- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-328-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15214-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- L. A.
- Ieškovas
- UAB „Reali pagalba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1875-599/2012 pagal ieškovo UAB „Reali pagalba“ ieškinį atsakovei L. A. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Reali pagalba“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010 m. lapkričio 18 d. su atsakove L. A. (toliau - Atsakovė) sudarė automobilio Toyota Corolla remonto paslaugų sutartį, kurios pagrindu Ieškovas Atsakovei suteikė minėto automobilio remonto paslaugas 1 433,14 Lt sumai bei išrašė 2010 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą - faktūrą RP Nr. 00199, be to, Atsakovė su Ieškovo atliktais darbais pilnai sutiko ir įsipareigojo sumokėti darbų kainą, o kadangi minėtas remontuojamas automobilis buvo draustas ADB „Seesam Lietuva“, tai 833, 14 Lt sumą pagal nurodytą PVM sąskaitą - faktūrą sumokėjo ADB „Seesam Lietuva“, tačiau liko nesumokėta 600, 00 Lt suma. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš Atsakovės 600, 00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su Ieškovo pareikštais ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad tarp Ieškovo ir Atsakovės susiklostė dvišaliai vartojimo rangos santykiai, todėl Ieškovas privalėjo iki tokios sutarties sudarymo suteikti Atsakovei visą būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus atlikti darbus, jų rūšis, kainą bei apmokėjimo formą, be to, Atsakovė Ieškovo nurodytos PVM sąskaitos - faktūros nėra nei gavusi, nei pasirašiusi ir Ieškovas pateikė ADB „Seesam Lietuva“ 2010 m. lapkričio 15 d. sąmatą Nr. 118, pagal kurią ši draudimo bendrovė sumokėjo Ieškovui 5 852, 46 Lt sumą, tokiu būdu iš viso Ieškovas už Atsakovės automobilio remontą yra gavęs 6 685, 60 Lt sumą. Atsakovė taip pat nurodė, jog Ieškovas 2010 m. gruodžio 8 d. sudarytą automobilio remonto sąmatą Nr. 118 derino tik su minėta draudimo bendrove, be to, Ieškovo atlikti remonto darbai buvo nekokybiški. Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismui pateiktame dublike Ieškovas akcentavo, kad jei draudimo bendrovė nusprendė sumokėti mažesnę draudimo išmokos sumą nei Atsakovė tikėjosi, tai neatleidžia Atsakovės nuo įsipareigojimų vykdymo pagal rangos sutartį. Be to, tarp Ieškovo ir Atsakovės sudarytoje sutartyje šalys nebuvo susitarusios, jog kiekvieno atliekamo konkretaus darbo aprašymas bei kaina bus derinama tarp šalių.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su Ieškovo teiginiu, jog vieno subjekto išrašoma PVM sąskaita - faktūra visada yra vienašalis dokumentas ir neprivalo būti iš anksto suderintas su kita šalimi. Pagal Ieškovo ir Atsakovės susitarimą Ieškovas savo rizika turėjo atlikti darbus bei už tai gauti draudimo išmoką vietoje Atsakovės, o Atsakovei už tai nieko nereikėtų mokėti. Todėl sąmatos buvo derinamos ne su Atsakove, o su draudimo bendrove. Teigė, kad šalys taip pat susitarė, jog Atsakovei nereikės mokėti už franšizę. Nei remonto kaina, nei kitos sąlygos su Atsakove derintos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai ir iš Atsakovės Ieškovo naudai priteisė 600, 00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70, 00 Lt žyminį mokestį bei 1 058, 75 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad Ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog Ieškovas atliko Atsakovei priklausančio automobilio sutartus remonto darbus, be to, Atsakovė šiuos Ieškovo atliktus remonto darbus priėmė ir jokių pretenzijų dėl atliktų remonto darbų Ieškovui nepareiškė, todėl šiuo atveju Atsakovei kyla pareiga ir