvo amžiaus giminaitę, kuri taip pat reikalauja pastovios priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-01-17 nutartimi pareiškėjos V. A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti po V. R. mirties atnaujinimo atmetė. Priteisė iš V. A. G. 800,00 Lt atstovavimo išlaidų V. M. naudai ir 28,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties įstatyminiais įpėdiniais liko dukterys V. A. G. ir V. M. Po V. R. mirties dėl paveldėjimo į notarą laiku kreipėsi V. M., pareiškėja į notarą kreipėsi praleidusi 3-jų mėnesių terminą palikimui priimti. Taigi, pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi praleidusi CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas tik tada, kai jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.). Teismas, ištyręs byloje esančias aplinkybes, konstatavo, kad nei viena iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių byloje nėra įrodyta ir negali būti laikytina svarbia priežastimi (CPK 178 str.). Pareiškėja buvo dirbantis asmuo, pagal savo sveikatos būklę pilnai pajėgi tiek materialiai, tiek pagal savo išprusimą domėtis savo reikalais ir įgyvendinti savo teises. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja palikimo priėmimo laikotarpiu turėjo kokių nors ypatingų ir sunkių sveikatos problemų, buvo ilgam išvykusi ar dėl materialinių problemų negalėjo įgyvendinti savo teisių. Pareiškėja neginčijamų įrodymų tuo klausimu teismui nepateikė, nors, kaip suinteresuota bylos šalis, turi prisiimti įrodinėjimo pareigą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas atmestinas, nenustačius svarbių priežasčių termino atnaujinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti, nepriteisti iš pareiškėjos V. M. naudai bylinėjimosi išlaidų arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia sekančiais motyvais. 1. Apeliantė nurodė, kad terminas palikimui priimti baigėsi 2005-08-12, o pareiškimą notarui pareiškėja pateikė 2005-08-16. Apeliantė teigia, kad teismas, neatnaujindamas termino palikimui priimti, kai jis praleistas tik keturias dienas, netinkamai taikė ir aiškino materialinę teisės normą – CK 5.57 straipsnį, taip pat pažeidė bendrą protingumo, teisingumo principą, įtvirtintą CK 1.5 straispnyje. 2. Apeliantė nurodo, kad buvo nuvykusi pas notarę pateikti pareiškimą palikimui priimti per įstatymo nustatytą terminą, tačiau įvykus konfliktui tarp pareiškėjos ir jos sesers V. M., pareiškėjai labai pablogėjo sveikata ir ji nebegalėjusi paduoti notarui pareiškimo. 3. Pareiškėja nurodo, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji pateikė notarui 2005-08-16, registro Nr. 5719. Todėl mano, kad pareiškimas turi būti vertinamas kaip priimtas notarės ir turi sukelti pareiškėjai atitinkamas teises ir pareigas. Apie tai apylinkės teismas turėjo pasisakyti, tačiau nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Apeliantė pažymi, kad notarės raštą Nr. 132 apie tai, kad pareiškėjai reikia kreiptis į teismą dėl palikimui priimti termino pratęsimo gavo tik 2006 m. rugsėjo 20 d. 4. Apeliantė nesutinka dėl 800 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo suinteresuotam asmeniui byloje V. M. Šioje byloje nėra ieškovų ir atsakovų, o suinteresuotų asmenų išlaidos neturėtų būti atlyginamos (CPK 443 str.). Be to, tokia didelė atstovavimo išlaidų suma nėra pagrįsta, nes byla nebuvo ilga ir sudėtinga. 5. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad suinteresuotieji asmenys Panevėžio rajono notarų biuro notarė ir Panevėžio apskrities VMI neprieštaravo tam, kad pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo būtų patenkintas, o V. M. prieštaravimas nepagrįstas. 6. Apeliantė teigia, kad jos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip svarbios. Teismui pareiškėja pateikė med. pažymėjimą apie gydymąsi dėl padidinto kraujospūdžio, opaligės, o sveikatos būklė paprastai vertinama kaip svarbi priežastis. Apylinkės teismo motyvai dėl termino praleidimo priežasčių vertinimo kaip nesvarbių yra neteisingi. Apeliantė prašo teismo išreikalauti iš Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo po V. R. mirties bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. nurodo, kad nesutinka su skundo motyvais. Nurodo, kad pareiškėja teismo prašė terminą pratęsti, nurodydama tris priežastis: 1) po motinos mirties išgyveno didelį emocinį sukrėtimą, todėl įstatymo nustatytą terminą praleido dėl savo sveikatos būklės; 2) jos vyras yra antros grupės invalidas, reikalaujantis pastovios priežiūros ir 3) globoja senyvo amžiaus giminaitę, kuri taip pat reikalauja pastovios priežiūros. Pareiškėja ne tik neįrodė, kad šios priežastys buvo pasekmė, dėl ko praleido terminą palikimo priėmimui, bet ir kad nors vieną iš šių priežasčių būtų galima pripažinti svarbia, dėl ko teismas praleistą terminą galėtų atnaujinti. Po motinos mirties pareiškėja dirbo ir gyveno Panevėžyje, todėl priimti palikimą turėjo tris mėnesius ir visas galimybes. Pareiškėja pačiame pareiškime nurodė, kad į palikimo vietos notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo kreipėsi po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino. Šios aplinkybės teisme neginčijo nei vienas byloje esantis suinteresuotas asmuo. Vien dėl šios aplinkybės įrodymo iš notarės išreikalauti paveldėjimo bylą nėra tikslinga. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jeigu notaras priėmė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tai tas faktas sukėlė jai atitinkamas teises ir pareigas. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, vien tik pareiškimo padavimas notarei, jokių teisių ir pareigų pareiškėjai nesukėlė. Suinteresuotas asmuo V. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos priteisė atstovavimo išlaidas visiškai pagrįstai, nes CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pirmos instancijos teismas visapusiškai, pilnai išnagrinėjo bylą, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esamus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos pateiktas med. pažymėjimas apie pareiškėjos sveikatos būklę, šalių parodymai, liudytojų apklausa, kaip įrodymų visuma teismo buvo atitinkamai įvertinta. Suinteresuotas asmuo V. M. dar nurodo, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teismo prašo arba išspręsti bylą iš esmės, arba perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių bylos perdavimui iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui pagrindų numatytų CPK 327 straipsnyje. Suinteresuotas asmuo V. M. prašo: 1. Pareiškėjos V. A. G. atskirąjį skundą atmesti ir 2007-01-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. 2. Atsisakyti priimti papildomai pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus ir prašymą išreikalauti iš notarės visą paveldėjimo bylą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Teismas, ištyręs byloje esančias aplinkybes, konstatavo, kad nei viena iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių byloje nėra įrodyta ir negali būti laikytina svarbia priežastimi (CPK 178 str.). Pareiškėja, prašydama pratęsti terminą palikimui priimti, termino praleidimo priežastimis nurodė tai, kad po motinos mirties išgyveno didelį emocinį sukrėtimą, kad jos vyras yra antros grupės invalidas reikalaujantis pastovios priežiūros, kad globoja senyvo amžiaus giminaitę, kuri taip pat reikalauja pastovios priežiūros. Pareiškėjos sesers, kuri šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, atstovas advokatas R. Jasevičius pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos vyras ir jos nurodyta giminaitė gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, gyvena ūkiškai, vaikšto, savarankiškai atvažiuoja į Panevėžio miestą ir jiems jokios pastovios priežiūros nereikėjo ir nereikia. Pareiškėja po motinos mirties gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, buvo darbinga, todėl turėjo pakankamai laiko ir galimybių laiku pateikti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Suinteresuoto asmens atstovo atsiliepime išdėstytų argumentų pareiškėja nepaneigė ir nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti. Pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi praleidusi CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tada, kai jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.). Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja palikimo priėmimo laikotarpiu neturėjo kokių nors ypatingų ir sunkių sveikatos problemų, buvo ilgam išvykusi ar dėl materialinių problemų negalėjo įgyvendinti savo teisių. Jos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų liudija tai, kad pareiškėja 2005-05-24 konsultuota gydytojo, gydyta ambulatoriškai, kiek laiko truko gydymas, nenurodyta. Sekantį kartą lankėsi gydymo įstaigoje 2005-09-20, jau po to, kai buvo pasibaigęs terminas pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti. Pareiškėja pati patvirtino, kad ji buvo nuvykusi pas notarą, tačiau dėl emocijų protrūkio pareiškimo neparašė ir notarui nepateikė.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėja yra pateikusi pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, skundžiamos nutarties teisėtumui neturi reikšmės, kadangi šis pareiškimas, kaip nurodo pati pareiškėja yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, būtent dėl to pareiškėja ir kreipėsi į teismą. Tai, kad Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir notarė neprieštaravo pareiškėjos prašymui, neturi įtakos šios bylos išsprendimui, kadangi Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes nepriklausomai nuo to, patenkinamas ar ne pareiškėjos prašymas, palikimas valstybei nepereina, kadangi yra daugiau paveldėtojų. Notaro veiksmai nėra skundžiami, todėl ir notaras šioje byloje nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
Pareiškėja nesutinka dėl 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų priteisimo V. M. ir teigia, kad šioje byloje nėra ieškovų ir atsakovų, o suinteresuotų asmenų turėtos išlaidos pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 443 str. 6d. neatlyginamos. V. M. nurodytos išlaidos yra nepagrįstai didelės, teismas turėjo jų nepriteisti arba ženkliai sumažinti. Toje pačioje pareiškėjos nurodyto CPK 443 str. 6 d. yra pasakyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Akivaizdu, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, o jų interesai yra priešingi, pareiškėjos pareiškimas atmestas, todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė iš pareiškėjos V. M. turėtas atstovavimo išlaidas. Priteista atstovavimo išlaidų suma neviršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Minėtos rekomendacijos 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, atsiliepimo surašymui taikomas koeficientas – 3, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15. Advokatas surašė atsiliepimą į pareiškimą, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, todėl priteistos atstovavimo išlaidos nėra per didelės ir jų mažinti nėra pagrindo.
Iš apeliantės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš V. A. G. 6,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.