Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1977-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
e1-1977-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14452-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1977-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14452-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tęsti darbą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu, pirmos apklausos metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su N. P. santuokoje gyvena daugiau kaip 35 metus ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jų dar gyvena dukra R. P.. 2020 m. balandžio 13 d. pas juos atėjo N. P. draugė Ž. ir jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė 2 butelius degtinės. Žmonos draugei išėjus apie 14.30 val., tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų, o po to jie apsistumdė, tačiau jo žmona nebuvo nukritusi. Pasak įtariamojo, jis pats buvo nukritęs ant fotelio, kai žmona jį stipriau pastūmė, o jis jai koja nespyrė. Po to jis nuėjo į kitą kambarį ir girdėjo, kaip žmona jam sakė „tu sėsi“, „aš tau padarysiu“, „kviečiu policiją“. Po kažkiek laiko pas jį į kambarį užėjo policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu, antros apklausos metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad patvirtina savo pirmos apklausos metu (2020 m. balandžio 14 d.) duotus parodymus. Taip pat nurodė, kad nepamena, jog būtų spardęs ar rankomis mušęs N. P., tačiau nurodė, kad jie abu stumdėsi ir rėkė vienas ant kito. Jis nepamena, bet galimai galėjo pastumti žmoną į sienos kampą koridoriuje ir tuomet ji galėjo susižaloti nugarą, tačiau konflikto metu ji nebuvo nukritusi. T. P. teigimu, konflikto metu stumdėsi ir jo žmona, o kuomet jis norėjo išeiti iš namų, ji to padaryti neleido. Tuomet jis nuėjo į kitą kambarį ir užsidarė. Tik kai grįžo iš policijos, sužinojo, kad žmona buvo ligoninėje, bet ji nieko smulkiau nepasakojo. Trečios apklausos metu kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko susistumdymas, kurio metu jie šaukė vienas ant kito, stumdėsi kambaryje ir koridoriuje. Vienu momentu jis pastūmė N. P., ji nukrito ant žemės, netoli stalo. Tuo metu ji gulėjo kažkaip pasisukusi šonu ir jis tris kartus spyrė jai į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Buvo labai girtas ir piktas, todėl nesuvokė, ką daro. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir žmonos atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino (b. l. 76-79, 85-87, 92-93).

Nukentėjusioji N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras T. P. pastaruoju metu vartoja alkoholinius gėrimus ir jų pavartojęs tampa agresyvus. 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro kilo konfliktas, nes pastarasis pareiškė, kad ji neskaniai gamina valgyti. Liudytojos teigimu, pastaruoju metu T. P. būdavo irzlus ir nuolat prie visko kabinėjosi, o ji jam nenusileido ir pareiškė, kad jei jis nenustos jos įžeidinėti, tai ji iškvies policiją. Tuomet T. P. tapo agresyvus ir trenkė jai 4-5 smūgius į stuburą, o ji pajuto stiprų skausmą ir nugriuvo ant grindų. Vėliau jos dukra R. P. iškvietė medikus, tačiau paties konflikto dukra nematė, tik girdėjo jos šauksmą. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, jos vyras jau buvo išėjęs, o medikai ją išvežė į ligoninę. Ten jai buvo nustatytas stuburo sumušimas, o vyras prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji N. P. parodė, kad prieš 2020 m. balandžio 13 d. įvykį T. P. dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus ir konflikto kambaryje metu jai 3 kartus spyrė į nugarą, o ji dėl to jautė fizinį skausmą nugaros apačioje. Atvykę medikai ją buvo nuvežę į ligoninę, o vėliau į teismo medicinos tarnybą nenuvyko, nes blogai jautėsi, t. y. jai skaudėjo nugaros dešinę pusę. Liudytojos teigimu, gydytojai jai liepė 4 dienas gulėti lygioje vietoje, o vėliau apie teismo medicinos tarnybą pamiršo. Poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo atsirasti tuo metu, kai ji po smūgių krito ant žemės. Krito ant dešinio šono, tarp fotelio ir kompiuterio stalo, ir galimai užkabino kairį žastą už stalo, todėl atsirado mėlynė. Kaip tiksliai ji atsirado, liudytoja pasakyti negali, bet iki įvykio jos nepastebėjo. Sutuoktinis tyčia smūgio ranka ar koja į kairį žastą jai nesudavė ir dėl šios kraujosruvos pretenzijų jam neturi. Šiuo metu T. P. alkoholinių gėrimų nebevartoja, o ji sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 7, 19-21).

Liudytoju apklaustas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR vyr. patruliu ir 2020 m. balandžio 13 d. apie 15.09 iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis spyrė moteriai į pilvo šoną. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusiosios dukra R. P., o užėję į kambarį pamatė N. P., kuri gulėjo lovoje. Nukentėjusioji skundėsi skausmais nugaroje ir pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis T. P., t. y. spyrė jai du kartus į dešinį šoną. Moteris paminėjo, kad sutuoktinis jau apie dvi savaites vartoja alkoholinius gėrimus ir konfliktas kilo dėl pavydo, o po to T. P. spyrė jai į šonkaulius. Pasak liudytojo, N. P. neneigė, kad prieš pietus vartojo alkoholinius gėrimus, o T. P. bute jau nebebuvo. Buvo iškviesti medikai, nes N. P. juto labai stiprų skausmą, negalėjo atsistoti, buvo perkreiptu iš skausmo veidu. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę, o R. P. įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Bendruoju pagalbos telefonu ji paskambino, nes jos mama prašė iškviesti pagalbą (b. l. 58-60).

Iš 2020 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad N. P. nustatyta: poodinė kraujosruva kairiame žaste, padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami. Poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Poodinė kraujosruva kairiame žaste kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Poodinė kraujosruva kairiame žaste yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamoje kūno į vietoje (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko susistumdymas, kurio metu jie šaukė vienas ant kito, stumdėsi kambaryje ir koridoriuje. Vienu momentu jis pastūmė N. P. ir pastaroji nukrito ant žemės netoli stalo. Tuo metu ji gulėjo kažkaip pasisukusi šonu ir jis tris kartus spyrė jai į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Buvo labai girtas ir piktas, todėl nesuvokė, ką daro, tačiau dėl savo veiksmų labai gailisi ir žmonos atsiprašė (b. l. 92). N. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad T. P. smurtavo prieš ją, todėl patyrė fizinį skausmą (b. l. 7, 19-20). T. P. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybiniai pranešimai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, N. P. medicininių dokumentų nuorašai, specialisto išvada (b. l. 3-15, 29-34, 54, 61, 102).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P. 2020 m. balandžio 13 d., apie 14.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis T. P. savo žmonai N. P., su kuria gyvena ir kartu veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Taigi, pripažintina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu koja spyrė 3 kartus sutuoktinei N. P. į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Kaltinamojo T. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 123-124, 125).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. P. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. P. nusikalto konflikto su savo žmona metu, sukėlęs jai fizinį skausmą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikaltimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 d. (dvi veikos)) (b. l. 114-116), administracine tvarka nebaustas (b. l. 122), dirba (b. l. 119). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnis) atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės termino mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, kaltinamasis sutiko su šia bausme.

Be to, prokuroras prašo T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, kuri yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 13 d. 17.20 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 13.29 val. (vieną dieną) (b. l. 61-63, 97-98). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kiti klausimai

T. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94–96). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas, tačiau T. P. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,29 Eur (b. l. 41-53). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. P. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. P. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. P. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant programos kursą) per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką – vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

T. P. išaiškinti, kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

4) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

5) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

6) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

7) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė