Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, – paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2020 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta subendrinta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmė atlikta 2021 m. spalio 7 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta – 90 MGL (4 500 Eur) bauda, nustatytas įpareigojimas baudą sumokėti iki 2022 m. lapkričio 16 d. Bauda sumokėta, teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (įsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2024 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos U. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2024 m. birželio 10 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūnams patikrinimo metu, E. P., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė suklastotą Baltarusijos Respublikoje išduotą A. I., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-3).

2024 m. birželio 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, automobilis. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra automobilis, stovintis Žirmūnų ir Nerės g. sankryžoje, Vilniaus mieste. Apie 20 m nuo Žirmūnų g. kelias veda Nerės g. Automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri neaptverta, nefilmuojama, nesaugoma, kelio danga žvyras. Šalia automobilio aptvertos geležine statybine tvora guli statybinės medžiagos, nesaugomos, aplink atvira vietovė, auga medžiai, netoliese yra daugiabučiai namai. Automobilis raudonos spalvos, neapgadintas, automobilio salone tuščia, draudžiamų daiktų nėra. Bylai reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 11-12, 13-18).

???2024 m. birželio 21 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1703724-24, nurodyta, kad pateiktas tirti Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto „A. I.“, gim. (duomenys neskelbtini), vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto „A. I.“, gim. (duomenys neskelbtini), vardu, blankas atspausdintas spalviniu terminiu spausdinimo įrenginiu. Blanko apsauginis tinklelis, rekvizitai, vyro veido atvaizdas atlikti sublimaciniu būdu. Imituoti skaidrūs difrakciniai optiniai elementai su kinematiniu efektu averse ir reverse. Rekvizitų užpildymas ir dalis rekvizitų atlikti terminiu dažų pernešimo būdu. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinės kortelės – pagrindo. Pateiktame tirti Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto „A. I.“, gim. (duomenys neskelbtini), vardu, blanke pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių (taisymų, prirašymų, mechaninio įrašų šalinimo ir kitų pakeitimų požymių) nėra (1 t., b. l. 25-28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo,

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad pas jį buvo automobilis, dirbo, užsidirbo, vairavo be teisių, konfiskavo automobilį, tačiau reikia visur važinėti – į darbą, tai dar kažkur. Todėl pradėjo važinėti su mašina ir pagalvojo, kad čia rizika, jei sustabdys, automobilį atims, paskui. Kaip vienas žmogus pasakė, nusipirk, viskas bus gerai, visada tau padės. Kaip jaunas, nieko nesuprantantis šioje sferoje, galvojo gerai, nusipirks. Nusipirko, vieną kartą, policininkai sustabdė Trakuose, čia praeita byla, pasižiūri ir sako, kad netikri, o jis sako, na taip, netikri. Prasidėjo ta byla, dėl dokumentų klastojimo. Vyras sakė, kodėl čia taip, o jie sakė nieko tokio, nebijok, viskas bus gerai, per internetą su juo ten susirašinėjo. Susirado per „Telegram“. Kaltinamajam kažkur numetė miške, prie Gariūnų, ir vėl ateina, paima, su jomis važinėja toliau, pirmi policininkai sustabdo jį, pasižiūri ir sako, tu ką, čia ne tavo teisės. Paėmė ant patikros ir pasakė, kad netikros. Nusipirko, nes galvojo, kad tai yra išeitis. Kaltinamasis pripažino, jog čia ne išeitis, pinigus prarado, bylą padarė, problemų visiems pridarė. Labai dėl šito gailisi. Durnai pasielgė. Vairuotojo pažymėjimo išsilaikyti negalėjo, kadangi buvo atimta teisė vairuoti, dėl to, kad neišlaikė kursų, dėl baudos. Mintis ir noras buvo tik automobiliu važinėti, galvojo, kad yra pats protingiausias. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, šiaip tėvui padėdavo, su automobiliu verslu, o dabar ši veikla uždaryta ir ieškosi darbo. Po naujų metų planuoja eiti iš karto dirbti – plauti automobilius. Santaupų nelabai turi. Pirmas pažymėjimas kainavo 250 Eur, o antras – 180 ar 170 Eur. Gyvena su mama, tėčiu, sese, močiutė iš Baltarusijos atvažiavo. Gyvename visi viename bute, Šeškinėje. Sportuoja ir daugiau nieko kažkaip. Papildydamas nurodė, kad jis yra ant tiek kvailas, kad nesuprato, jog kai policininkai pagavo, pasakė, tau bus blogai, o jis to nesuprato. Parašė tam žmogui ir paklausė kodėl taip, jis pasakė, kad viskas gerai ir už tai nieko nebus, o jis ir advokatui nieko nepasakė ir į policijos komisariatą neiškvietė, todėl pagalvojo gerai, kitą padarys. Po to suprato, kokių problemų sau prisidarė. Labai pergyvena. Labai atsiprašo, bandau keisti savo visokias priklausomybes, nei geria, nei narkotikus vartoja, visą gyvenimą sportuoja, bando normaliai pradėti gyventi.

Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadą, kitų objektų apžiūros protokolą ir kitą bylos rašytinę medžiagą.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo E. P. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes E. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas). Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir E. P. charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės terminą nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį – 1 metus 6 mėnesius. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą E. P. yra pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu, yra padaryta iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio priėmimo dienos, todėl paskirtos bausmės turi būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. P. šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų laisvės atėmimo bausmė), pridedant dalį švelnesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (pridedant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) paskirtą bausmę, paskiriant E. P. galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. P., nors ir teistas už analogišką veiką, kitas paskirtas bausmes atlikęs, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, registruotas Užimtumo tarnyboje, nori dirbti bei keisti gyvenimą, savo elgesį vertiną kritiškai, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant E. P. bausmės vykdymą dvejų metų laikotarpiui, kartu paskiriant šias baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti E. P., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomi voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. P. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės ir neatliktos bausmės, ir E. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomus voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.