Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1981 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. 2015 m. vasario 10 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilės girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu pastūmė sutuoktinę S. N., grasino sakydamas, kad ją užmuš, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, vėliau sugriebė dešine ranka jai už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas S. N. fizinį skausmą.

Taip I. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog nelabai pamena aplinkybes, bet 2015 m. vasario 10 d., apie 20 val., vakare buvo namie. S. N. grįžo iš vaistinės ir jis pradėjo rėkauti. Nepamena, ką rėkavo, pamena tik tai, jog atvyko policija. Galėjo būti, kad smaugė, ar mėgino smaugti. Dėl poelgio labai gailisi. Galėjo būti ir taip, jog prieš metus sumušė S. N. iki sąmonės netekimo, bet buvo ir jos kaltės, dėl poelgio jam labai gėda.

Nukentėjusioji S. N. teisiamojo posėdžio paaiškino, jog norėtų susitaikyti su I. N..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji S. N. apklausiam ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasario 10 d., apie 18 val. atėjo namo (duomenys neskelbtini). Vyras I. N. nenorėjo įleisti, buvo užsirakinęs ir įkišęs raktą į spyną (iš vidaus). Ji pasakė, kad kvies policiją. Tada I. atidarė ir įleido. Užėjo namo ir jis būdamas girtas pradėjo jai grasinti, kad užmuš. Tada jis nuėjo į kambarį ir bandė kartis, bet ji spėjo nupjauti virvę, jis krisdamas ant kėdės susižalojo dešinės pusės veidą. Tada grįžo sūnus ir vyras apsiramino. Ji nuėjo į vaistinę. Kai grįžo, vyras vėl nenorėjo jos įleisti, bet po įkalbinėjimų įleido. Užėjusi į butą, nuėjo į savo kambarį, iš paskos užėjo ir I.. Ji atsisėdo ant lovos ir jis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Jai pavyko ištrūkti ir iškart tada iškvietė policiją. Vyras vėl jai grasino, kad ją užmuš. Atvykus policijai, nuėjo paspausti domofono įleidimo mygtuką, tada vyras pradėjo ją stumdyti ir grasino užmušti. Atvykus policijai jis vėl jiems girdint pasakė, kad ji atsiims. Taip pat jis pasakė, kad jį vis tiek paleis ir kai grįš namo ją užmuš, nes jam jau viskas vienodai. Tai yra jo žodžiai. Ar jis gali užmušti, ji nežino, abejoja, bet jis gali sumušti. Prieš metus vyras buvo ją stipriai sumušęs, pareiškimo nerašė, atleido. Dabar jo bijo. Abdukcijos nedarys, sužalojimų nėra. Vyras ją įžeidinėjo, vadino įvairiais keiksmažodžiais. Patikslino, jog su I. yra išsiskyrę, bet kartu gyvena ( b. l. 8-9 ). Papildomai parodė, kad ji, gyvena su buvusiu vyru, I. N., jiems bendra nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Su vyru išsiskyrė 2000 metais. Praėjus porai metų susitaikė ir pradėjo kartu gyvent. Maždaug nuo 2014 m. pradžios nebegyvena kaip vyras ir žmona, tačiau gyvena tame pačiame bute, moka bendrai už butą ir buitinius klausimus sprendžia kartu. 2015 m. vasario 10 d. jai grįžus iš poliklinikos apie 18 val. vyras jos neįsileido į namus. Paliko raktus duryse, ji jam pasakė, kad iškvies policiją ir jis ją įsileido. Ji nuėjo į kitą kambaryje. Tame kambaryje, kur buvo jis, kažką gręžė į lubas. Po kurio laiko jis ją pakvietė į kambarį, ir ji atėjusi pamatė, kad jis pastūmęs kėdę, kariasi. Virvė buvo pritvirtinta prie lubų. Ji paėmusi peilį nupjovė virvę. Jis krisdamas nukrito ir susitrenkė veidą. Po kurio laiko atvyko sūnus, V. N., ir jie su sūnumi buvo viename kambaryje, o buvęs vyras buvo kitame, elgėsi ramiai. Sūnus išvažiavo, o ji pradėjo ruoštis į vaistinę. Vyras dar necenzūriniais žodžiais kažką bandė sakyt, bet ji išėjo. Lauke prabuvo kokią valandą ir paskui 20 val. grįžo. Kol jos nebuvo vyras apie 4 kartus jai skambino į mobilų telefoną. Kai ji grįžo vyras ją įleido ir pradėjo konfliktuoti, pradėjo priekaištauti, kad čia ne jos butas, ji jam atsakė, kad jų abiejų butas. Konflikto metu prasidėjo grasinimai, jis sakė, kad ją užmuš, kad neduos jai gyventi, keikė necenzūriniais žodžiais. Jo grasinimų išsigando, tai nebuvo pirmas kartas, kai jai grasino, tačiau šį kartą jo akys buvo piktos, pasiutusios, kumščius buvo sugniaužęs, mosikavo rankomis bandydamas trenkti. Ji kambaryje sėdėjo ant lovos, o jis stovėjo prieš ją ir užsimojo jai trenkti, ji jam pasakė, kad jis net nebandytų jai trenkti, o jis atsakė, kad jis jai netrenks, jis ją iškart užmuš ir su dešine ranka paėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Jautė fizinį skausmą, nuo smaugimo duso, kvėpuoti galėjo, tačiau juto rankas jai ant kaklo, buvo sunku ryti seiles, jis nespėjo stipriai užspausti, kadangi ji su dešine ranka iš inercijos atmetė jo ranką ir atsigulė ant lovos, kad jis jos negalėtų paliesti. Jis tuo metu paėjo kokį žingsnį atgal, bet liko stovėti priešais ją. Jis ją smaugė nedaugiau 30 sekundžių. Ji greitai telefonu surinko 112 ir gulėdama kvietė policiją, kai jis išgirdo, kad ji kviečia policiją nuėjo truputi nuo jos toliau. Kol ji kvietė policiją, jis keikėsi, kažką rėkavo, ką tiksliai sakė, pasakyti negali, nes koncentravosi į pokalbį su operatoriumi. Po to, kai iškvietė policiją, jis vėl jai grasino ir sakė, kad ją užmuš, kad jam nusispjaut ant visko, taip pat sakė, kad jis išeis dabar, bet ji vis vien negyvens. Atvykus policijos pareigūnams jis vėl keikėsi ir grasino, kad jai dar padarys, tai suprato kaip grasinimą ir atlygį už iškviestą policiją. Jo veiksmų bijo, kadangi jis pastaruoju metu neprognozuojamas, pastoviai geria. Kartais būna, kad jis elgiasi agresyviai, pradeda konfliktuoti, o būna, kai jis išgėręs elgiasi ramiai, jo elgesio nenuspėsi. Grasinimų bijo ir mano, kad jie realūs, kadangi vakar jis smaugė labai įniršęs. Iki vakar įvykio manė, kad gali panaudoti tik fizinį smurtą, tačiau negalėtų užmušti, po vakar įvykio mano, kad gali ją ir užmušti. Anksčiau buvo panaudojęs fizinį smurtą, prieš metus buvo trenkęs per galvą, ir ji buvo praradus sąmonę, tačiau pas medikus ir į policiją nesikreipė. Į medicinos darbuotojus nesikreips, teismo medicinos ekspertizės nesidarys, kadangi nėra matomų sužalojimų. Vyrui pretenzijų turi ir nori ramiai gyvent, nusibodo gyventi baimėje, kad jis jai ką nors padarys, nori naktimis ramiai miegoti ir nebijoti eiti namo, nes kiekvieną kartą eidama namo nežino, kas jos laukia (b. 1. 10)

2015 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai (b. l. 5-6).

Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, jog I. N. įvykio metu nustatytas 1,98 promilės neblaivumas (b. l. 22)

Motyvuojamoji dalis

I. N. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankama pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo I. N. bei nukentėjusiosios S. N. teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo I. N. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis I. N. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai bei paaiškino, jog 2015 m. vasario 10 d., apie 20 val., vakare buvo namie. S. N. grįžo iš vaistinės ir jis pradėjo rėkauti. Nepamena, ką rėkavo, pamena tik tai, jog atvyko policija. Galėjo būti, kad smaugė ar mėgino smaugti. Nukentėjusioji S. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015 m. vasario 10 d. jai grįžus iš poliklinikos apie 18 val., buvęs vyras jos neįsileido į namus. Vėliau, patekus į namus, ji pamatė, jog I. N. bandė kartis, pritvirtinęs virvę prie lubų. Ji, paėmusi peilį, virvę nupjovė. Po kurio laiko atvyko sūnus, o buvęs vyras elgėsi ramiai. Vėliau ji išėjo į vaistinę. Grįžus apie 20 val., I. N. ją įleido ir pradėjo konfliktuoti, ėmė priekaištauti dėl buto, grasinti, sakydamas, jog užmuš, kad neduos jai gyventi, keikė necenzūriniais žodžiais, užsimojo jai trenkti, tačiau to nepadarė, bet dešine ranka paėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Ji jautė fizinį skausmą, nuo smaugimo duso, kvėpuoti galėjo, tačiau juto rankas ant kaklo, buvo sunku ryti seiles. Jis ją smaugė nedaugiau 30 sekundžių. Ji iškvietė policiją, todėl vyras jai vėl grasino sakydamas, kad užmuš, kad jam nusispjaut ant visko, kad ji negyvens. Atvykus policijos pareigūnams jis vėl keikėsi ir grasino, kad jai dar padarys. 2015 m. vasario 10 d. pareiškime nukentėjusioji S. N. nurodė aplinkybes neprieštaraujančias išdėstytosioms ikiteisminio tyrimo apklausoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad įvykio metu I. N. buvo neblaivus, patvirtina byloje esanti alkotesterio pažyma. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog I. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš nukentėjusiąją S. N. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti ir tuo, jog I. N. grasino nukentėjusiąją užmušti, šios aplinkybės apklausiamas teisme neginčijo ir pats kaltinamasis. Nukentėjusioji S. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog I. N. grasinimų išsigando, tai nebuvo pirmas kartas, kai jai grasino, tačiau šį kartą jo akys buvo piktos, pasiutusios, kumščius buvo sugniaužęs, įniršęs, mosikavo rankomis bandydamas trenkti, jo veiksmų ji bijo, kadangi jis pastaruoju metu neprognozuojamas, pastoviai geria, būna, kad išgėręs ima elgtis agresyviai, pradeda konfliktuoti, jo elgesio nenuspėsi, ir anksčiau buvo panaudojęs fizinį smurtą - prieš metus buvo trenkęs per galvą taip, kad ji buvo praradusi sąmonę. Tai, jog ir anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš buvusią žmoną pripažino ir pats I. N.. Įvertinus šių aplinkybių visumą bei faktą, jog po išreikšto grasinimo I. N. ėmė smaugti nukentėjusiąją, darytina išvada, jog toks grasinimas buvo pakankamai realus. Tiek I. N., tiek S. N. patvirtino, jog yra buvę sutuoktiniai, šiuo metu gyvena bendros nuosavybės teise priklausančiame būste. Pastaroji aplinkybė kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką - sukeliant fizinį skausmą, leidžia kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad I. N. veika prokuroro pareiškime teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo I. N.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis I. N. padarė du savo pobūdžiu nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. S. N. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė ir teismo posėdyje pareiškė, kad neteiks. Nors I. N. anksčiau buvo teistas, apkaltinamasis teismo nuosprendis jam priimtas prieš trisdešimt keturis metus, teistumas jau seniai išnykęs, todėl tai nesudaro pagrindo manyti, jog jis yra pavojingas visuomenei. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. N. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas I. N. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

2015 m. vasario 12 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi priteisti iš kaltinamojo I. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 23,16 Eur.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju I. N. baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Valstybei kilo pareiga užtikrinti I. N. konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Pozicijos, jog, kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. N. (I. N.) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja S. N. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.