Šiaulių apygardos teismo nutartis

1.1.6.3.; 1.1.9.6.; 1.2.4.4.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.4.2.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2019 m. gegužės 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą, 5 punktą, ir baudžiamoji byla nutraukta (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Remiantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu , K. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką K. S. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – 1 para.

Tuo pačiu nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. S., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. S. nuo 2013 metų iki 2018-02-26, tikslus laikotarpis ir datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas, palikdamas ilgą laiką be priežiūros savo vaikus – mažamečius A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarydamas A. S., S. S., A. S. nesunkius sveikatos sutrikdymus, o būtent gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas, palikdamas ilgą laiką be priežiūros savo vaikus, 2018 metų vasario mėnesį nuo 13 iki 26 dienos, tiksli data nenustatyta, grasino panaudoti fizinį smurtą – suduoti diržu A. S., mėgino ištraukti ją besislepiančią iš po vaikiškos lovytės, pakeldamas lovytę ir padarydamas jai kairiojo dilbio odos ir kairės galvos pusės nubrozdinimus, be to, sistemingai namuose vaikų akivaizdoje vartodamas alkoholį ir dėl to negalėdamas tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais, palikdamas juos be priežiūros, visų minėtų veiksmų pasėkoje sukėlė savo mažamečiams vaikams A. S., S. S., A. S. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (duomenys neskelbtini), tai yra nesunkius psichikos sveikatos sutrikdymus.

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Eglė Veliulienė prašo pakeisti 2019-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 22 d. nuosprendį, kuriuo K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus ir baudžiamoji byla nutraukta (BK 38 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktais, prašė teismo kaltinamajam K. S. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – per 6 mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir per minėtą laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teigia, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė motyvų ir argumentų, kodėl K. S. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Prokurorės nuomone, teismas priimdamas nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, pažeidė proporcingumo principą ir taip nepagrįstai K. S. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – per 6 mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijos.

2.2. Pažymi, kad K. S. tyčiniais veiksmais padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte, 5 punkte. Byloje yra duomenų apie tai, kad K. S. piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba (yra registruotas Užimtumo tarnyboje), ne kartą yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (prie baudžiamosios bylos yra pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas). Iš administracinių nusižengimų registro įrašų matyti, kad dauguma K. S. administracinių nusižengimų padaryti jam esant neblaiviam (automobilio vairavimas esant neblaiviam; būdamas neblaivus neužtikrino saugios aplinkos ir negalėjo tinkamai pasirūpinti mažamečiais savo vaikais ir kt.). Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad I. ir K. S. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta jau (duomenys neskelbtini) metais. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis net kelis kartus, jau po šeimos įrašymo į apskaitą, buvo padaręs administracinius nusižengimus, priskirtus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 9 skyriui „Administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima“ (ANK 72 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 dalis ir kt.), jam jau buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau netinkamai elgėsi savo mažamečių vaikų atžvilgiu.

2.3. Prokurorės teigimu, siekiant, jog už K. S. inkriminuotą nusikaltimą taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui ir atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, K. S. be vienos teismo jau skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, turi būti skirta ir antroji baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, paskiriant K. S. per 6 mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijos, nes tik taip teisingai įvertinus byloje esančias reikšmingas aplinkybes būtų užtikrintas proporcingumo principas.

3. Teismo posėdyje atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės K. S., I. S., gynėja prašė prokurorės apeliacinio skundo netenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.1. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra nemokami darbai. BK 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustato terminą, per kurį jie turi būti atlikti. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka.

5.2. Iš BK 67 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

5.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. S. tyčiniais veiksmais padarė du apysunkius nusikaltimus, t. y. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas, palikdamas ilgą laiką be priežiūros savo vaikus, sistemingai vaikų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus, atleido jam ir nukentėjusiesiems susitaikius, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

5.4. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, jog tai yra viena iš formų valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju skirti prokurorės prašomą nuteistajam K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos R. S. ūkininko ūkio pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. K. S. dirba ūkyje pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus. Be to, šiai baudžiamojo poveikio priemonei paskirti reikalingas nuteistojo sutikimas (BK 70 straipsnio 2 dalis), o tokio sutikimo atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. neišreiškė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

6. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. S. paskirta BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, yra veiksminga, realiai įvykdoma ir galinti užtikrinti reikiamą poveikį atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jis suvoktų savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio savo netinkamo elgesio atsisakytų, daroma išvada, jog tenkinti apeliacinį skundą prokurorės nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nuosprendį, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės apeliacinį skundą.