Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m lapkričio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2014 m. gruodžio 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3) 2015 m. kovo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) 2015 m. birželio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, jos vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2015 m. gruodžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2016 m. sausio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas, subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

7) 2016 m. kovo 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, ši bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistas 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant;

8) 2016 m. balandžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas, subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metų 9 mėnesių laikotarpiui;

9) 2016 m. rugsėjo 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio, 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 2 metams;

10) 2016 m. lapkričio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

11) 2017 m. sausio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2017 m. sausio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. Š. paskirta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, 2019 m. sausio 9 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia spirdamas sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – G. A. automobilio „F. U.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), detales: sulankstė variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, nulaužė šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstė vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, ir padarė nukentėjusiajam G. A. 157,3 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog su V. T. buvo bendradarbiai, santykiai normalūs. Įvykio dieną buvo pas V. T. jo bute (duomenys neskelbtini) name. Vartojo alkoholį. Buvo trise. Atėjo kaimynas, papriekaištavo jiems dėl skleidžiamo triukšmo. Jie supyko ant kaimyno. Kalbėjo, kad reikėtų iškrėsti kažką blogo kaimynui, pradėjo kalbėti apie mašiną, V. parodė telefone nuotrauką, kaip atrodo kaimyno mašinos markė. Nusileido į apačią. Jis (R. Š.) gana stipriai apspardė kaimyno mašiną. Spyrė į veidrodėlį, spirdamas į veidrodėlį, kliudė dureles, taip pat sulankstė variklio dangtį. Spyrė du kartus, pirmą kartą spyrė, veidrodėlis užsilenkė, tada atlenkė ir spyrė antrą kartą, spirdamas galėjo sulankstyti dureles. Spyrė į mašinos vairuotojo pusės dureles. Taip pat sulankstė variklio gaubtą, norėjo spirti į bamperį ir galėjo, nuslydus kojai, kliudyti variklio dangtį. Tą vakarą lijo, buvo šlapia. V. T. stovėjo prie laiptinės, nemano, kad jis buvo priėjęs prie mašinos, bent jau nepamena. Ant kaimyno buvo abu pikti, tačiau visus veiksmus atliko jis vienas. Buvo nemažai išgėręs, galėjo taip elgtis dėl alkoholio. V. irgi buvo išgėręs alkoholio. Kažkas pradėjo šaukti pro langą, todėl jie pabėgo. Galėjo būti, jog prie automobilio buvo atėjęs du kartus. Dėl neblaivumo gali visko gerai neatsiminti. Į automobilį spyrė 4 ar 5 kartus. Yra įsitikinęs, kad dėl jo veiksmų buvo sulankstytas variklio dangtis. Apie tai sakė apklausiamas tyrėjo. Sutinka, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiajam, nori susitarti dėl žalos atlyginimo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis V. T. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog R. Š. yra buvęs jo bendradarbis. Nukentėjusysis G. A. yra jo buto kaimynas. Jau iki šio įvykio jo santykiai su kaimynu buvo konfliktiški dėl leidžiamos muzikos. Tą vakarą bute garsiai leido muziką. Nukentėjusysis įsiveržė į butą, buvo nepatenkintas dėl leidžiamos muzikos. Kaimynas įėjęs į butą, jį pagriebė, prirėmė prie sienos, bet pamatęs, kad bute yra daugiau žmonių, išėjo iš buto. Kalbėjosi, jog reikia kažką padaryti nukentėjusiojo mašinai. Žinojo, koks yra kaimyno automobilis. Tada nusileido į apačią, jis R. parodė kaimyno automobilį, R. nuėjo prie automobilio, spyrė į automobilį ir jį apgadino. Visus veiksmus atliko vienas R. Š., o jis tik stovėjo, jokių veiksmų neatliko. R. Š. telefone parodė kaimyno automobilio markę. Kai išėjo į lauką, buvo tamsu. Toje vietoje, kur stovėjo automobilis, buvo apšviesta tik nuo laiptinės lempos. Prie automobilio buvo priėjęs vieną kartą, stovėjo R. Š. už nugaros. Tuo metu R. Š. buvo prie automobilio, mano, kad šiuo metu R. Š. ir atliko veiksmus. Liudytoja galėjo jį matyti prie automobilio. Tačiau jokių veiksmų jis neatliko. Girdėjo, kad kažkas šaukė pro langą. Jie iš karto pasišalino. Iš pradžių nuėjo už namo kampo, vėliau grįžo namo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis G. A. parodė, jog V. T. yra jo kaimynas. Jų tarpusavio santykiai yra įtemti apie 2-3 metus. Konfliktai vyksta dėl to, kad V. T. bute rengiami vakarėliai, garsiai leidžiama muzika, dėl to sklinda triukšmas. Įvykio dieną, vakare, paskambino į V. T. buto duris. Kaimynas atidarė duris, jis paprašė pritildyti muziką. V. T. pasakė, kad jo leidžiama muzika nekelia triukšmo. Buvo maždaug 23.30 val. nakties. Pirmą kartą, kai asmenys išėjo iš V. T. buto, išeidami daužė jo buto duris, V. pasakė, kad „va čia to asilo automobilis“. Priėjęs V. prie automobilio, spyrė į kapotą. Tuomet jis (nukentėjusysis) pradėjo rėkti. Jie nuėjo už namo kampo. Grįžo atgal. Atsistojo prie laiptinės ir dar žaibišku greičiu grįžo prie automobilio, gal R. Š. spyrė į veidrodėlį, o pribėgęs V. T. daužė dar į šoninį vairuotojo stiklą. Buvo nulaužtas veidrodėlis, sulankstytos durys ir kapotas. Kapotas buvo sulankstytas vairuoto pusėje virš lempos, kapotas išlinkęs per siūlę. Iš viršaus žiūrint matosi įlenkimas. Pirmiausia buvo įspirta į kapotą, tada jie pasišalino, tada grįžo dar kartą ir dar apspardė. Kaimynė matė įvykį. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo pakankamai apšviesta. Pirmą kartą V. T. prie automobilio ėjo vienas ir spyrė į kapotą, tada grįžo prie laiptinės ir dar sugalvojo, kad dar reikia ir tuomet prie automobilio buvo abu pribėgę. Antrą kartą veidrodėlį nuspyrė R. Š., o V. T. apgadino kapotą pirmą kartą, o antrą kartą V. T. daužė į šoninį vairuotojo stiklą, bet nieko nepadarė. Po įvykio praėjo metai laiko, todėl reikėtų vadovaujantis jo ankstesniais parodymais. Automobilį spardė abu, buvo tamsu.

Nukentėjusysis G. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, jog 2020 m. birželio 8 d. apie 23.30 val. kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką, todėl jis nuėjo paprašyti kad jie pritildytų muziką, tačiau kaimynas jį iškeikė, ir muzikos nepritildė. Po kiek laiko iš kaimyno buto išėjęs vyriškis du kartus sudavė į jo buto duris, o po maždaug 20 minučių iš buto išėjo 2 vyriškiai. Jie du kartus paspaudė jo durų skambutį, ir nusileido žemyn. Per langą mate, kad iš laiptinės išėjo kaimynas V. ir jo draugas. Todėl jis nuėjo prie virtuvės lango. Išėjęs į lauką kaimynas pasakė "va šito asilo mašina, davai sudaužom". Tada jie abu priėjo prie mašinos. V. priėjo prie mašinos priekio, buferio, spyrė į variklio dangtį. Tuo metu draugas stovėjo jam už nugaros. Jis pats per langą riktelėjo kad kvies policiją, todėl jie nuėjo į sekančios laiptinės rūsį. Po kelių minučių išėjo, V. pribėgo prie jo mašinos, spyrė į vairuotojo durelių veidrodėlį, kumščiu sudavė smūgius į stiklą. Išgirdo kad tuo metu kaimynė iš apačios riktelėjo "Ką darot?", ar "kam daužot?". Tuo metu draugas stovėjo ties laiptine, prie mašinos nėjo. Tada V. grįžo prie draugo ir abu nuėjo už namo kampo. Išėjo prie mašinos, matė kad jos vairuotojo durelių veidrodėlis nulaužtas, kabo ant laidų. Taip pat buvo subraižytos vairuotojo durelės. Ryte atėjęs prie mašinos pamatė kad sulankstytas variklio dangtis ir vairuotojo durelės. Autoservisas jo patirtą žalą įvertino 575 eurais. Po automobilio sugadinimo jis pristatė UAB „Automedika“ pažymą, kurioje nurodytos automobilio detalių, jų keitimo ir atstatymo kainos. Atstatyti jam padarytą žalą kainuotų 575 eurus, nes jis nusiteikęs keisti tik nulaužtą veidrodėlį, o variklio ir durelių skardas jis nori remontuoti-lyginti, o po to jas reiktų perdažyti, poliruoti. Nenori pirkti detalių naudotų, nes nežinia kokios kokybės, kaip jos eksploatuotos ir panašiai. Jis sutinka su UAB „Ramidonas“ kainomis, t. y. kad durelės kainuotų 36,30 euro, veidrodėlis ir variklio dangtis - po 60,50 euro (1 t., b.l. 2, 71–74, 81–82).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, jog šie parodymai yra teisingi, visus veiksmus dėl automobilio apgadinimo atliko V. T.. Palaiko civilinį ieškinį. Šiai dienai automobilis nėra suremontuotas. Ieškinys surašytas pagal defektinį aktą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis G. A. atpažino, kad V. T. yra asmuo, kuris 2020 m. birželio 9 d. naktį adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, apgadino jam priklausantį automobilį FIAT Ulysee, valst. nr. (duomenys neskelbtini)(1 t. b. l. 63-66).

Akistatos protokole užfiksuota, kad G. A. patvirtino savo parodymus, kad V. su draugu išėjo į lauką, tada abu priėjo prie mašinos. Jis tai matė per virtuvės langą. Kai jie priėjo prie mašinos, V. spyrė iš kojos į variklio dangtį. Spyrė vieną kartą. Tuo metu jo draugas stovėjo šone. Tada abu nuėjo į rūsį. Po 5 minučių abu grįžo, ėjo link laiptinės, ir tada jo tas draugas sustojo prie laiptinės, o V. įsibėgėjo, spyrė į veidrodį, tada sudavė kumščiu į vairuotojo durelių stiklą. Įtariamasis V. T. nesutiko su nukentėjusiojo parodymais ir patvirtino jog mašinos negadino, ją gadino jo draugas R.. Kai išėjo iš laiptinės, tai abu nuėjo link mašinos. Priėjo prie jos, jis stovėjo priešais mašiną, o R. spardė į vairuotojo durelių veidrodėlį. Matė kad nukrito apdailos plastmasė. Tada nuėjo už namo. Jis pats nieko negadino, nespardė. Kiek atsimena, prie mašinos buvo priėję tik vieną kartą. Ar buvo priėję antrą kartą, neatsimena, nes buvo neblaivūs (1 t., b.l. 77–80).

Liudytoja G. M. parodė, jog V. T. pažįsta iš matymo, kaip to paties namo kaimyną. Įvykio dieną buvo atsidariusi kambario langą. Pamatė, kad apsišvietė kiemas. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė kaimyną V. T. su kitu asmeniu. Kitas asmuo buvo priėjęs prie automobilio, o kaimynas V. T. stovėjo prie laiptinės durų. V. T. parodė kaimyno automobilį. Tuomet tas kitas asmuo priėjo prie automobilio ir pradėjo jį spardyti. Ji pro langą pradėjo šaukti. Išgirdę jos šauksmą, abu nuėjo į kairę namo pusę. Vėliau sugrįžo. Sugrįžus, kažkuris iš jų spardė, bet tuomet buvo tamsu ir ji gerai nematė. Kai antrą kartą grįžo, vienas stovėjo prie mašinos, o kitas toliau, bet jai atrodo, jog spardė tik vienas asmuo. Viskas vyko tamsiu paros metu apie 24 valandą nakties. Aikštelė apsišviečia tik žmogui išėjus iš laiptinės, ir apsišviečia tik laiptinės ruožas. Pats automobilis nebuvo pilnai apšviestas.

Panašius parodymus liudytoja G. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 100–103, 110–112).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis G. A. 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, jog 2020 m. birželio 8 d. apie 00.00 val. kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), apgadino šalia namo stovėjusį jam priklausantį automobilį „F. U.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, subraižė ir sulankstė dureles, variklio dangtį. Nurodo kad bendra žala yra 575 eurai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1).

Iš UAB „Automedika 2020 m. birželio 17 d. defektinio akto Nr. 20200617 matyti, jog apžiūrėjus automobilį „F. U.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį G. A., nustatyti sugadinimai: vairuotojo pusės veidrodėlis (kaina 150 eur. /keitimas 25 eur. /dažymas 30 eur.), variklio dangčio remontas (kaina 150 eur.), vairuotojo durelių remontas (kaina 120 eur.), automobilio poliravimas po dažymo darbų (kaina 100 eur.). Padaryta žala vertinama 575 eur. (1 t., b.l. 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – prie penkių aukštų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Alytuje nesaugoma automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b.l. 20).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis „F. U.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Protokole fiksuota, kad ant kairės pusės priekinių durelių, žemiau lango rėmo matomi įstrižus tankius įbrėžimus. Šių durelių veidrodėlis sulipintas lipnia juosta, jo galinėje dalyje matosi vidinė struktūra, elektros laidai. Priekinės dalies rėmo apatinė dalis įskilusi. Ant variklio dangčio užfiksuotas ovalus įdubimas (1 t., b.l. 27–33).

VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog automobilis „F. U.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso G. A. (1 t., b.l. 137).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, jog 2020 m. birželio 9 d. 00:09:34 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio. Pateikiama garso įrašo kopija (1 t., b.l. 44).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. birželio 9 d. 00-09-34 val. G. A. kalba su BPC operatore, kuriai nurodė, jog išėjęs į lauką kaimynas mašiną spardo (1 t., b.l. 45–47).

Iš UAB „Ramidonas“ rašto matyti, jog 2007 metų laidos „F. U.“ priekinių durelių vertė yra 36,30 euro, veidrodėlio vertė 60,50 euro, variklio dangčio vertė 60,30 euro (1 t., b. l. 50).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais, ir jie patvirtina R. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau neįrodo, jog kaltinamasis V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra jog V. T. 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas kartu su R. Š., tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra spirdamas sulankstė G. A. automobilio „F. U.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangtį bei padarė kitus sugadinimus.

