Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mano būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Mano Būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys B. A., M. A. ir UAB „Ringesta“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė: pripažinti ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti; priteisti iš atsakovo 300,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2013-04-28 pastebėta, kad transporto priemonė „VW Golf“, stovėjusi prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sugadinta nuo pastato balkono atitrūkusio tinko. Atitrūkęs tinkas nuo pastato balkono, įskėlė (sugadino) automobilio priekinį stiklą bei apgadino stogą. Laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2013-06-07 transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninę apžiūrą atlikęs AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas nustatė, jog įvykio metu sugadintas priekinis stiklas ir automobilio stogas, kuriuos reikia pakeisti.Vadovaudamasis draudimo sutartimi, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, draudėjo pateikta UAB „Euroglass“ PVM sąskaita faktūra bei AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta stogo remonto darbų sąmata, ieškovas apskaičiavo 300,87 Eur dydžio žalą ir ją kompensavo išmokėdamas draudimo išmoką.Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas UAB „Mano būstas“, todėl pastarasis privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (pastato konstrukciją), organizuoti jo remontą. Žalą atsakovas geranoriškai neatlygino.Atsakovas UAB „Mano Būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tam, jog kiltų civilinė atsakomybė, turi būti realizuotos visos keturios LR Civiliniame kodekse numatytos sąlygos. Šių sąlygų neįrodžius, atsakovas, kuris buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, nėra ir niekaip negali būti laikomas atsakingu už absoliučiai visas daugiabutyje name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kadangi kiekvieną sykį situacija privalo būti įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes. Būtent dėl to iš atsakovo UAB „Mano Būstas“ negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo atsiradusius nuostolius. Iš ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje esančių duomenų visiškai neaišku, kokie konkretūs atsakovo UAB „Mano Būstas“ veiksmai ar neveikimas sąlygojo ieškovui kilusią žalą. Nenustačius atsakovo neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Pažymėjo, kad ieškovas visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, nepateikia nei vieno įrodymo, kad atsakovas teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai. Priešingai, atsakovo, kaip namo administratoriaus veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami, kad konstatuoti, jog jis tinkamai vykdė jam nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų.Ieškovas, naudodamasis visomis LR CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, turėtų įrodyti aplinkybę, jog iš tikrųjų dėl atsakovo netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabutyje name kilo žala ieškovo draudėjui. Tačiau iš visų ieškinio teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų akivaizdu, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iš esmės sudarytų pagrindą jo reikalavimams atmesti. Be to, dėl automobiliui tariamai kilusios žalos nėra nustatyta tikroji kilimo priežastis. Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei jo draudėjas iškart po neva įvykusio įvykio nesikreipė nei į atsakovę – namo administratorių dėl įvykio vietos apžiūros, nei į teisėsaugos institucijas, tam, kad būtų užfiksuotas įvykio faktas. Ieškovas nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o tik vadovaujasi savo draudėjo prašymu išmokėti draudimo išmoką ir joje vienašališkai surašytomis aplinkybėmis bei atlikta fotofiksacija. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl įvykio aplinkybių. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų apie tvarkingą automobilio techninę būklę iki neva įvykusio įvykio. Ieškiniu prašoma suma net nėra aiškiai apskaičiuota. Prašydamas priteisti žalos atlyginimą ieškovas remiasi savo paties sudaryta remonto darbų sąmata, tačiau nepateikia nei atliktų darbų akto, nei sąskaitos, už kiek minėti automobilio remonto darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Įvertinus tai, pažymėtina, kad automobilio remonto darbų sąmata negali būti laikoma tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje. Be to, ieškovas praleido numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, o CK 1.131 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.Trečiasis asmuo UAB „Ringesta“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Be to, nurodė, kad atsakovas privalėjo prižiūrėti jo administruojamą pastatą. Tretieji asmenys B. A. ir M. A. atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atnaujino ieškovui - AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinio senaties terminą; priteisė ieškovui- AB ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovo- UAB „Mano Būstas“ 300,87 Eur žalai atlyginti; priteisė ieškovui- AB ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovo- UAB „Mano Būstas“ 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo 2016 05 05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetė ieškinį dalyje dėl 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, kad pradinis ieškinys buvo pateiktas teismui 2016-04-27, nepraleidus ieškinio senaties termino, tačiau patikslintą ieškinį, kuriame žalos atlyginimo ieškovas reikalauja iš atsakovo UAB „Mano Būstas“, ieškovas pareiškė 2016-07-18. Teismas pažymėjo, jog reikalavimas atsakovui buvo pareikštas ne iš karto dėl to, jog Nekilnojamojo turto registre, daugiabučio namo, kurio konstrukcijų nuolaužos padarė žalos ieškovo draudėjo turtui, administratorius nebuvo įregistruotas. Ieškovas turėjo patikimų duomenų, kad paminėto daugiabučio namo administratorius yra UAB „Jūros būstas“. Aplinkybė, kad UAB „Jūros būstas“ draudžiamojo įvykio metu nebuvo namo administratorius, paaiškėjo tik nagrinėjant bylą teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas atnaujino ieškovui praleistą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad atsakovas buvo bendrųjų pastato konstrukcijų, taip pat ir išorinių balkono konstrukcijų, valdytojas. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, pašalinančių jo, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, atsakingo už bendrojo naudojimo objektų ir konstrukcijų būklę, civilinės atsakomybės už jam administruoti perduotų objektų trūkumus ir su jais susijusią žalą, nors pagal LR CK 6.248 str. 1 ir 3 d. nuostatas tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, t.y. atsakovas nenuginčijo kaltės prezumpcijos. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas neužtikrino, kad jam prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, todėl yra visos atsakovo civilinės atsakomybės už padarytą žalą, susijusią su šio objekto konstrukcijų trūkumais, sąlygos. Teismo manymu, ieškovas visiškai įrodė jo patirtos žalos dydį, todėl turi reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį - atsakovą. Tačiau teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų, pažymėdamas, kad tokio dydžio metinės palūkanos galėtų būti priteistos tik tuo atveju, jei šalis sietų sutartiniai teisiniai santykiai, o kadangi prievolė atlyginti žalą atsakovui kilo iš delikto, o ne iš sutarties, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 % dydžio metines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Mano Būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas apie galimai patiriamą žalą sužinojo 2013-04-28, dėl to preziumuotina, jog ieškinio senaties terminas suėjo 2016-04-28. Apelianto manymu, ieškovas nepateikė jokių svarbių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jam buvo užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises. Todėl, akivaizdu, ieškovas dėl savo nerūpestingumo ir neatidumo praleido ieškinio senaties terminą. Pažymi, jog ieškovas norėdamas sužinoti kas administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini), netiksliai ir neaiškiai formulavo klausimus dėl reikalingo administratoriaus įvykio laikotarpiu, tokiu būdu gaudavo netikslius atsakymus į užduotus klausimus. Dar daugiau, ieškovas 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi su pretenzija į UAB „Jūros būstas“, prašydamas atlyginti draudimo patirtą žalą. UAB „Jūros būstas“ 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, jog pranešimas dėl išmokos išieškojimo yra nepagrįstas ir negali būti vykdomas bei nurodė savo nesutikimo argumentus. Tačiau vėlgi, ieškovas visiškai nepagrįstai kreipėsi į UAB „Jūros būstas“ iš karto su pretenzija, net nebandymas užklausti UAB „Jūros būstas“ papildomų aplinkybių ir bent pasiteiraudamas ar jis įvykio laikotarpiu buvo namo administratorius. Pažymėtina, jog UAB „Jūros būstas“ nėra namo administratorius, tačiau tik teikia paslaugas daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), tačiau į visas aplinkybes ieškovas neatsižvelgė ir kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, nurodydamas atsakovu UAB „Jūros būstas“. Atsakovo manymu, ieškovas ginti savo galimai pažeistas teises turėjo 3 metų laikotarpį, tačiau akivaizdu, kad ieškovas tinkamai savo teisių neginė, aktyviai nebandė sužinoti apie namą prižiūrinčią įmonę, nors laiko ir galimybių ieškovas tam turėjo. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas visiškai be pagrindo nurodė, kad reikalavimas UAB „Mano Būstas“ pareikštas ne iš karto, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Mano Būstas“ nėra įregistruotas kaip namo administratorius. Apeliantas laiko būtinu nurodyti, kad UAB „Mano Būstas“ nėra namo administratorius 4.83 straipsnio 3 dalies prasme, todėl Apeliantui netaikomi teisės aktai, kurie reglamentuoja savivaldybės paskirtų administratorių veiklą. UAB „Mano Būstas“ yra tik paslaugų teikėjas, bet ne administratorius. Apelianto įsitikinimu, ieškovas nevykdė savo pareigos ir neįrodė nei realios patirtos žalos bei kodėl atliko draudimo išmokos mokėjimą trečiajam asmeniui, kuris nėra nurodytas naudos gavėju, taip pat, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju apeliantas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Visas šias aplinkybes, paaiškina ir 2008 m. sausio 30 d. tarp UAB „Mano Būstas“ (buvęs pavadinimas AB „City Service“) ir UAB „Alproka“ sudaryta sutartis Nr. 08-01-36A. Sutartis yra vienintelis ir teisėtas pagrindas, pagal kurią yra teikiamos paslaugos daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šiuo atveju negali būti taikomos įstatymų normos, kurios reglamentuoja administratorių veiklą ir numato tam tikras pareigas, nes tokie teisės aktai yra skirti tik administratoriams, kurie paskirti savivaldybės įsakymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju paslaugos buvo teikiamos išimtinai sutarties pagrindu. Nurodo, kad sutarties šalys yra UAB „Alproka“ ir UAB „Mano Būstas“, o ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti patirtą žalą, remiasi sutartimi, kurios šalis jis nėra. Manytina, jog ieškovas neturi jokios teisės reikšti reikalavimą ir remtis šiomis sutarties nuostatomis, įrodinėdamas apelianto tariamai netinkamai vykdomą sutartį. Byloje net nebuvo įtraukta kita sutarties šalis – UAB „Alproka“, todėl byla buvo išnagrinėta be kitos šalies. Byloje taip pat nedalyvavo butų ir kitų patalpų savininkai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo minėtos sutarties ir nesiaiškino tikruosius sutarties dalyvių ketinimus ir kt. Apeliantas prisiėmė įsipareigojimus tik organizacine prasme, t.y. organizuoti darbų atlikimą, tačiau neprisiėmė pareigos tuos darbus atlikti. Pažymėtina, jog byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad tiek UAB „Alproka“, tiek UAB „Ringesta“ buvo informuoti apie namo, esančio (duomenys neskelbtini)defektus. Dar daugiau Sutarties 4.1.5.11. punkte numatyta, jog administratorius įsipareigoja atlyginti savininkų patirtus tiesioginius nuostolius dėl administratoriaus kaltės, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo/netinkamo vykdymo. Taigi sutartimi apeliantas nėra įsipareigojęs padengti ne savininkams/tretiesiems asmenims kilusių nuostolių.Apeliantas taip pat nurodo, kad nei ieškovas, nei teismas visiškai nekonkretizuoja, kokių tiksliai veiksmų neatliko apeliantas ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Ieškovas neįrodė, o teismas nenustatinėjo apelianto netesėtų veiksmų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vertinant teismo priimtą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į situaciją, nenustatinėjo priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi prieštaringais ieškovo parodymais.Be to, remiantis transporto priemonių draudimo liudijimo duomenimis, draudėju nurodytas B. A., naudos gavėjo minėtame liudijime nėra. Tuo tarpu pateiktame 2013-05-06 mokėjimo nurodyme Nr. 6517417 nurodoma, kad išmoka buvo išmokėta M. A.. Remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 tik draudėjas ir nurodytų taisyklių 13.3. p. naudos gavėjas draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo išmokėta asmeniui, neturinčiam teisės jos gauti.Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, atsižvelgęs į UAB „Jūros būstas“ pateiktus papildomus dokumentus, jog administravimo paslaugų teikimo sutarties Nr. JRB-SUT-14-00002 pagrindu UAB „Jūros būstas“ tik nuo 2014-02-01 teikia administravimo paslaugas pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis LR CPK 34 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsniu, teikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė vietoje pradinės atsakovės UAB „Jūros būstas“ į bylą įtraukti atsakove UAB „Mano Būstas“.Patikslintame ieškinyje suformuotas prašymas atnaujinti ieškinio UAB „Mano būstas“ senaties terminą. Ieškovė aktyviai atliko veiksmus, siekiant nustatyti dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį. Po 2013-04-28 įvykio, ieškovė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo apie paskirtą administratorių pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl rašymo apsirikimo, buvo neteisingai nurodytas pastato numeris (vietoje Nr. 26, nurodytas Nr. 29), ko pasekoje buvo gautas atsakymas, jog duomenų apie pastato administratorių nėra. Ieškovo žalos bylos administravimo duomenimis, ieškovas 2014-03-18 pretenziją dėl 2013-04-28 įvykio metu padarytos žalos atlyginimo siuntė Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pajūrio rugelis“. Gavus DNSB „Pajūrio rugelis“ atsakymą, jog pretenzija adresuota netinkamam juridiniam asmeniui, ieškovas rinko informaciją, siekiant nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorių. Paaiškėjus, jog pastatą administruoja UAB „Jūros būstas“ 2015-10-20 buvo išsiųsta pretenzija. Išdėstytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovas aktyviai rinko duomenis apie atsakingą už žalą asmenį, kad galėtų laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškovas taip pat nurodo, kad automobilio apgadinimo metu atsakovas buvo pastato administratorius (AB „City Service“ ir ieškinyje nurodyto namo statytojo - UAB „Alproka“ 2008 01 30 sutartis Nr. 08-01-36A). Atsakovas neužtikrino, kad jam prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus. Neprižiūrėjęs daugiabučio gyvenamojo namo pastato bendrosios konstrukcijos (balkono) ir iki avarijos neorganizavęs jos remonto, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Būtent atsakovas privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąsias konstrukcijas, organizuoti jų remontą. Dėl nuo pastato balkono atitrūkus ir nukritus tinkui, ieškovo draudėjui atsirado žala. 300,87 Eur žalą įrodo UAB „Euroglass“ PVM sąskaita faktūra bei AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta stogo remonto darbų sąmata. Žala yra tiesioginis atsakovo pareigos tinkamai prižiūrėti pastato bendrąsias konstrukcijas nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.Tretieji asmenys B. A., M. A. ir UAB „Ringesta“ atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad automobilis „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas 2013-04-28 nukritusio nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), balkono atitrūkusio tinko. Ieškovas reikalavimą byloje reiškia tuo pagrindu, kad atsakovas netinkamai vykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijas, todėl turi atlyginti žalą, atsiradusią ieškovui išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovas neužtikrino, jog jam prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, kad jis nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pašalinančių jo, kaip pastato bendrojo naudojimo administratoriaus, civilinę atsakomybę už jam administruoti perduotų objektų trūkumus ir su jais susijusią žalą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ginčo atveju apeliantas neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, tačiau ieškinio pagrindu yra tai, kad atsakovas nevykdė administratoriaus funkcijų ir tai buvo atsiradusios žalos priežastimi. Byloje turi būti nustatyta, ar atsakovas pagal 2008 m. sausio 30 d. tarp UAB „Mano Būstas“ (buvęs pavadinimas AB „City Service“) ir UAB „Alproka“ sudarytą sutartį Nr. 08-01-36A turėjo pareigą organizuoti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų netinkamos būklės pašalinimą, nustatyta, kada paaiškėjo konstrukcijų trūkumai, kas juos turėjo pašalinti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti pastato statybos rangos darbus vykdžiusi UAB „Ringesta“ buvo informuota apie tai, kad turi pašalinti nustatytus defektus, tačiau byloje turi būti padaryta išvada, ar buvo atsiradusi šios bendrovės, kaip atlikusios su statybomis susijusius darbus, pareiga pašalinti defektus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad tiek UAB „Alproka“, tiek UAB „Ringesta“ buvo informuoti apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektus, tačiau teismui nevertinus įrodymo - 2012-02-17 turto apžiūros akto, kuriame užfiksuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), defektai, susiję su terasa, pripažintina, kad byloje nebuvo visapusiškai išnagrinėtos aplinkybės, reikšmingos ieškinio pagrįstumo vertinimui. Teismo sprendime turėjo būti įvertinti šie įrodymai, bylos esmę sudaro tai, ar pastato statytojui buvo atsiradusi pareiga defektus pašalinti, ar atsakovas turėjo organizuoti pašalinimą, ar tai vykdė, ar tai buvo statytojų pareiga. Iš elektroninės bylos apyrašo matyti, kad atsakovo nurodytų įrodymų byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovą pateikti jo apeliaciniame skunde minimus įrodymus. Tretysis asmuo nurodo, kad jis privalėjo šalinti trūkumus tik garantinio termino laikotarpiu, todėl aplinkybė, kada buvo pranešta statybos darbus atlikusiai bendrovei apie tai, kad reikia šalinti trūkumus, jos atsisakymo priežastys yra reikšmingos išvadai, ar statytojai turėjo pašalinti trūkumus, ar jų pareiga jau buvo pasibaigusi ir atsakovas, kaip vykdantis pastato priežiūrą, turėjo organizuoti trūkumų pašalinimą butų savininkų lėšomis. Tai, kad teismas neįpareigojo atsakovo ir trečiojo asmens pateikti papildomus įrodymus apie jų nurodytas aplinkybes byloje, kurios sudaro bylos esmę, yra CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje, teismo sprendimui panaikinti, bylą perduodant naujam nagrinėjimui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė, kad būtų informavęs statytoją UAB „Alproka“ ar rangos darbus vykdžiusią UAB „Ringesta“ apie jam perduoto prižiūrėti objekto trūkumus, nenurodė, kada paaiškėjo patalpų savininkams ar atsakovui apie atsiradusius tinko atitrūkimus, tuo nebuvo išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės. Pripažintina, kad ieškovas neturi galimybės pateikti įrodymų, kada atsakovui paaiškėjo apie tinko atitrūkimus, kada tai tapo žinoma butų savininkams, todėl pareigos teikti įrodymus apie šias aplinkybes nevykdė byloje atsakovas, teismas turėjo jam pasiūlyti jam pateikti šiuos įrodymus. Atsiliepime į pirmąjį ieškovo ieškinį, pareikštą UAB „Jūros būstas“ , tretysis asmuo UAB „Ringesta“ nurodė, kad iki įvykio jau buvo praėjęs 5 metų garantinis terminas, pastatas buvo priduotas eksploatacijai 2007 m. lapkričio 30 d., todėl teigia, kad pastato administratorius tinkamai neatliko savo pareigos, t.y. tinkamai neprižiūrėjo pastato bendrų konstrukcijų ( balkono) , neorganizavo jo remonto. Tai, kad šie darbai privalėjo būti atlikti, byloje nėra ginčo, tačiau išvados, ar atsakovas, ar trečiasis asmuo, ar nedalyvaujantis byloje statytojas UAB „ Alproka“ turėjo atlikti ar organizuoti šiuos darbus, nėra padarytos, todėl byla nagrinėtina iš naujo. Atsakovas nurodo, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškininės senaties termino, tačiau šios aplinkybės gali būti nustatytos tik padarius išvadą, kada ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl grąžinimo jam draudimo išmokos, išmokėtos trečiajam asmeniui, kuris iš juridinių asmenų - atsakovas ar asmenys, vykdę statybas, kaltai atliko veiksmus, ko pasekoje krenta nuo sienų tinkas. Atsakovas nurodo, kad į bylą dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtraukta UAB „ Alproka“. Yra pagrindas daryti išvadai, kad teismo sprendimu buvo netiesiogiai nuspręsta dėl šio asmens materialiųjų teisių, t.y. nuspręsta, kad atsakovas yra atsakingas dėl tinko kritimo nuo pastato, o dėl to nėra atsakingas statytojas, todėl teismas turi įtraukti į bylą šį asmenį trečiuoju asmeniu. Pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti svarstomas išnagrinėjus bylą iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.