Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-830-227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-20544-868/2017 pagal pareiškėjo Ž. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams D. B., A. P. ir Ž. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams D. B., A. P. ir Ž. B. dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas prašė atnaujinti vienerių metų terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje, kuriuo remiantis prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teikiamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir nustatyti pareiškėjui Ž. B. terminą pateikti atsiliepimą į S. M. ieškinį; teismui netenkinus aukščiau nurodytų prašymų, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nustatyti pareiškėjui Ž. B. terminą pateikti atsiliepimą į 2014-07-08 S. M. ieškinį.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumų pašalinimui. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių teismui yra neaiškus proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jo gyvenamoji vieta buvo užsienio valstybėje, apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą pareiškėjas sužinojo tik 2017-01-11 jam bandant atsiskaityti banko kortele už pirkinį. Taip pat kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo tai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie civilinę bylą, iškeltą jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pareiškėjui nenurodžius aiškaus proceso atnaujinimo pagrindo (naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos), prašymo nagrinėjimas yra negalimas. Pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą grąžino pareiškėjui. Teismas, susipažinęs su pateiktu procesiniu dokumentu nustatė, kad pareiškėjas teismo įpareigojimų neįvykdė, prašymo trūkumų nepašalino. Todėl neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti prašymo trūkumams ir nepateikus prašymo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo motyvai

Pareiškėjas Ž. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad nepagrįstai teismas pripažino, jog pareiškėjas nepašalino 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų. Pareiškėjas aiškiai suformavo argumentus, pagrindžiančius, jog procesas turėtų būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei pagrindė visas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje keliamas sąlygas, kurios reikalingos siekiant nustatyti, ar tam tikras faktas laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog jis teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nuolat gyveno Ukrainoje adresu (duomenys neskelbtini), o teismas siuntė procesiniu dokumentus netinkamu adresu, jo nepatikslinęs pareiškėjui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, t.y. pareiškėjui nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tai, kad teismas jam siunčia procesinius dokumentus netinkamu adresu, pareiškėjas apie civilinę bylą, netinkamai siųstus procesinius dokumentus sužinojo tik po sprendimo priėmimo. Nurodo, kad procesinių dokumentų siuntimas netiksliu adresu, teismo pasyvumas turi esminę reikšmę bylai. Todėl nutartis naikintina ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas pareiškimo trūkumus, nurodė, kad procesas civilinėje byloje negali būti atnaujintas, kadangi teismui yra neaiškios naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl kurių procesas civilinėje byloje turėtų būti atnaujintas, tokiu būdu pasisakė dėl prašymo pagrįstumo, nors turėjo būti sprendžiama tik dėl jo priėmimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai apsiribojo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo vertinimu ir nesvarstė kito alternatyvaus pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – teisės taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo įstatymų leidėjo nustatyto reguliavimo nuspręsti dėl visų šalių reiškiamų reikalavimų (CPK 263 str. 2 d.) bei nepagrįstai nustatė pareigą taisyti tariamus pareiškimo trūkumus, apskritai neįvertinęs pareiškėjo suformuoto proceso atnaujinimo pagrindo – galimos teisės taikymo ir aiškinimo klaidos. Teismas apribojo pareiškėjo teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo jam nepašalinus trūkumų.Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl civilinės bylos atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumų pašalinimui. Nurodyta, kad iš pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių teismui yra neaiškus proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjas nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jo gyvenamoji vieta buvo užsienio valstybėje, apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą pareiškėjas sužinojo tik 2017-01-11 bandant atsiskaityti banko kortele už pirkinį. Taip pat kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo tai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie civilinę bylą iškeltą jo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nenurodžius aiškaus proceso atnaujinimo pagrindo (naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos), prašymo nagrinėjimas yra negalimas. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime dėl proceso atnaujinimo, pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo nurodė, jog jis teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nuolat gyveno Ukrainoje adresu (duomenys neskelbtini), o teismas siuntė procesiniu dokumentus netinkamu adresu, jo nepatikslinęs pareiškėjui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, t.y. pareiškėjui nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tai, kad teismas jam siunčia procesinius dokumentus netinkamu adresu, pareiškėjas apie civilinę bylą, netinkamai siųstus procesinius dokumentus sužinojo tik po sprendimo priėmimo. Nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimas netiksliu adresu, teismo pasyvumas turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Atkreiptinas dėmesys, kad tas pačias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs ir pirminiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo, taip pat jas nurodo atskirajame skunde. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neištaisė pareiškimo trūkumų, nenurodė, kokios yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui nagrinėjant civilinę bylą, todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, patikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Apelianto nuomone, tokiomis aplinkybėmis yra būtent jo nurodomos aplinkybės apie galimai netinkamą pareiškėjo informavimą apie vykstantį teisminį procesą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarčių turinį matyti, kad teismas nepriėmęs pareiškimo dėl proceso atnaujinimo jau sprendė, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka visų pirmiau nurodytų požymių. Tačiau pripažintina, kad pirmajame etape yra sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo. Sutiktina su apeliantu, kad šių aplinkybių nepgrįstumą teismas galėtų nustatyti tik iš esmės išnagrinėjus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.