Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Patikslintu reikalavimu ( t.4, el.b.l. 68) ieškovė prašo: pripažinti, jog nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-prekybos patalpos, kurio unikalus numeris 4400-1126-8345, 8A9/b ir žemės sklypas, kurio unikalus numeris 4400-0669-6688, yra Ieškovės ir Atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kurioje ieškovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės dalis yra 64/100, o atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36/100 ( t.4, el.b.l 68). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dalyvavusi teismo posėdžiuose ieškovė, jos atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog 2012 m. liepos 7 d. ieškovė ir atsakovas susituokė. Dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, ginčo šalys gyveno faktinėje santuokoje, kaip sugyventiniai arba bendro gyvenimo partneriai, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Kartu su atsakovu ieškovė pradėjo kartu gyventi nuo 2006 m. vidurio ir nuo to laiko su atsakovu faktiškai vedė bendrą ūkį. 2010 m. gegužės mėnesį kartu su atsakovu įkūrė įmonę UAB „M. P.“, kurios akcijas abu pasidalijo po 50 proc. 2010 m. pabaigoje ginčo šalys nusprendė pirkti biuro patalpas, esančias Perkūnkiemio g. 33, Vilnius (unikalus numeris 4400-1126-8345, 8A9/b) su žemės sklypu (unikalus numeris 4400-0669-6688). Turtui įsigyti abi ginčo šalys panaudojo tiek ieškovės asmenines lėšas, abiejų ar jiems abiem dovanotas lėšas Šis turtas buvo registruotas atsakovo asmenine nuosavybe. 2015 m. rugsėjo 24 d. Zarasų rajono apylinkės teismas abiejų sutuoktinių prašymu dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ir su tuo susijusių civilinių teisinių pasekmių išsprendimo, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė. 2016-07-11 d. ieškovė sudarė naują santuoką. Nutraukus santuoką, atsakovas vis žadėdavo atiduoti ieškovei jos įnašo, į biuro patalpų įsigijimą, dalį, tačiau iki šiol to nepadarė ir tuo klausimu toliau vengia kalbėti. Ieškovė prašo pripažinti, jog nuo 2006 m. vidurio iki santuokos sudarymo (2012 m. liepos 7 d.) ji su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir faktiškai buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, atitinkamai pripažįstant kiekvieno jų dalį nurodytame turte.

Prašydama pripažinti ginčo turtą bendrąją daline su atsakovui nuosavybe, ieškovė teigia, jog nuo 2006 metų iki santuokos sudarymo su atsakovu 2012 metais, jie gyveno kartu kaip gyvenimo partneriai, vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis kūrė bendrą turtą. Kadangi ji 2006 metais buvo antro kurso studentė, studijų metais finansiškai ją rėmė tėvai, močiutė, gautas lėšas ji naudojo bendriems su atsakovu šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas tuo metu studijavo neakivaizdžiai ir dirbo Vilniaus universitete apsaugos darbuotoju studentų bendrabučiuose, jam buvo suteiktas gyvenamasis plotas bendrabutyje Didlaukio g.59, kurioje ginčo šalys gyveno kartu. Studijuodama ieškovė papildomai dirbo draudimo kompanijoje, gautas darbo pajamas ji taip pat skyrė bendriems su atsakovu gyvenimo poreikiams. 2008 metais baigusi VU Filologijos bakalauro studijas, ieškovė įsidarbino, pradėjo gauti savarankiškas darbo pajamas. 2009 metais atsakovas gavo antrą darbą automobilių pardavimo srityje, pakilo jo darbo pajamos. Atsakovo gautas lėšas jie taupė, o kasdienių poreikių tenkinimui, naudojo ieškovės gautas pajamas. Po ieškovės močiutės J. K. mirties, ieškovės motina J. Š. savo palikimo, buto Savanorių g. 6-19, Zarasuose, dalį padovanojo ieškovei, ji, kartu su kitu palikimo bendraturčiu, šį butą pardavė, už savo dalį ieškovė gavo 11548,80 Eur ( 40000 Lt), gautus pinigus ieškovė laikė banko sąskaitoje, vėliau juos kartu su kitomis santaupomis nuėmė ir perdavė atsakovo tėvams. Ieškovė taip pat nurodė, jog notaro patvirtintoje močiutės buto pardavimo sutartyje nurodyta 18000 Lt pirkimo-pardavimo kaina neatitinka tikrovės, butas buvo parduotas žymiai brangiau, nei nurodyta sutartyje. 2009 metais atsakovui gavus tarnybinį butą VU bendrabutyje Saulėtekio alėjoje, ieškovė kartu su atsakovu įsigijo prieškambario, svetainės, miegamojo baldus, virtuvės bei vonios įrangą. Butą reikėjo remontuoti, todėl abu pirko statybines medžiagas. 2010 metų gegužės mėnesį kartu su atsakovu įkūrė įmonę UAB „M. P.“, akcijas abu pasidalino per pusę, atsakovas tapo įmonės direktoriumi, o ieškovė-vadybininke. 2010 metų pabaigoje ginčo šalys nusprendė pirkti biuro patalpas, kurias kartu su žemės sklypu įsigijo 2010-12-28. Biurui skirtų negyvenamųjų patalpų su žemės sklypu kaina buvo apie 37650,60 Eur (130.000 Lt). Ieškovė nurodė, jog šio nekilnojamojo turto įsigijimui ji panaudojo 10426,32 Eur ( 36000 Lt), gautų pardavus motinos paveldėtą ir ieškovei padovanotą buto dalį, šiuos pinigus ieškovė atsakovui perdavė grynaisiais. Dar 8688,60 Eur (30.000 Lt) biuro patalpų pirkimui ieškovė ir atsakovas pasiskolino iš ieškovės krikšto mamos V. M., kuri pinigus pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Vėliau ji šiuos pinigus nusprendė ginčo šalims padovanoti. Atsakovo tėvai ginčo šalims taip pat padovanojo 8688,60 Eur (30.000 Lt), o likusią pinigų sumą sugyventiniai buvo susitaupę bendro gyvenimo metu. Biuras buvo įregistruotas atsakovo asmenine nuosavybe. Kadangi biuro patalpos buvo neįrengtos, jas įsirenginėjo iš įmonės lėšų. Ieškovė nurodė, jog nekilnojamojo turto kainoje, kuri yra apie 37650,60 Eur (130.000 Lt), ginčo šalių įnašų pasiskirstymas yra toks: - 10 426,32 Eur (36 000 Lt) (ieškovės asmeninis indėlis), 8688,60 Eur (30 000 Lt) ieškovės krikšto mamos padovanoti pinigai (kiekvienam po ½ dalį), 8688,60 Eur (30 000 Lt) Atsakovo tėvų padovanoti pinigai (kiekvienam po 1/2 dalį)), 9847,08 Eur (34 000 Lt) sugyventinių bendro gyvenimo metu sutaupyti pinigai (kiekvienam po 1/2 dalį. Įvertinus šiuos duomenis, ieškovės įnašas į biuro patalpų pirkimą yra 24.038,46 Eur (83.000. Lt), o atsakovo 13.612,14 Eur (47.000 Lt). Atitinkamai ieškovės dalis šiose patalpose yra 64/100, o atsakovo 36/100.