Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. J. (toliau – ir pareiškėjas, ir E. V. J.) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais (toliau – ir procesiniai dokumentai, vadinami skundu) kreipėsi į administracinį teismą prašydamas: įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo, perskaičiavimo ir mokėjimo, įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2013 m. sausio 1 d., ir įpareigoti atsakovą tuo pagrindu apskaičiuoti, nustatyti senatvės pensiją – jos dydį, ją paskirti ir mokėti pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. bei įpareigoti atsakovą pareiškėjui išmokėti laiku negautas pensijos sumas už visą praėjusį laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo; įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. I-549) nuostatas, galiojusias 2005 m. birželio 10 d. (senatvės pensijos pareiškėjui paskyrimo pirmą kartą (dieną), ir atsižvelgiant į vėliau padarytus šio įstatymo pakeitimus (pakeistas įstatymo redakcijas) įpareigoti atsakovą nurodytu pagrindu (pagrindais) apskaičiuoti, nustatyti (iš naujo) senatvės pensijos dydį, ją paskirti ir mokėti pareiškėjui bei įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui laiku negautas pensijos sumas už visą praėjusį laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovo E. V. J. 27,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas E. V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (II t., b. l. 142). Patikslintu skundu teismo prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (II t., b. l. 157).

Pareiškėjas skunduose (II t., b. l. 143–148, 154–157) paaiškino, kad atsisako tik reikalavimo dalies, nurodytos tiek pirminiame skunde ir tiek to skundo patikslinime (jis surašytas 2019 m. rugsėjo 18 d.), t. y. atsisako reikalavimo – panaikinti atsakovo 2013 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą Nr. (10.12)3-52516 „Dėl 2013 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (l 0.12)3-4470 pakeitimo“ (toliau – ir 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas) ir prašo nutraukti tą bylos dalį, tačiau neatsisako skundo reikalavimo dėl įpareigojimo VSDFV Panevėžio skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo 2013 m. sausio 1 d. (dienai) būtų perskaičiuota paskirta senatvės pensija, šią pensiją paskirti ir mokėti bei įpareigojimo VSDFV Panevėžio skyrių išmokėti negautą pensijos dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai susideda iš dviejų skirtingų situacijų, skirtingu laiku įvykusių objektyvių faktų ir tuo pagrindu atsiradusių duomenų apie pareiškėjo irgi skirtingu laiku gautas draudžiamąsias pajamas, kurios privalomai turi būti įtraukiamos į skiriamos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimą, jos paskyrimą ir mokėjimą tiek skiriant pensiją pirmą kartą, tiek ir po to nuo vėlesnių datų atsiradus arba paaiškėjus naujiems teisiniams pagrindams, įstatymu pakeitus teisinį reguliavimą dėl pensijos perskaičiavimo ar paaiškėjus naujiems objektyviems duomenims (faktams) apie asmens gautas draudžiamąsias pajamas. Perskaičiuoti ir paskirti iš naujo jau perskaičiuoto dydžio senatvės pensiją atsakovą imperatyviai įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, t. y., įgyvendinti tinkamai tuo laiku galiojusios Pensijų įstatymo atitinkamas nuostatas dėl senatvės pensijos. Tačiau atsakovas skirdamas pareiškėjui pirmą kartą nuo 2005 m. birželio 10 d. 714.90 Lt senatvės pensiją priimtu 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš dalies neįgyvendino Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo imperatyvių normų dėl pareiškėjo 1992 metų birželio mėnesį gautų draudžiamųjų pajamų, 9188 rublių kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 5000 rublių premijos. Jų nepagrįstai neįtraukė į visas gautas draudžiamąsias pajamas, kaip vieno iš esminių elementų skiriant senatvės pensiją, nustatant jos dydį (nurodyta apimtimi buvo nepagrįstai sumažintas pirmą kartą skiriamos pensijos dydis), nes atsakovas tuos duomenis turėjo, jais disponavo iki, prieš priimant skirti nurodytą pensiją pirmą kartą (pensijos bylos originalo 11 ir 12 lapai). Pareiškėjas pastaruosius faktus ir duomenis sužinojo tik 2017 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo posėdyje (jam pasibaigus), kuriame ir buvo paties atsakovo pateiktas pensijos bylos originalas (pateikti nauji įrodymai, kuriuos teismas priėmė ir įdėjo į bylą), o jam pasibaigus ir