- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-904-193-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00189-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.6.4.1.;
2013 m. gruodžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nubausta:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda;
-pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 15 MGL, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos jas apimant ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda. Baudos sumokėjimo terminas nustatytas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. J. nuteista už tai, kad ji 2009 m. liepos 21 d. susižalojusi kairę ranką, 2009 m. liepos 23 d(duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį NA (duomenys neskelbtini) ir, apsidraudusi nuo traumų 20 000 litų sumai, žinodama, kad draudimo laikotarpis įsigalioja nuo 2009 m. liepos 26 d., 00:00 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2009 m. laikotarpiu nuo liepos 27 d. iki rugsėjo 1 d., jos asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape apie 2009 m. liepos 27 d. įvykusią gydytojo traumatologo – ortopedo R. M. konsultaciją, grafoje „Gydytojo įrašai“ padarė pirminių įrašų pakeitimus – ženklų ir jų elementų prirašymo būdu pirminį įrašą „Trauma buityje prieš 2 dienas susižeidė kairę ranką“ pakeičiant įrašu „Trauma buityje prieš 08 26 dieną susižeidė kairę ranką“, tokiu būdu nenustatytam asmeniui suklastojus tikrą dokumentą – R. J. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ambulatorinę kortelę, kurioje esančių duomenų pagrindu 2009 m. rugsėjo 1 d. R. J. buvo išduota pažyma apie neva 2009 m. rugpjūčio 26 d. įvykusią traumą buityje, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 2 d. panaudojo šią pažymą – žinomai suklastotą tikrą dokumentą, pateikė draudimo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), nurodydama sveikatos draudėjui neteisingą draudiminio įvykio datą, taip, veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą – sveikatos draudiko UAB (duomenys neskelbtini) paskaičiuotą 1000 litų draudimo išmoką dėl patirtos traumos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes UAB (duomenys neskelbtini), įtarusi apgaulę, draudimo išmokos neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendį ir priimti naują- išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos išsakytų jos nekaltumą patvirtinančių aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai jos atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo padarė esminius BPK 20 str. 5 d., BPK 242 str. 1 d. pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Teigia, kad buvo įvykusios dvi traumos, kurių pirma įvyko 2009-07-21 ligoninėje nulipant laiptais, o antra įvyko 2009-07-26 (sekmadienį) namuose lipant laiptais, parkritus ant kairės rankos. 2009-07-27, ryte kreipėsi į medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, kur buvo nukreipta ir priimta gydytojo M.. Pastarajam pasakė, kad trauma buvo buityje sekmadienį. M. pildė kažkokius med. įrašus, tačiau nematė ką jis rašė. Po trijų dienų po lūžio pradėjo kilti temperatūra, skaudėjo ranką, todėl 2009-07-29 vėl kreipėsi į traumatologinį skyrių, kur priėmė M., kuris nuėmė gipsą, išoperavo ranką dėl traumos susidariusi hematomos.
Dėl antros traumos kreipėsi pas draudėją, kuri liepė nuvažiuoti į centrinę (duomenys neskelbtini) būstinę (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur dvi specialistės apžiūrėjo dokumentus, pažymą ir pasakė, kad viskas tvarkoj, reikia laukti skambučio. Po trijų savaičių sulaukė skambučio iš specialistės, kuri pasakė, kad draudimo pažymoje data skiriasi nuo jos nurodytos įvykio datos. Sekančią dieną nuėjo pas gydytoją M., kuriam pasakė, kad jis suklydo rašydamas datą ir paprašė ištaisyti. Jis sutiko ir tai padarė bei parašė naują 2009-09-01 dienos pažymą su kita data, kad trauma buityje įvyko 08.26 (t.y. šioje pažymoje nurodė, kad trauma įvyko 08 mėn. nors tikrovėje ji įvyko 07 mėn.). Pristačius naują pažymą į draudimą, jai iš ten po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad vėl neteisinga pažyma ir jai dėl to gali būti problemų ir patarė rašyti draudimo išmokos atsisakymą. Kadangi yra užimtas žmogus, neturėjo laiko vėl bėgioto pas M. ir aiškintis tų jo klaidų, tai 2009-10-01 parašė, kad atsisako draudimo išmokos. Šio atsisakymo turinį jai nurodė kažkuri iš draudiko specialisčių ir pagal tai ji parašė jame 25 d. datą.
