Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Miceikienė Proceso numeris: 1-65-01018-2008-3

2010 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vertėjai Veronikai Rybalčenko, nuteistajam T. K. , teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-09 nuosprendžio, kuriuo:

T. K. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., BK 149 str. 1d., BK 22 str. 1d. 150 str. 1 d., 22 str. 1d. 149 str. 1d. ir jam paskirtos bausmės:

pagal LR BK 22 str. 1d. 149 str. 1d. (1 epizodas) laisvės atėmimas 3m. 6 mėn. (trejiems metams šešiems mėnesiams);

pagal LR BK 149 str. 1d. (2 epizodas) laisvės atėmimas 4m. (ketveriems metams);

pagal LR BK 22 str. 1d. 150 str. 1d. (3 epizodas) laisvės atėmimas 3m. (trejiems metams);

pagal LR BK 22 str. 1d. 149 str. 1d. (4 epizodas) laisvės atėmimas 3m. (trejiems metams);

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d., 1p.bausmės, paskirtos pagal LR BK 149 str. 1d. (2 epizodas),BK 22 str. 1d. 150 str. 1d. (3 epizodas), BK 22 str. 1d. 149 str. 1d. (4 epizodas) subendrintos jas apimant, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 22 str. 1d. 149 str. 1d. (1 epizodas) jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 4 m. 3 mėn. (ketveriems metams trims mėnesiams).

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 8 d. apie 01.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios S. K. namuose, kaltinamasis T. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą S. K. atžvilgiu - jėga parvertė ją ant lovos, pradėjo liesti rankomis jos krūtinę ir plėšti nuo jos drabužius bei reikalauti su juo lytiškai santykiauti, t. y. mėgino lytiškai santykiauti su S. K. prieš jos valią, tačiau jam to padaryti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajai aktyviai priešinantis, pastarajai pavyko nuo jo ištrūkti ir pasislėpti, t. y. jis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją S. K. .

2008m. rugpjūčio 8d. po 01.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, toje pačioje vietoje, T. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atkabinęs lauko durų kablį, išėmęs koridoriaus durų lango stiklą bei iš vidinės pusės atrakinęs šias duris įsibrovė į nukentėjusiosios S. K. namus ir panaudodamas fizinį smurtą S. K. atžvilgiu: griebė ją už rankų ir jėga parvertė ant lovos, nuplėšė nuo jos visus drabužius, smogė ranka du kartus jai į veidą, sugriebė ranka jai už gerklės ir plaukų bei paėmęs į rankas pagalvę pagrasino uždusinti, šių veiksmų pasekoje padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, krūtinėje, rankose, kojose, kraujosruva viršutinėje lūpoje, t.y. jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rankomis praskėtė nukentėjusiosios S. K. kojas ir prieš jos valią įvedė savo varpą S. K. į makštį, t. y. ją išžagino.

Be to, 2008m. rugpjūčio 8d. po 01.00 val., tikslesnis laikas nenustatyta, toje pačioje vietoje, T. K. , pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios S. K. būkle, nes prieš tai ją išžagino, apvertė pastarąją ant nugaros ir mėgino savo lytinį organą įkišti S. K. į išeinamąją angą – tenkinti savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusios valią, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi S. K. buvo įtempusi visus savo kūno raumenis ir jam nepavyko to padaryti, t. y. jis pasikėsino nukentėjusiąją S. K. seksualiai prievartauti analiniu būdu.

Be to 2008m. rugpjūčio 8d. po 01.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, toje pačioje vietoje, T. K. , pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios S. K. būkle, prieš tai ją pasikėsinęs seksualiai išprievartauti ir išžaginti bei ją išžaginęs, vėl mėgino savo lytinį organą įkišti S. K. į makštį - lytiškai santykiauti su S. K. prieš jos valią, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi S. K. buvo įtempusi visus savo kūno raumenis ir jam nepavyko to padaryti, t. y. jis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją S. K. .

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

T. K. pagrįstai skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2010-02-09 nuosprendį dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į tai, kad byla būtų nagrinėjama gimtąja jo kalba. T. K. gimė ir augo Gruzijoje, yra Gruzijos pilietis. Nors jis 20 metų gyvena Lietuvos Respublikoje, lietuvių kalbą supranta tiek, kiek ji vartojama buityje. Tai, kad nuteistasis 20 metų gyvena LR, negali būti laikoma, jog jis moka lietuvių kalbą taip gerai, kad suprastų teisinius terminus ir jam pateiktus kaltinimus, todėl laikytina, kad T. K. atžvilgiu kalbos principas užtikrintas nebuvo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis); teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Pagal BPK 268 str. teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina kaltinamajam Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas jo teises ir pareigas. Be kitų teisių, pagal BPK 22 str. 3 d. ir 44 str. 7 d. kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta įteikiant kaltinamojo akto nuorašą apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Kaltinamojo akto nuorašo, išversto į gruzinų kalbą, neįteikimą T. K. reikėtų traktuoti kaip esminį kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimą.

BPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažinti su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte (asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime byloje Kamasinski prieš Austriją ( Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, 19 December 1989) pažymėjo, kad vertėjo paslaugos turi būti tokios, jog kaltinamasis suprastų procesinio sprendimo esmę ir galėtų gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, t. y. išdėstyti savo įvykio versiją. Bylos dokumentai, kurie BPK numatyta tvarka įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią jie moka.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie įtarimą dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų T. K. išverstas jokią į kitą kalbą nebuvo (t. 1, b. l. 79-80), kadangi T. K. pareiškė, jog lietuvių kalbą jis moka. Kaltinamojo akto nuorašas T. K. irgi įteiktas lietuvių kalba (t. 1, b. l. 146). Tačiau nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis T. K. išreiškė prašymą, kad dalyvautų gruzinų kalbos vertėjas, tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 2). Nesant gruzinų kalbos vertėjo, teisiamajame posėdyje dalyvavo rusų kalbos vertėjas, tam kaltinamasis neprieštaravo (t. 2, b. l. 20). Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo T. K. prašymas, kuriuo jis reikalavo lietuvių – gruzinų kalbos vertėjo, prašė byloje esančius dokumentus išversti į gruzinų kalbą (t. 2, b. l. 30). Kolegijos nuomone, toks kaltinamojo reikalavimas yra pagrįstas, jis patenkintas nebuvo. Kaltinamajam nebuvo užtikrinta teisė į tai, kad byloje esantys dokumentai būtų surašyti jo gimtąja kalba – gruzinų. Iš byloje esančio pakartotinio T. K. prašymo taip pat matyti, kad kaltinamasis reikalavo gruzinų kalbos vertėjo, kad jam pateikiami dokumentai būtų verčiami į gruzinų kalbą, tam, kad jis galėtų pasinaudoti nuosprendžio apskundimo teise (t. 2, b. l. 48). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje dalyvavo tik rusų kalbos vertėjas. Dokumentai į gruzinų kalbą išversti nebuvo. Nuosprendis išverstas į rusų kalbą.

BPK 22 straipsnio 3 dalis nustato kaltinamojo teises, BPK 44 straipsnio 7 dalis susistemina įtariamojo ir kaltinamojo teises. Šios normos visiškai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatą, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu turi teisę suprantama kalba skubiai ir išsamiai būti informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos straipsnių, kuris praktikoje yra gana dažnai pažeidžiamas. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje vardijamos teisės asmenų, kurie kaltinami nusikaltimų padarymu. Pirmoji iš tokių teisių yra teisė reikalauti, kad “jam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus”.

Apeliacinio skundo argumentas, jog T. K. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, paliekamas nenagrinėtu, kadangi dėl aukščiau padarytų pažeidimų, dėl nuteistojo pažeistos teisės į gynybą, apeliacinės instancijos teismas negalės tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą sprendimą. Dėl to, kad nuteistajam T. K. buvo įteiktas kaltinamasis aktas lietuvių kalba, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į kaltinamojo prašymą į teismo posėdį iškviesti gruzinų kalbos vertėją, kas užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole, taip pat dėl to, kad kaltinamajam pateikus rašytinį prašymą jam skirti lietuvių – gruzinų kalbos vertėją du kartus, teismas dėl to nepasisakė nieko, ir apkaltinamąjį nuosprendį išvertė į rusų kalbą, ir įteikė nuteistajam T. K. , kolegija sprendžia, kad nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė į teisingą teismą, buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes dėl to buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kolegija konstatuoja, kad tokio pažeidimo apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdė bylą teisingai išnagrinėti teisme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtų kaltinamojo akto trūkumų, sutrukdžiusių bylą nagrinėti teisme, o kartu ir realizuoti baudžiamojo proceso principus, nesiėmė priemonių klaidoms pašalinti ir nepagrįstai neperdavė bylos prokurorui, vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 dalimi.

LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia nutartis gali būti priimama tik esant būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą.

Darytina išvada, jog nuosprendis, kuriuo nuteistas T. K. , naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme negalima ir jis trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prieš surašant baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, būtina užtikrinti kaltinamojo T. K. teisę į tai, kad byloje esantys dokumentai būtų išversti į jo gimtąją kalbą – gruzinų.

Dėl to, jog byloje surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme, o nuosprendis naikinamas, ir byla perduotina prokurorui, apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Kardomosios priemonės suėmimo pagrindai T. K. neišnykę, todėl suėmimo terminas kaltinamajam pratęstinas. Kolegija nusprendžia kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. K. pratęsti 1 mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 127 str. 9 d.,

nutaria:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas T. K. , ir bylą perduoti prokurorui tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam T. K. pratęsti 1 mėnesiui.