Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-16 · Administracinė byla Nr. I-725-244/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
I-725-244/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03162-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Švietimo mainų
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei Kazimiero Simonavičiaus universitetui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Advokatai
Almantas Paškauskas
Administracinė byla Nr. I-725-244/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03162-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Almantui Paškauskui,atsakovo atstovams E. K. ir D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Švietimo mainų paramos fondui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei Kazimiero Simonavičiaus universitetui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-360 (AG-293/07-2018); Švietimo mainų paramos fondo (toliau – Fondas) 2017 m. liepos 14 d. raštą Nr. S(AM)-1055; 3) Fondo 2018 m. liepos 4 d. raštą Nr. S(AD)-308 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant skundžiamo rašto numerį).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamais raštais buvo įpareigotas grąžinti dotacijas už studijas Tarptautiniame Travnik universitete. Pareiškėjas nesutinka su Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštu, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas bei sukeliantis neigiamas teisines pasekmes. Komisija nepagrįstai ir neteisėtai skundžiamus Fondo 2017 m. liepos 14 d. Nr. S (AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. Nr. S(AD)-308 raštus vertino kaip nesusijusius su pareiškėju, o juos laikė susirašinėjimu tarp Fondo ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto (toliau – ir Universitetas). Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas yra administracinio pobūdžio sprendimas. Universitetas, remdamasis Fondo raštu, iš pareiškėjo paprašė grąžinti gautą dotacijos sumą. Fondas nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėju, dėl „Erasmus+“ studijų programos vykdymo. Universiteto administracijos 2017 m. liepos 11 d. priimtoje išvadoje yra konstatuota, jog studentas J. P. nepažeidė akademinių įsipareigojimų, nepažeidė sutartyje numatytų sąlygų, pats nenutraukė sutarties, o studijų nutraukimo priežastys yra kultūriniai skirtumai. Universiteto 2017 m. birželio 9 d. posėdyje buvo nutarta J. P. studijų Tarptautiniame Travnik universitete nutraukimo priežastį įvardyti kaip įvykusią dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, kurios nei viena šalis kontroliuoti bei protingai numatyti negalėjo, taip pat negalėjo užkirsti kelio Bosnijos ir Hercegovinos Tarptautiniam Travnik universitetui nutraukti pareiškėjo studijų pagal „Ersamus+” studijų programą. Komisija neatsižvelgė į Universiteto 2017 m. liepos 11 d. Fondui teiktą išvadą, kurioje Universitetas Fondo prašė užskaityti J. P. studijas užsienyje įvykusiomis ir jo grįžimo priežastis pripažinti force majeure, kadangi studijos buvo nutrauktos ne studento noru.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija neanalizavo Fondo 2018 m. liepos 4 d. rašto Nr. S(AD)-308. Universiteto raštuose nėra kalbama apie studento pašalinimą, o yra konstatuota, jog priimančioji šalis nutraukė studento studijas ir nebeįleido pareiškėjo į Tarptautinį Travnik universitetą. Fondas nepagrįstai nurodo, jog Universitetas neginčijo pozicijos, kad aptariama situacija nėra force majeure aplinkybė. Pareiškėjo teigimu, Komisija savo sprendime vertindama Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštą pasisakė, jog tai nėra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme, tačiau nepaneigė fakto, jog Fondo sprendimas pažeidė pareiškėjo teises. Universitetas jokio sprendimo dėl dotacijos grąžinimo nepriėmė, nes, kaip minėta, Universitetas 2017 m. liepos 11 d. sprendime (išvadoje) konstatavo aplinkybes, kurioms esant, dotacijos suma nėra grąžinama dėl force majeure aplinkybių. Fondui buvo pateikta išsami rašytinė medžiaga, patvirtinanti, jog studentas nepažeidė akademinių įsipareigojimų, sutartyje numatytų sąlygų, pats „Erasmus+” studijų programos nenutraukė, studijos nutrauktos dėl kultūrinių skirtumų, prilygstančių force majeure aplinkybėms. Komisija tik formaliai paminėjo, jog skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos dalyku.

Atsiliepimas

Atsakovas Švietimo mainų paramos fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Fondas atsiliepime nurodo, kad Fondo ir pareiškėjo nesieja sutartiniai santykiai, todėl Fondas neturi teisinio pagrindo skirti arba reikalauti grąžinti studijoms užsienyje skirtas lėšas. Fondas ir Universitetas 2016 m. liepos 7 d. sudarė dotacijos sutartį Nr. 2016-1-LT01-KAI07-023019 (toliau – ir dotacijos sutartis). Pagal dotacijos sutartį, pasirašydamas sutartį dotacijos gavėjas (t. y. Universitetas) priima dotaciją ir sutinka įgyvendinti projektą remdamasis savo atsakomybe. Fondas, tikrindamas dotacijos lėšų panaudojimo tinkamumą, tik peržiūri, ar lėšos, skiriamos Universitetui, yra panaudotos tinkamai arba netinkamai. Pareiškėjui neišbuvus trumpiausio studijų užsienyje laikotarpio (3 mėnesiai arba vienas akademinis semestras), kuris numatytas „Erasmus+” programos vadove, Fondas neturi pagrindo pagal dotacijos sutartį užskaityti Universitetui skirtų lėšų pareiškėjui tinkamomis. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju studijų nutraukimo priežastys negali būti pripažintos force majeure aplinkybėmis, kadangi asmuo, keliaudamas į užsienio valstybę, privalo protingai numatyti, kad užsienio valstybėje bus didesni ar mažesni kultūriniai skirtumai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir Tarptautinis Travnik universitetas pateikia skirtingas pašalinimo iš studijų versijas, tačiau Fondas nėra įgaliotas spręsti dėl pareiškėjo ir minėto Tranvik universiteto sutartinių santykių. Be to, Fondas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas pripažinti, jog pareiškėjas nepažeidė sutarties su Universitetu, yra pateiktas netinkamam atsakovui – Fondui, o be to, skundžiami raštai nesukelia jokių teisių ir (ar) pareigų pareiškėjui. Fondo 2017 m. liepos 4 d. raštas nesukelia teisių ir pareigų nei pareiškėjui, nei Universitetui. Universitetui teisės ir pareigos būtų kilusios, jei Universitetas būtų pateikęs dotacijos sutartyje nustatyta tvarka ataskaitą tvirtinimui, kurioje tarp studijų užsienyje dalyvių būtų įtrauktas pareiškėjas. Tokios ataskaitos atmetimas būtų sprendimas, kuris sukeltų teises ir pareigas Universitetui, tačiau ne skundžiamas raštas, kuriame pateikiama Fondo nuomonė. Rašte pateikta informacija skirta tik Universitetui, turinčiam galimybę pasirinkti savo veiksmus (įskaitant ir teisę suteikti finansavimą pareiškėjui iš kitų šaltinių), arba suteikti finansavimą iš dotacijos sutarties gauto finansavimo ir ginčyti Fondo sprendimą laikyti lėšų panaudojimą netinkamomis.