po to pareiškėjui susipažinus su nurodytos bylos medžiaga, pareiškėjas tuoj pat 2017 m. gegužės 18 d. surašė papildomą reikalavimą atsakovui ir jį įteikė teismui dėl pensijos perskaičiavimo remdamasis būtent tuo nauju faktu apie gautas draudžiamąsias pajamas (skundo patikslinime yra padaryta klaida, kad pastarasis prašymas buvo surašytas liepos 18 d., o turi būti gegužės 18 d., todėl jis taip ištaisomas). Taigi pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pirmoji dalis prasideda 2005 m. birželio 10 d. ir tęsiasi iki šiol, t. y., kol atsakovas neįtrauks į draudžiamąsias pajamas nurodytų 1992 m. birželio mėnesį gautų 9188 rublių ir 5000 rublių pareiškėjo gautų draudžiamųjų pajamų, kurios lemia asmens, t. y., pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficiento bei pensijos papildomos dalies apskaičiavimą (kartu įtakoja ir visos pensijos dydį) ir tinkamai taikys Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (Žin. Nr. 59-1153) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (žr. Žin. 1994, Nr.91-1781), kurie nurodyti atsakovo priimto sprendimo motyvuose skiriant pensiją pirmą kartą), ypač Nuostatų 25-29 punktų nuostatas, kaip turi būti apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas skiriant senatvės pensiją pirmą kartą ir po to visą pensiją (ryšys tarp jų yra tiesioginis). Šios nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę prašyti įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo, pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo nuo 2005 m. birželio 10 d. dienos, o taip pat prašyti išmokėti laiku negautą pensijos sumą už visą praėjusį laiką neapsiribojant kokiu nors terminu, kuri laiku nebuvo gauta dėl pensijos skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės. Antra pareiškėjo reiškiamo reikalavimo dalis prasideda nuo 2013 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Pensijų įstatymo pakeitimai, padaryti 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-91, ir tuo pagrindu pareiškėjas įgijo nuo nurodytos datos teisę pagal tais pakeitimais nustatytą naują teisinį reguliavimą, juo nustatytą pensijos perskaičiavimo tvarką, metodiką prašyti iki tol gautą senatvės pensiją perskaičiuoti – apskaičiuoti ir nustatyti jos naują dydį ir ją mokėti, o pareiškėjas to paprašė ir jam tai naudinga dar 2013 metais, bet atsakovui to nepagrįstai neįvykdžius pareiškėjas atsakovui iškėlė šią bylą teisme. Pažymėjo, kad pagal nurodytą naują teisinį reguliavimą pakeistame toje dalyje Pensijų įstatyme nėra nustatyta privalomo reikalavimo turėti, įgyti 1 (vienų) metų pensijų draudimo stažą, o pensijos gavėjui, prašančiam taip perskaičiuoti pensiją, užtenka nurodyti, kad jam tai naudinga. Papildomai pažymėjo, kaip yra nurodyta pradiniame skunde, kad pareiškėjas po senatvės pensijos paskyrimo pirmą kartą (ji paskirta 2005 m. rugsėjo 26 d. atsakovo sprendimu nuo 2005 m. birželio 10 d.) toliau gavo draudžiamąsias pajamas nepertraukiamai dar 2 metus ir 6 mėnesius dirbdamas teisėju, o po to teisėjo padėjėju iki 2010 m. spalio 21 d. gaudamas atitinkamas draudžiamąsias pajamas ir įgydamas atitinkamą pensijos draudimo stažą (jį taip pailgindamas). Todėl šie faktai ir duomenys padidina perskaičiuotinos ir mokėtinos pensijos dydį, nes jos gautos po 1994 m. sausio 1 d. ir į tai irgi turi būti privalomai atsižvelgta. Atsakovas atsižvelgiant į praėjusį gana ilgą laikotarpį, prasidedantį nuo pensijos pareiškėjui paskyrimo pirmą kartą dienos ir vėlesnių datų, bei įstatymo leidėjo tuo laikotarpiu padarytus nevienkartinius Pensijų įstatymo pakeitimus, o tai pat Vyriausybės padarytus irgi nevienkartinius pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų pakeitimus (Nuostatų redakcija taikyta skiriant pensiją pirmą kartą, Žin. 1994, Nr. 91-1781 ir vėlesnius jų pakeitimus) reguliuojant pensijos padildomos dalies ir koeficiento apskaičiavimo tvarką ir nustačius keičiant jų apskaičiavimą pagal naują formulę (naujas formules) (tai automatiškai sąlygoja ir visos po perskaičiavimo skiriamos pensijos dydį), tai atsakovas turi atitinkamai priimti ne vieną, bet keletą sprendimų dėl pensijos dydžio perskaičiavimo ir tuo pagrindu susidariusių pensijos sumų išmokėjimo už praėjusį laiką (kiekvieną laikotarpį atskirai). Pareiškėjas mano, kad pažeistos teisės ir teisėti interesai gali būti apgintini teismui priimant sprendimą (sprendimus) pagal ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis.