- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- e2-3461-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22695-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- G. O. R.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei G. O. R. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 244,42 Eur žalos priteisimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų į ieškinį pateikimo įteikti asmeniškai 2019 m. sausio 9 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tuoja:
ieškinys tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo aplietas apačioje esantis ieškovės draudėjos E. M. butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė aplieto buto savininkei sumokėjo 244,42 Eur draudimo išmoką ir reikalauja šią sumą priteisti iš atsakovės, kaip iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą ieškovė įrodinėja: draudimo liudijimu, turto apžiūros aktu, žalos skaičiuote, draudimo išmokos mokėjimo pažyma.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Civilinio kodekso 6.251 straipsnis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) – Civilinio kodekso 6.266 straipsnis. Atsakovė yra patalpų, iš kurių buvo užlietas ieškovės bendrovėje apdraustas butas, savininkė, todėl ji atsako už padarytą žalą. Buto savininkė atsako už žalą, padarytą dėl statinio trūkumų, net ir nesant kaltės. Byloje žalos faktas, dydis, neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), pasireiškę netinkamu savo nekilnojamojo turto valdymu, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir žalos nustatyti, t. y. atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose, įrodytos leistinais rašytiniais įrodymais.
Civilinio kodekso 6.280 straipsnis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnis). Ieškovė sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui už atsakovės padarytą žalą ir įgijo regreso teisę į atsakovę.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad žala atlyginta, daroma išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 244,42 Eur žala (Civilinio kodekso 6.263, 6.251, 6.266, 6.246 – 6.249, 6.280, 6.1015 straipsniai).
Atsakovė prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės G. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 244,42 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 42 ct) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (244,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.