Atsiliepime pažymima, kad raštas yra tik susirašinėjimas tarp dotacijos sutarties šalių. Dotacijos sutarties 1.9.1. punkte numatyta, jog Universitetas turi naudotis sistema „Mobility tool-f“, kad nurodytų su pagal projektų vykdomomis veiklomis susijusią informaciją, bei užpildytų ir pateiktų tarpinę ataskaitą ir galutinę ataskaitą. Universitetas 2017 m lapkričio 6 d. pateiktoje tarpinėje ataskaitoje nurodė, jog pareiškėjo studijos užsienyje neįvyko. Fondas net dotacijos sutarties nustatyta tvarka neturėjo galimybės atmesti pareiškėjo studijų užsienyje, nes tą faktiškai padarė Universitetas, pateikdamas tarpinę ataskaitą, kurioje jau buvo nurodyta, kad pareiškėjo studijos užsienyje neįvyko. Sprendimą dėl studento studijų užsienyje priėmė Universitetas. Dėl šių priežasčių Fondo susirašinėjimas su Universitetu nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teises ir pareigas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kazimiero Simonavičiaus universitetas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Universitetas nurodo, kad pagal dotacijos sutartį su Fondu gavo lėšas pareiškėjo studijoms Bosnijos ir Hercogovinos Tarptautiniame Travnik universitete. Su pareiškėju 2017 m. sausio 18 d. buvo sudaryta studijų sutartis studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre ir jam išmokėta 80 proc. sumos, skirtos studijoms ir kelionei. 2017 m. gegužės 10 d. iš Tarptautinio Travnik universiteto buvo gauta informacija, kad pareiškėjui toliau nebeleidžiama studijuoti minėtame universitete. Pareiškėjas grįžo likus 41 dienai iki jo studijų pabaigos, numatytos sutartyje. Išnagrinėjęs gautą informaciją, Universitetas nusprendė, kad pareiškėjo pasitraukimo priežastis turėtų būti pripažinta force majeure stuacija, tačiau Fondas, išnagrinėjęs Universiteto pateiktą medžiagą, atsisakė pasitraukimo iš studijų priežastis pripažinti force majeure. Universitetas 2018 m. vasario 15 d. raštu įpareigojo pareiškėją grąžinti Erasmus stipendiją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Ministerija atsiliepime nurodo, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Fondo raštai yra informacinio pobūdžio, tiesiogiai teisių ir pareigų pareiškėjui nesuteikia, todėl jie negali būti administracinės bylos dalyku, nes juose pateikta tik Fondo nuomonė dėl 2016 m. liepos 7 d. dotacijos sutarties Nr. 2016-1-LT01-KA107-023019, sudarytos tarp Fondo ir Universiteto, nuostatų įgyvendinimo. Raštai buvo adresuoti ne Universitetui, be to, skunde patvirtinta, kad nei viena šalis neturi jokių sutartinių santykių su pareiškėju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Fondo 2017 m. liepos 14 d. rašto Nr. S(AM)-1055, 2018 m. liepos 4 d. rašto Nr. S(AD)-308 bei Komisijos 2018 m rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 3R-360 (AG-293/07-2018) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos 7 d. Fondas su Universitetu sudarė dotacijos sutartį Nr. 1-LT01-KA107-023019 projektui pagal „ERASMUS+“ programą (LAGK 1 t., b. 1. 80–92).

2017 m. sausio 18 d. tarp pareiškėjo ir Universiteto buvo sudaryta studijų sutartis studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre (nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) (LAGK 1 t., b. 1. 47–48).

2017 m. liepos 11 d. raštu „Dėl Kazimiero Simonavičiaus universiteto studento J. P. dalyvavimo Erasmus+ programoje“ Universitetas kreipėsi į Fondą nurodydamas, kad 2017 m. gegužės 10 d. iš Tarptautinio Travnik universiteto profesoriaus S. H. buvo gautas laiškas, kad vadovybės sprendimu pareiškėjui toliau nebeleidžiama studijuoti Tarptautiniame Travnik universitete. Kadangi studentas buvo nebeįleidžiamas į universitetą, jis grįžo į Lietuvą 2017 m. gegužės 21 d. t. y. likus 41 dienai iki jo studijų laikotarpio pabaigos, numatytos sutartyje. Univertsiteto posėdžio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepažeidė akademinių įsipareigojimų, nepažeidė sutartyje numatytų sąlygų, pats nenutraukė sutarties, o studijų nutraukimo priežastys yra kultūrinių skirtumų išdava. Universiteto 2017 m. birželio 9 d. posėdyje buvo nutarta J. P. studijų nutraukimo priežastį įvardyti kaip force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis. Universitetas šiuo raštu prašo Fondo užskaityti J. P. studijas užsienyje ir jo grįžimo priežastis pripažinti force majeure (nenugalima jėga) (LAGK 1 t., b. 1. 10).

Fondas skundžiamu 2017 m. liepos 14 d. raštu informavo Universitetą, kad išnagrinėjęs jo pateiktą informaciją dėl studento J. P. „Erasmus+“ programos studijų nutraukimo Tarptautiniame Travnik universitete, nusprendė, kad pateiktas studijų nutraukimo atvejis nėra nenugalimos jėgos situacija, todėl studentas privalo grąžinti Universitetui visą jam pervestą dotacijos sumą (LAGK 1 t., b. 1. 11). Be to, skundžiamame rašte nurodyta, kad Universitetas turėtų atidžiau administrauoti studentų atrankos sistemą studijoms užsienyje.

2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 117 Universitetas įpareigojo pareiškėją grąžinti visą Erasmus stipendiją (2 300 Eur) į Universiteto sąskaitą (LAGK 1 t., b. 1. 70).

2018 m. gegužės 23 d. Ministerija gavo pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimą-skundą „Dėl Fondo 2017 m. liepos 14 d. rašto nepagrįstumo ir panaikinimo, pripažįstant studijų priimančios šalies nutraukimą force majeure aplinkybėmis“. Pareiškėjas išdėstė aplinkybes dėl savo studijų Tarptautiniame Travnik universitete nutraukimo ir prašė Ministerijos panaikinti 2017 m. liepos 14 d. raštą bei priimti sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo studijų nutraukimo aplinkybės prilyginamos force majeure aplinkybėms (LAGK 1 t., b. 1. 7–9). Ministerija 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. SR-2684 persiuntė pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d. skundą Fondui, kaip administruojančiam mainų programą „Erasmus+“, kadangi Ministerija nėra aktualių dotacijos sutarties ir studijų sutarties šalis (LAGK 1 t., b. 1. 33).

2018 m. liepos 4 d. Fondas skundžiamu raštu Nr. S(AD)-308 atsakė pareiškėjui, kad Fondas pareiškėjo pašalinimo iš Tarptautinio Travnik universiteto nelaiko dotacijos sutarties force majeure aplinkybe. Fondo nuomone, pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, turėtų kreiptis į sutarties šalis, kurios, jo manymu, pažeidė jo teises. Fondo ir Universiteto dotacijos sutarties pagrindu skiriamų lėšų Universitetui sumažinimas neužkerta kelio Universitetui, jeigu sutartis tarp Universiteto ir pareiškėjo buvo vykdoma tinkamai, skirti finansavimą pareiškėjui. Fondas šiame rašte nurodė, jog Fondas vertina lėšų grąžinimą išskirtinai pagal sutartinius santykius su Universitetu (LAGK 1 t., b. 1. 34).

Fondo veiklą reglamentuoja Švietimo mainų paramos fondo įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-787 (LAGK 2 t., b. l. 71–74) (toliau – Įstatai.) Įstatų 1 punktas numato, kad Fondas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Fondo veiklos tikslai – įgyvendinti Europos Sąjungos, nacionalines ir kitas tarptautines švietimo ir mokumo programas bei projektus pagal pasirašomas sutartis su Europos Komisija ir kitais paramos teikėjais, panaudojant administruojamoms programoms ir/ar projektams skiriamas lėšas (8 punktas). Fondo veiklos sritis – nacionalinių ir tarptautinių švietimo ir mokymo progamų ir projektų įgyvendinimas ir administravimas Lietuvoje (9 punktas). Fondo kompetencija yra įtvirtinta Įstatų 11 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Fondas administruoja švietimo ir mokymo programas ir projektus: skelbia konskursus teikti paraiškas, organizuoja paraiškų vertinimą bei atranką, sudaro sutartis dėl projektų finansavimo bei perveda atitinkamą finansavimą paramos gavėjams, prižiūri ir kontroliuoja projektų eigą bei atlieka kitas administravimo veiklas, reikalingas sklandžiam programų ir projektų įgyvendinimui (11.2 papunktis).

Įgyvendindamas Įstatų 11.2 papunktyje įtvirtintą kompetenciją, Fondas su Universitetu (paramos gavėju) 2016 m. liepos 7 d. sudarė dotacijos sutartį Nr. 1-LT01-KA107-023019 projektui pagal „Erasmus+“ programą. Pagal dotacijos sutarties I.1.2 papunktį, dotacijos gavėjas priima dotaciją ir sutinka įgyvendinti projektą remdamasis savo atsakomybe. Sistemiškai įvertinus dotacijos sutarties nuostatas, tame tarpe I.12 straipsnio „Parama dalyviams” įtvirtintas pareigas Universitetui, jog dotacijos gavėjas turi dalyviams teikti paramą, administruoti visą studijų užsienyje tarp programos šalių ir partnerių šalių biudžetą, įskaitant visas išlaidas, susijusias su atvykstančių ir išvykstančių studentų bei darbuotojų studijomis užsienyje, darytina išvada, kad būtent Universitetas yra atsakingas už tinkamą dotacijos lėšų paskirstymą. Įvertinus Fondo turimus įgaliojimus bei Universiteto pareigas darytina išvada, kad Universitetas yra kompetentingas priimti sprendimus, kuriais parama studentams skiriama arba reikalaujama ją grąžinti pagal pasirašomas sutartis tarp Universiteto ir konkretaus studento, vykstančio į studijas užsienyje. Tuo tarpu, Fondas pagal savo Įstatus tokių sprendimų – dėl lėšų skyrimo arba susigrąžinimo iš pareiškėjo J. P. – priimti negali. Fondas yra atsakingas tik už dotacijos lėšų panaudojimo tikrinimą, skiriamų lėšų Universitetui naudojimo tinkamumo peržiūrą.

Kaip matyti iš skunde dėstomų argumentų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, jog jis nepagrįstai yra įpareigotas grąžinti dotacijos sumą, taip pat nurodo, kad skundžiamuose raštuose nėra kalbama apie studento pašalinimo iš Tarptautinio Travnik universiteto priežastis, tačiau skundžiamais raštais pareiškėjui yra sukeliamos tiesioginės neigiamos pasekmės.

Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, kad Universitetas 2017 m. liepos 11 d. raštu „Dėl Kazimiero Simonavičiaus universiteto studento J. P. dalyvavimo Erasmus+ programoje“ kreipėsi į Fondą nurodydamas, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas nebaigė studijų Bosnijoje ir Hercogovinoje, turėtų būti pripažįstamos force majeure aplinkybėmis, tuo tarpu 2017 m. liepos 14 d. raštu Fondas atsakė Universitetui, jog, išnagrinėjus Universiteto pateiktą informaciją dėl pareiškėjo studijų nutraukimo priežasčių, tokios priežastys negali būti laikomomis force majeure aplinkybėmis. Kaip matyti, šis raštas yra skirtas ne pareiškėjui, tačiau Universitetui dėl dotacijos sutarties, kurios šalys yra Fondas ir Universitetas, vykdymo, tuo tarpu, šiuo raštu pareiškėjui jokios teisinės pasekmės nėra sukeliamos, kadangi minėtu raštu pareiškėjui nėra nustatytas įpareigojimas grąžinti sumokėtą dotacijos sumą. Šiame rašte išdėstoma informacija, skirta Universitetui, į kurią atsižvelgdamas, Universitetas turėtų priimti sprendimą dėl dotacijos sumos iš pareiškėjo grąžinimo.

Tuo tarpu skundžiamame Fondo 2018 m. liepos 4 d. rašte Nr. Nr. S(AM)-308 nurodyta, kad pareiškėjas su Fondu neturi jokių sutartinių santykių, todėl Fondas negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, be to, sutarties su Tarptautiniu Travnik universitetu nutraukimo priežastys negali būti laikomomis force majeure aplinkybėmis. Fondas rašte nurodo, kad jis neturi teisinio pagrindo pareiškėjo lėšų pripažinti tinkamomis ir šioje dalyje skirti finansavimo Universitetui. Įvertinus šio rašto turinį, matyti, kad teisinės pasekmės šiuo raštu yra sukeliamos Universitetui, kaip sutarties šaliai pagal dotacijos sutartį, tačiau ne pareiškėjui. Rašte taip pat nurodyta, kad jeigu Universitetas padarytų išvadą, kad sutartis tarp pareiškėjo ir Universiteto buvo vykdoma tinkamai, Universitetas galėtų skirti finansavimą pareiškėjui iš kitų lėšų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Universitetas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 117, įgyvendindamas jam suteiktas teises spręsti dėl tinkamo dotacijos lėšų paskirstymo, nutarė pareiškėjo studijų nutraukimo Tarptautiniame Travnik universitete priežasčių nepripažinti force majeure aplinkybėmis bei įpareigoti pareiškėją grąžinti visą Erasmus stipendiją, 2 300 Eur, į Universiteto sąskaitą. Darytina išvada, kad būtent šis Universiteto sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Pažymėtina, kad pagal 2017 m. sausio 18 d. tarp pareiškėjo ir Universiteto sudarytą studijų sutartį studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre, ginčams tarp šalių yra taikytina Lietuvos teisė, ir tokie ginčai tarp šalių pagal šią sutartį yra sprendžiami teismuose, kas patvirtina, kad dėl grąžintinos 2 300 Eur dotacijos sumos pareiškėjas, ją ginčydamas, turėtų kreiptis į teismą. Darytina išvada, kad skundžiami Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S(AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. S(AD)-308 pareiškėjui jo skunde nurodomų teisinių pasekmių nesukelia, taigi net ir skundo tenkinimo atveju priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi šiais raštais pareiškėjas nėra įpareigojamas grąžinti dotacijos sumą. Pareiškėjas nėra sutarties su Fondu šalis (dotacijos sutartis sudaryta tarp Fondo ir Universiteto), tuo tarpu pareiškėjui teisinės pasekmės kyla tik iš ginčo dėl studijų sutarties vykdymo tarp pareiškėjo ir Universiteto. Dėl šios priežasties yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tuo, jog Universiteto 2017 m. liepos 11 d. priimtoje išvadoje nurodyta, kad 2017 m. birželio 9 d. posėdyje buvo nutarta J. P. studijų nutraukimo priežastį įvardyti force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe, tačiau teismas daro išvadą, kad šiame rašte yra išdėstyta tik Universiteto nuomonė, susiformavusi įvertinus visus turimus duomenis ir pateikiama Fondui, tuo tarpu šiame rašte Universiteto išdėstytą poziciją paneigia 2018 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 117, kuriuo nuspręsta pareiškėjo studijų nutraukimo priežasčių nelaikyti force majeure aplinkybėmis ir pareiškėjas įpareigotas grąžinti Erasmus stipendiją. Be to, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad Fondas, įvertinęs jam Universiteto pateiktą medžiagą dėl pareiškėjo studijų nutraukimo, veikdamas savo kompetencijos ribose ir įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, būtų netinkamai nustatęs bei identifikaves pareiškėjo studijų Tarptautiniame Travnik universitete nutraukimo priežastis, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog šios priežastys nėra išanalizuotos ar įvertintos.

Teismas daro išvadą, kad Komisija iš esmės tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S(AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. S(AD)-308 pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018 m rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-360 (AG-293/07-2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas Fondas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad jis patyrė 95,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro Tarptautinio Travnik universiteto elektroninio laiško vertimas iš anglų kalbos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad Fondas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Turėtų išlaidų realumą patvirtina byloje esanti 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija MV Nr. 18-2754 bei mokėjimo nurodymas. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, nėra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas priteisti jas Fondo naudai iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tenkinti atsakovo Švietimo mainų paramos fondo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš pareiškėjo J. P. 95,37 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo Švietimo mainų paramos fondo naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska