Alytaus apylinkės teismo nutarimas

protokolą surašiusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. surašytas J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. surašytas už tai, kad jis 2015-11-29 10.18 val. Prienų m. Revuonos g. esančios Nr. 66 „PC Norfa“ stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „OPEL ASTRA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. D., kuris stovėjimo aikštelėje važiavo priešprieša kryptimi. Po susidūrimo automobilis „OPEL ASTRA“ sustojo ir liko vietoje, o transporto priemonė „Audi 80“ vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo tolyn. T.y., vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 29 d. apie 10:30 val., su žmona atvažiavo į turgų, ieškojo vietos, kur pasistatyti automobilį. Jokio susilietimo su kitu automobiliu nejautė ir negirdėjo, kad būtų užkliuvęs už kito automobilio veidrodėlio. Peržiūrėjus vaizdo įrašą PC „Norfa“ pripažino, kad galėjo prasilenkdami automobiliai susiliesti veidrodėliais. Iš eismo įvykio vietos nebėgo, jo automobilis tvarkingas, apdraustas, jis pats buvo blaivus, be to niekur nenuvažiavo, sustojo to paties prekybos centro stovėjimo aikštelėje pavažiavęs apie 40 metrų. Jei būtų jautęs susilietimą, būtų sustojęs.

Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK atstovas A. S. paaiškino, kad automobilių susidūrimas veidrodėliais yra labai garsus ir jo nepajausti neįmanoma, be to kliudytas vairuotojo pusės veidrodėlis. Vaizdo įrašas patvirtina, kad abu utomobiliai ten buvo ir prasilenkė. J. B. pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir tuo pažeidė kelių eismo taisykles. Nuo susidūrimo vietos iki tos, kur sustojo J. B. yra apie 100 – 200 metrų. Iš įvykio vietos nuvažiavo ir nukentėjęs asmuo, kadangi nenorėjo trukdyti kitam transportui. LR ATPK 130 str. 1 d. taikoma esant tyčiai, o J. B. negalėjo nejausti veidrodėlių kontakto, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir jam skirtina straispnio sankcijoje nustatyta nuobauda.

Liudytojas K. D. parodė, kad 2015 m. lapkričio 29 d. ryte prie PC „Norfa“, prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu J. B. vairuojamu automobiliu, jie vienas kitą kliudė veidrodėliais. Buvo garsas ir jo automobilio veidrodėlis užsilenkė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesustojo ir nuvažiavo. Jis policiją kvietė iškart stovėdamas ir paskui pasistatė automobilį kitoje vietoje. Policija atvyko maždaug už 10 min. J. B. automobilį rado pagal spalvą ir modelį toliau aikštelėje, užsukus į „Prienų turgų“. Prie to automobilio laukė apie 5 min., kol atėjo vairuotojas. Pareigūnams pasakius, kad įvažiavo į jo automobilį, J. B. dar ginčijosi, neigė įvažiavęs, tačiau jo veidrodėlis irgi buvo pabraižytas, buvo likę jo automobilio dažų. Tuomet nuėjo kartu į PC „Norfa“ peržiūrėti įrašo. Vėliau J. B. siūlė užpildyti deklaraciją, tačiau jis nesutiko. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra J. B. žmona ir kartu su vyru 2015 m. lapkričio 29 d., apie 10 val. atvyko į turgų. Prie „Norfa“ ieškojo, kur sustoti, bet kadangi visos vietos buvo užimtos, tai jie pavažiavo apie trisdešimt metrų ir pasistatė automobilį, ji nuėjo į turgų. Iki automobilio pastatymo jokio susidūrimo nepajautė. Važiavo lėtai, automobilyje yra radijas, bet ar grojo – nepamena. Stabtelėję nebuvo, K. D. automobilio ji nematė. Vyras jai esant turguje paskambino ir pasakė, kad įvyko įvykis.

Liudytojas D. B., Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis teismo posėdžio metu parodė, kad galimai 2015 m. lapkričio 29 d. 10.18 val., atvyko į vietą, pasitiko pranešėjas ir pasakė, kad jo automobilio veidrodėlį lietė kitas automobilis ir nuvažiavęs į turgaus aikštelę, sustojo. Surado tą automobilį, apžiūrėjo, priėjo to automobilio vairuotojas. Jie jam pasakė, kad pasišalino iš eismo įvykio, tačiau vairuotojas sutriko, supyko, sakė, kad nieko nežino. Pateikė dokumentus, jie buvo tvarkingi. Nuvažiavo prie kito automobilio, tačiau J. B. teigė, kad taip negalėjo būti. Kolega su J. B. nuėjo į PC „Norfa“ pažiūrėti vaizdo įrašą. Peržiūrėjus J. B. sakė, kad nejautė lietęs, tačiau taip galėjo būti, atsiprašė, prašė pildyti deklaraciją, tačiau pareigūnus iškvietęs vaikinas nesutiko. Iš įvykio vietos pasišalino abu vairuotojai.

Liudytojas V. M. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. lapkričio 29 d. ryte, galimai 10.18 val. pagal iškvietimą atvyko į Revuonos gatvę prie PC „Norfa“, pasitiko jaunuolis, kuris teigė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, išdaužė veidrodėlį, apibraižė ir nuvažiavo. Veidrodėlis buvo skilęs. Jaunuolis nurodė, kad kitas automobilis nuvažiavo į turgaus aikštelę. Suradus minimą automobilį, jo veidrodėlis taip apt buvo nežymiai apibraižytas. Vairuotojas teigė nieko nejautęs, negirdėjęs ir neatsitrenkęs. Peržiūrint vaizdo medžiagą matėsi, kad vienas ir kitas automobiliai važiuoja priešpriešai. Smūgio nematyti, tik matosi, kad prasilenkia ir vienas automobilis nuvažiuoja, o kitas sustoja, atsidaro langą, pasitaiso veidrodėlį.

J. B. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., grindžiama administracinio teisės pažeidimo medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), eismo įvykio schema (b.l. 3), J. B. paaiškinimu (b.l. 4), K. D. paaiškinimu (b.l. 5), fotonuotraukomis (b.l. 6-7), tarnybiniu pranešimu (b.l. 8-9), administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru (b.l. 10-11), vaizdo medžiaga (b.l. 40-42), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Nenustačius nors vieno būtinojo požymio asmuo administracinėn atsakomybėn negali būti patrauktas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-12 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Iš byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų bei įvykio vaizdo įrašo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B., prasilenkęs su K. D. vairuojamu automobiliu, nestabtelėjęs, nesulėtindamas ir nepagreitindamas automobilio važiavimo greičio, važiavo toliau savo kryptimi. Sustojo tik K. D. vairuojamas automobilis, tačiau neužilgo ir jis nuvažiavo. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, tiek liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad J. B. automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, J. B. buvo blaivus. Be to, J. B. sustojo netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilių apgadinimai nežymūs, be to nenustatyta J. B. kaltė dėl įvykusio eismo įvykio. Tai, jog vairuotojų kaltė šioje situacijoje yra abipusė, pripažino ir priešpriešais važiavusį automobilį vairavęs K. D., ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Prekybos centro „Norfa“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašas nepatvirtina, kad J. B. pajuto jo paties ir K. D. vairuojamų automobilių susidūrimą veidrodėliais. Jokių objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog J. B. būtų palikęs eismo įvykio vietą tyčia, kad būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie rodytų, kad jis suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir suvokė, kad tyčia pasitraukia iš eismo įvykio, byloje nėra. Priešingai, byloje įvertinus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų parodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepajautęs jokio susilietimo veidrodėliais su kitu automobiliu, važiavo, kol rado vietą automobiliui priparkuoti ir ją radęs, sustojo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad J. B. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, įvykus automobilių susilietimui nuvažiuodamas tolyn nesuvokė, kad daro pažeidimą, pabėgti iš eismo įvykio jis tikslo neturėjo ir nenorėjo. Nenustatyta nė vieno motyvo, dėl ko J. B. galėjo vengti atsakomybės ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes nustatyta, kad jis buvo blaivus, automobilis techniškai tvarkingas ir apdraustas, be to sustojo netoliese, nuo automobilio buvo nuėjęs, nebandė slėpti veidrodėlio nubraižymo požymių.

Taigi, teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo medžiagą, J. B. bei liudytojų parodymus atskirai bei visumoje su kitais įrodymais, nenustatė, kad šioje konkrečioje situacijoje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas tyčia pasišalino. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nuostatos negali būti taikomos. Kartu pažymėtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant nustatytoms aukščiau aptartoms aplinkybėms pripažintina, kad J. B. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos ir to nesiekė, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. B. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 269 str. 1 d., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.