Sutinka, kad buvo taisytas įrašas, tačiau jis buvo taisytas gydytojo M. ir toks gydytojo padarytas taisymas yra teisėtas. Nurodo, kad jai nebuvo reikalo pačiai taisyti kortelės ar jos įdėtinių lapų įrašų, kadangi žinojo apie savo, paciento, teisę reikalauti ištaisyti jos sveikatos ar ligos istorijoje įrašų prasmę bei šia teise prieš tai nurodyta tvarka pasinaudojo.
Nurodo, kad ji neturėjo tikslo ir motyvo taisyti ginčo įrašą, nors, jeigu būtų turėjusi tikslą sukčiauti ir, darant hipotetinę prielaidą, kad tikrovėje trauma namuose įvyko 25 d., tai tariamam jos sukčiavimui dėl draudimo išmokos gavimo būtų užtekę M. iš karto nurodyti, kad trauma įvyko 26 dieną ir būtų be jokių problemų gavusi draudimo išmoką ir nebūtų reikėję taisyti jokių įrašų.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jos kaltė grindžiama ir ta aplinkybe, kad ji gydytojui L. nenurodė apie 21 d. buvusią traumą, tačiau tokiam nurodymui ir šiuo metu nemato prasmės ir tikslo, nes, visų pirma, tai L. ją apžiūrėjo 21 d. ir jis tai žinojo ir turėjo žinoti, be to, ji buvo įsitikinusi ir šiuo metu yra įsitikinusi, kad 21 d, trauma visiškai nesusijusi su 26 d. trauma ir nematė prasmės L. sakyti apie patirtus visus susižalojimus, būdama įsitikinusi, kad jie neturi reikmės jos gydymui 29 d. dėl jos 26 d. patirtos traumos. Nuosprendyje jos kaltė grindžiama ir ta aplinkybe, kad, teismo vertinimu 29 dieną jai nustatyta supūliavimas paprastai išsivysto per 4-6 dienas, tačiau 29 diena ir buvo po jos 26 d. patirtos traumos esanti 4 diena, be to, L. nurodė, kas supūliavimas galimas ir praėjus 2 dienoms, tačiau tai retenybė. Vertindamas šias aplinkybes, teismas, nuosprendyje nurodydamas abejones, kad antros traumos galimai visiškai nebuvo, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad dar mažiau tikėtina, jog 29 d. nustatytas supūliavimas galėjo gautis dėl 21 d. traumos, nuo kurios 29 diena yra 9 diena. Be to, liko teismo neįvertinta ir nepaneigta galimybė (abejonė), kad hematoma gali atsirasti ir kelių valandų laikotarpyje. Teigia, kad 2009-07-27 dienos įrašo ištaisymas iš „prieš 2 dienas“ į įrašą „prieš 08 26“ nesukelia neigiamų pasekmių, nes nekeičia tokio įrašo prasmės ir nesudaro pagrindo išduoti pažymos apie traumos datą 07.26 d. ir todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Tai vienas iš jos gynybos argumentų, kuris teismo liko neišnagrinėtas, nes skundžiamame teismo nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakyta.
Be to, tikro dokumento suklastojimas yra žinomai neteisingų duomenų įrašymas į šį dokumentą, jų patvirtinimas parašu, antspaudu ir pan., o jos nurodytos aplinkybės įrodo, kad 2009-07-27 padarytas įrašas „prieš 2 dienas“ ar po to ištaisytas įrašas „prieš 08 26“ gramatine, logine bei teisine prasme yra analogiški, t.y. įrašo „prieš 08 26“ ištaisymas negali būti vertintinas kaip žinomai neteisingi duomenys, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir R. J. išteisino iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. iš kaltinimo dalies, kurioje ji buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2009 m. laikotarpiu nuo liepos 27 d. iki rugsėjo 1 d. jos asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape apie 2009 m. liepos 27 d. įvykusią gydytojo traumatologo - ortopedo R. M. konsultaciją grafoje „Gydytojo įrašai“ padarė pirminių įrašų pakeitimus- ženklų ir jų elementų prirašymo būdu pirminį įrašą „Trauma buityje prieš 2 dienas susižeidė kairę ranką" pakeičiant įrašu „Trauma buityje prieš 08 26 dieną susižeidė kairę ranką“, tokiu būdu nenustatytam asmeniui suklastojus tikrą dokumentą - R. J. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ambulatorinę kortelę, kurioje esančių duomenų pagrindu 2009 m. rugsėjo 1 d. R. J. buvo išduota pažyma apie neva 2009 m. rugpjūčio 26 d. įvykusią traumą buityje, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 2 d. panaudojo šią pažymą - žinomai suklastotą tikrą dokumentą, pateikė draudimo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi iš dalies patenkino nuteistosios R. J. skundą, panaikino Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį, kuria nepakeistas ir paliktas galioti R. J. nuteisimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teismo posėdyje nuteistoji R. J. ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas –išteisinamasis nuosprendis.
Pagal BK182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 182 str. ir 300 str., tačiau, jei kaltininkas suklastotus dokumentus panaudojo tik kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti, veika kvalifikuojama tik pagal BK 182 str.
Kaip jau minėta, R. J., skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pasikėsinusi sukčiauti tuo būdu, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytam asmeniui suklastojus tikrą dokumentą – R. J. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ambulatorinę kortelę, kurioje esančių duomenų pagrindu 2009 m. rugsėjo 1 d. R. J. buvo išduota pažyma apie neva 2009 m. rugpjūčio 26 d. įvykusią traumą buityje, 2009 m. rugsėjo 2 d. panaudojo šią pažymą – žinomai suklastotą tikrą dokumentą, pateikdama draudimo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), nurodydama sveikatos draudėjui neteisingą draudiminio įvykio datą.
Iš kaltinimo dalies dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. J. išteisinta, nepadarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Ši nuosprendžio dalis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi palikta galioti.
Tuo konstatuota, kad tokio apgaulės būdo, koks buvo nurodytas kaltinamajame akte ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, nebuvo. Kitokie apgaulės siekiant užvaldyti svetimą turtą būdai R. J. nėra inkriminuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nustatinėti ar R. J. nepasikėsino sukčiauti ir kitokiu būdu, negu nurodyta kaltinime. R. J. inkriminuotos kitos aplinkybės – tai, kad ji 2009 m. liepos 21 d. susižalojusi kairę ranką, 2009 m. liepos 23 d., (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį NA (duomenys neskelbtini) ir, apsidraudusi nuo traumų 20 000 litų sumai, žinodama, kad draudimo laikotarpis įsigalioja nuo 2009 m. liepos 26 d., 00:00 val., 2009 m. rugsėjo 2 d. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2009-09-01 pažymą apie neva 2009 m. rugpjūčio 26 įvykusią traumą buityje, nesudaro jokio pagrindo laikyti, kad šie jos veiksmai buvo nusikalstami. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad gydymo įstaiga 2009-09-01 pažymą apie traumą buityje R. J. išdavė su pažymoje dėl pačios gydymo įstaigos klaidos nurodyta neatitinkančia tikrovės traumos buityje data – 2009 m. rugpjūčio 26 d. Kaip jau minėta, nenustatyta, kad R. J. kaip nors bendrininkavo šios pažymos suklastojime ar panaudojo šį dokumentą kaip žinomai suklastotą. Tai, kad R. J. nesuvokdama, kad gydymo įstaigos jai išduotoje pažymoje yra padaryta klaida nurodant traumos datą, šią pažymą pateikė draudimo bendrovei, nesudaro jokio pagrindo laikyti, kad tokie jos veiksmai buvo nusikalstami.
Taigi, nesant kaltinime nurodyto apgaulės būdo – dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, nėra pagrindo pripažinti R. J. kalta ir pasikėsinus sukčiauti – užvaldyti svetimą turtą panaudojant apgaulę. Ji iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisintina, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. J. iš kaltinimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. J. panaikinti.