- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- Iv-974-402/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00603-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybei
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, S.S.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasuolei Daukantei,
nedalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.S. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 1360,4 Lt turtinės žalos atlyginimo ir priteisti AB „Lietuvos draudimas" naudai iš Kauno miesto savivaldybės 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 4-6).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. kovo 12 d. apie 14 val. 30 min. S.S. vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „VW Passat”, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Pramonės pr. ir Kovo 11–osios g., Kaune, žiedinėje sankryžoje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią vandens apsemtą duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta šio automobilio priekinė kairės pusės padanga, priekinis kairės pusės ratlankis. Automobilis buvo draustas Kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą 1360,4 Lt, susijusią su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 23-26) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkei žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Nurodė, kad neturėtų būti atlyginti S.S. nuostoliai už dviejų padangų įsigijimą ir slėgio daviklio remontą, nes eismo įvykio metu buvo sugadinta tik viena priekinė kairės pusės automobilio padanga. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jei draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens) mano, kad padarytą turtinę žalą – 1360,4 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog S.S. 2011-03-12, apie 14.30 val., vairuodama automobilį „VW PASSAT CC“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Pramonės pr. ir Kovo 11-osios g., žiedinėje sankryžoje, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo pilna vandens ir neaptverta, nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindama vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos schemos, Transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 45, 10), Nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 42), PVM sąskaitų - faktūrų (b. l. 11-12), rašto dėl žalos nustatymo (b. l. 48), matyti, kad buvo prakirsta automobilio priekinė kairės pusės padanga ir apgadintas priekinis kairės pusės ratlankis. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 8-9), kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo šio įvykio metu patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdama draudimo išmoką 1,608.02 Lt (b. l. 16) ). 2011-07-19 pareiškėjas pateikė pretenziją Nr. R0001181985 Kauno miesto savivaldybei dėl 1360,40 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 17).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.,24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).
Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTĮ 57 str.).
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-03-12 nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi vairuotojos S. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio nenustatyta (b. l. 42). Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Byloje esanti eismo įvykio schema (b. l. 45), tarnybinis pranešimas (b. l. 43), S.S. paaiškinimas (b. l. 44) patvirtina, kad 2011-03-12 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „VW PASSAT CC“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, įvyko Pramonės pr. ir Kovo 11-osios g., žiedinėje sankryžoje, Kaune. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, Pramonės pr. ir Kovo 11-osios g., žiedinėje sankryžoje, važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duobė buvo pilna vandens, todėl, teismo nuomone, vairuotoja galėjo nepastebėti važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.
Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (b. l. 45). Byloje esantis vyresn. patrulio D.D. tarnybinis pranešimas (b. l. 43), S. S. paaiškinimas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 44), nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei eismo įvykio schema (b. l. 42,45) patvirtina patį eismo įvykio faktą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo transporto priemonė buvo apgadinta iki arba po minimo eismo įvykio. Atsakovė nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį, todėl darytina išvada, kad aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonės dėl įvykio fakto, byloje nenustatyta (ABTĮ 57 str.).
Žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą. Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą ir negali atsakyti už padarytą žalą, tačiau darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog riziką už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigūnams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams.
Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Pramonės pr. ir Kovo 11-osios g., žiedinės sankryžos tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta S. S. vairuojama transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, pareiškėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas.
Atsakovė ginčydama atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad neturėtų būti atlyginti S.S. nuostoliai už dviejų padangų įsigijimą ir slėgio daviklio remontą, nes eismo įvykio metu buvo sugadinta tik viena priekinė kairės pusės automobilio padanga.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (Redakcijos 2B-157 2009-04-24 Žin., 2009, Nr. 48-1932), galiojusiuose žalos apskaičiavimo metu, numatyti padangų naudojimo techniniai reikalavimai, kuriuose nurodyta, kad ant transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos: to paties gamintojo; vienodo konstrukcinio tipo; vienodų matmenų; vienodos paskirties; tos pačios keliamosios galios indekso; vienodo leistino greičio indekso; vienodo protektoriaus rašto (5 grupė. Ratai ir pakaba 2. - 2.7 punktai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų Transporto žalų vyresniojo eksperto A. M. pateikto rašto „Dėl automobilio VW Passat valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ žalos nustatymo“ matyti, jog automobilio VW Passat valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo prakirsta kairės pusės padanga (Continental) ir apgadintas ratlankis. Minėto automobilio kilmės šalis - JAV. Oficialus atstovas UAB „Kelias" prekiaujantis Continental padangomis informavo, kad padangos modelis buvo gaminamas tik JAV rinkai ir Europoje jų niekas negamino, ko pasėkoje vienos padangos neįmanoma nupirkti. Žalos reguliavimo metu buvo priimtas sprendimas mokėti už dvi padangas jas sumontuojant ant automobilio priekinės ašies taip nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų (b. l. 48).
Atsižvelgiant į nurodytus padangų naudojimo techninius reikalavimus, pareiškėjas pagrįstai į draudimo išmoką (nuostolius) įskaičiavo dviejų padangų įsigijimo išlaidas. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių būtinybę pakeisti dvi automobilio padangas, bei įrodymų jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai (ratlankio remontas, slėgio daviklio remontas) nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto, padangų kainos buvo mažesnės, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.).
Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Bendras žalos dydis – 1,608 Lt, tačiau atėmus nusidėvėjimą ir sumažinus nuostolio sumą 247,6 Lt, žala sumoje 1360,4 Lt išmokėta draudėjui (b. l. 17,18).
CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.
Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, jog bendras žalos dydis – 1360,40 Lt suma, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio 2012 m. gegužės 2 d. išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2012/01/16 (b. l. 19 - 20) matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui advokato padėjėjas Tadas Dumbliauskas surašė skundą ir už tai pareiškėjas sumokėjo 200 Lt. Pareiškėjas teismui yra pateikęs mokėjimo nurodymą už teisinę pagalbą (b. l. 21), kuris patvirtina 200 Lt išlaidas už skundo parengimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (ABTĮ 44, 45 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 45 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1360,40 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt litų 40 cnt) turtinės žalos atlyginimą bei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.