Teisme apklaustas R. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog įvykio dieną buvo V. T. bute, klausėsi muzikos. Tarp V. T. ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos. Tuomet jie nusprendė padaryti kažką negero nukentėjusiojo automobiliui. Sužinojęs kaip atrodo kaimyno automobilis, kartu su V. T. išėjo į lauką. Automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį nukentėjusiojo automobilį. Jis pribėgo prie automobilio ir kelis kartus spyrė į nukentėjusiojo automobilį, sulaužė jo veidrodėlį, paskui spyrė į dureles, taip pat bandė spirti į bamperį ir tuo metu jo koja galėjo kliudyti variklio gaubtą. Tuo metu, kai jis spardė nukentėjusiojo automobilį, V. T. šalia nebuvo. Taip pat neneigia, jog antrą kartą taip pat buvo priėjęs prie automobilio. Priėjus prie automobilio antrą kartą, V. T. galėjo būti šalia jo, tačiau jokių aktyvių veiksmų, dėl kurių būtų apgadintas automobilis, V. T. neatliko. Kai jis pirmą kartą spardė automobilį, V. T. šalia nebuvo. Kaltinamasis V. T. viso proceso metu kaltės nepripažino. Parodė, jog būnant bute ir klausantis muzikos tarp jo ir kaimyno G. A. įvyko konfliktas. Nurodė, jog konfliktų su kaimynu buvo ir anksčiau. Kalbantis, kilo mintis apgadinti kaimyno automobilį. V. T. parodė R. Š. kaimyno turimo automobilio markę. Tuomet abu išėjo į lauką. R. Š. pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio ir kelis kartus smūgiavo kojomis. Antrą kartą prie automobilio buvo priėjęs ir jis, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatliko, stovėjo R. Š. už nugaros. Teisme nukentėjusysis G. A. parodė, jog tarp jo ir V. T. įvyko konfliktas dėl bute garsiai leidžiamos muzikos. Vėliau buvo daužoma į jo duris. Pamatė, kaip V. T. su bute buvusiu asmeniu išėjo į lauką. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo jo automobilis „Fiat“. Matė, jog abu kaltinamieji priėjo prie automobilio ir jį spardė. Kadangi buvo tamsu, todėl negali įvardinti jų veiksmų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. A. parodė, kad prie automobilio buvo priėję du asmenys, tačiau automobilį spardė tik vienas V. T., o kitas asmuo neatliko jokių aktyvių veiksmų (1 t., b.l. 2, 71–74, 81–82). Akistatos tarp nukentėjusiojo G. A. ir įtariamojo V. T. taip pat užfiksuota, jog visus aktyvius veiksmus atliko vienas V. T. (1 t., b.l. 77–80). Teisme pagarsinus nukentėjusiojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, visus veiksmus dėl automobilio apgadinimo atliko V. T.. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo G. A. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, laiko juos nenuosekliais, prieštaraujančiais tarpusavyje ir nepakankamais pagrįsti kaltinamojo V. T. kaltę dėl tyčinio svetimo turto apgadinimo. Taip pat nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina liudytojos G. M. parodymai. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiojo G. A. ir V. T. santykiai yra konfliktiški, todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad į bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. T. padarė tyčinį svetimo turto sugadinimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Visos abejonės ir neaiškumai aiškintini kaltinamojo V. T. naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis, V. T. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aukščiau ištirti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis R. Š. 2020 m. birželio 8 d. apie 24 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia spirdamas sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – G. A. automobilio „F. U.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), detales: sulankstė variklio gaubtą, kurio vertė 60,50 euro, nulaužė šoninį kairės pusės veidrodėlį, kurio vertė 60,50 euro, bei sulankstė vairuotojo dureles, kurių vertė 36,30 euro, ir taip padarė nukentėjusiajam G. A. 157,3 eurų turtinę žalą. Žala patvirtinta rašytiniais dokumentais bei nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis R. Š. veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą. Dėl tyčinio turto sugadinimo kaltinamojo R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio sumos (BK 190 straipsnis). Kadangi V. T. išteisinamas, todėl iš kaltinamojo šalintina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką R. Š. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. T..

Nukentėjusysis G. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 575 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 85–86). Nurodo, kad žalą sudaro sugadintų automobilio detalių vertė ir remonto kaina pagal UAB „Automedika“ defektinį aktą (1 t., b.l. 11). Žala nukentėjusiojo turtui padaryta kaltinamojo R. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, ji turi būti atlyginta (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.263 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. Š. su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje yra eilę kartų teistas, tačiau dauguma nusikalstamų veikų padaryta, jam būnant nepilnamečiu. Turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam (2 t., b.l. 12–19, 20). R. Š. vykdo individualią veiklą (2 t., b.l. 132–133). Buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 43). Su drauge laukiasi gimstant vaikeliui (3 t., b.l. 25). R. Š. kritiškai vertina savo elgesį, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. Š., kaip teistam asmeniui, skirtina arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog R. Š. resocializacija galima be realaus arešto bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimo metu R. Š. skiriama intensyvi priežiūra, tai yra nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokiu būdu bus įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 192 – 193), panaikintina, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti penkiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

V. T., dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. T. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Priteisti iš R. Š. nukentėjusiajam G. A. 575 eurų turtinei žalai atlyginti. V. T. atžvilgiu ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.