prievolė tinkamai atsiskaityti su Ieškovu už atliktus remonto darbus, o Atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą. Nurodo, kad Ieškovas iki sutarties sudarymo privalėjo suteikti Atsakovei būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą. Tačiau Ieškovas ne tik nenurodė nei kainos, nei atsiskaitymo būdo, bet ir neatsiuntė Atsakovei sąskaitos. Taip pat Ieškovas nederino sąmatų su Atsakove. Todėl Atsakovė negalėjo pareikšti jokių pretenzijų Ieškovui. Atsakovė PVM sąskaitos - faktūros RP Nr. 00199 1 433, 14 Lt sumai iki tol, kol gavo dokumentus iš teismo, nebuvo mačiusi. Šis dokumentas buvo išrašytas vienašališkai, nes sąmata nebuvo derinta su Atsakove, minėta PVM sąskaita - faktūra bei jos suma ar turinys nebuvo suderinta su Atsakove ir jai pateikta, todėl Atsakovei negali kilti prievolė apmokėti vienašališkai išrašytą dokumentą. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo tarp Ieškovo ir Atsakovės sudaryta sutartimi – 2010 m. lapkričio 18 d. užsakymo priėmimo aktu Nr. 597, kuriame privalėjo būti nurodyta, kokias sąskaitas ir už kokius darbus Atsakovė privalės pati sumokėti. Pastarieji laukai nebuvo užpildyti ir Ieškovas, grąžindamas automobilį, net tris kartus nieko neužsiminė apie mokėtinas sąskaitas, nes tokiu atveju Atsakovė nebūtų jokiais būdais pasirašiusi ant 2010 m. lapkričio 18 d. užsakymo priėmimo akto Nr. 597, kad pretenzijų Ieškovui neturi. Tokiu būdu Ieškovas elgėsi nesąžiningai. Taip pat šie faktai, jog nebuvo įrašyta į 2010 m. lapkričio 18 d. užsakymo priėmimo aktą Nr. 597 mokėtina suma ir darbai, už kuriuos tariamai privalo Atsakovė atsiskaityti su Ieškovu, paliudija, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad Atsakovei nereikės mokėti už atliktus darbus, o Ieškovui užteks tos sumos, kurią padengs draudimas. Visi šie argumentai buvo nurodyti Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike, tačiau teismas šių faktų nevertino. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus ir į tuos, kurie buvo pateikti atsiliepime ir triplike, ir į tai, kad Ieškovas sąmatos su Atsakove nederino, PVM sąskaitą - faktūrą ir jos turinį išrašė vienašališkai, taip pat grąžinant automobilį Atsakovei paėmė parašą ant sutarties ir nenurodė mokėtinų sumų, darytina išvada, kad Ieškovas nepagrįstai prašo apmokėti PVM sąskaitos - faktūros RP Nr. 00199 600 Lt dalį, todėl teismo priimtas sprendimas turi būti keistinas. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti Ieškovo naudai 1 058, 75 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Su tokia priteista suma Atsakovė nesutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš Atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad Atsakovės teiginys, jog 2010 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. RP 00199 yra vienašališkai išrašytas dokumentas, kuris Atsakovei nebuvo pateiktas ir ji jo negalėjo ginčyti, neturi reikšmės vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, nes vieno subjekto kitam pateikiama sąskaita - faktūra visada yra vienašalis dokumentas, kuris neprivalo būti iš anksto suderinamas su kita šalimi, jei šalys atskirai dėl to nesusitarė sutartyje. PVM sąskaita - faktūra yra ją išrašančio asmens (šiuo atveju - Ieškovo) buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris yra tik pateikiamas apmokėjimui kitai šaliai. Ieškovo manymu, teisinių santykių kvalifikavimui nedaro įtakos aplinkybė, kada minėta sąskaita Atsakovės buvo gauta. Jei Atsakovė teigia minėtos sąskaitos negavusi, tai bet kuriuo atveju šiuo metu sąskaita Atsakovei yra pateikta. O apie jos buvimą Atsakovė žinojo bent jau nuo lapkričio mėnesio, kai pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Byloje nėra ginčo apie tai, kad tarp šalių susiklostė dvišaliai rangos teisiniai santykiai, kuriais vadovaujantis Ieškovas įsipareigojo sutvarkyti tuo metu Atsakovei priklausiusį automobilį Toyota Corolla bei už remontą turėjo gauti pinigus iš užsakovo (t. y. Atsakovės). Rangos sutartyje (t. y. 2010 m. lapkričio 18 d. Užsakymo priėmimo akte Nr. 597) buvo nurodyta, jog ji sudaryta tarp Ieškovo ir Atsakovės. Nei Atsakovės pateikiamuose dokumentuose, nei byloje esančiuose dokumentuose nenurodyta, kad bet koks nors kitas trečiasis asmuo dalyvautų rangos sutartyje, tuo labiau nenurodyta, kad toks asmuo Ieškovui būtų įsipareigojęs apmokėti Atsakovės sąskaitas. Priešingai, užsakovas (t. y. Atsakovė) patvirtino, kad pateikė užsakymą automobilio darbams atlikti, o taip pat laiku priimti ir apmokėti sąskaitas už atliktas paslaugas. Ieškovas neneigia fakto, kad automobilis Atsakovės buvo draustas ADB „Seesam Lietuva“ ir pastaroji bendrovė sumokėjo dalį atliktų remonto darbų kainos. Tačiau akcentavo, kad tiesiogiai prieš Ieškovą už atliktus darbus ir toliau liko skolinga Atsakovė. Atsakovė žinojo, kokie darbai buvo atliekami, suprato darbų esmę bei apmokėjimo už juos sąlygas. Pažymėjo, kad kol už darbus mokėjo ADB „Seesam Lietuva“, o ne pati Atsakovė, Atsakovę tas tenkino ir jokių pretenzijų nebuvo. Tuo tarpu kai reikėjo apmokėti už likusius darbus, kurių dalies ADB „Seesam Lietuva“ neapmokėjo, Atsakovei ėmė netikti nei kaina, nei kitos sąlygos. Atsakovė su šiais darbais sutiko, įsipareigojo priimti sąskaitas už minėtus remonto darbus bei jas apmokėti. Tą patvirtina ir faktas, kad Atsakovė pasiėmė suremontuotą automobilį ir juo naudojosi. Sutartyje šalys nebuvo susitarusios, jog kiekvieno atliekamo konkretaus darbo aprašymas bei kaina bus derinama tarp sutarties šalių. Ieškovas darbus atliko savo sąskaita bei rizika, iš savo medžiagų bei pritaikydamas protingus apmokėjimo už darbus įkainius, todėl Atsakovės nuorodos apie tariamą sutarties pažeidimą bei darbų nederinimą iš Ieškovo pusės, neturi jokio pagrindo. Kaip neturi ir pagrindo Atsakovės teiginiai apie tai, jog esą žodžiu buvo susitarta, kad už darbus Atsakovei nieko mokėti nereikės. Ieškovas taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo motyvais dėl esą per didelių bylinėjimosi išlaidų, priteistų Ieškovo naudai iš Atsakovės. Ieškovo manymu, išlaidų už teisinę pagalbą sumą yra adekvati ir nėra pagrindo jas mažinti vien tuo motyvu, kad ginčo suma yra nedidelė. Dėl išvardintų aplinkybių Ieškovas mano, kad Atsakovės skunde nurodyti argumentai dėl per didelių priteistų bylinėjimosi išlaidų neturi jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 15 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas Atsakovei priklausantis automobilis Toyota Corolla (b. l. 56-57). 2010 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Atsakovės automobilio remonto darbų Sąmata Nr. 118 5 852, 46 Lt sumai (b. l. 58-61). 2010 m. lapkričio 10 d. įvyko dar vienas įvykis, kurio metu taip pat buvo apgadintas Atsakovės automobilis, ir 2010 m. gruodžio 8 d. sudaryta automobilio remonto Sąmata Nr. 118 1 458, 55 Lt sumai (b. l. 6). 2010 m. lapkričio 18 d. Užsakymo priėmimo aktu Nr. 597 Atsakovė susitarė su Ieškovu dėl Atsakovės automobilio Toyota Corolla dešinės pusės galo ir priekio remonto (b. l. 39).
Atsakovė byloje nesutinka sumokėti už automobilio remontą susidariusio skirtumo (600 Lt franšizės), teigdama, kad 2010 m. lapkričio 18 d. užsakymo priėmimo akte Nr. 597 turėjo būti nurodyta, kokias sąskaitas ir už kokius darbus ji privalės susimokėti pati.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo šalis, t. y. Ieškovą - automobilių remonto įmonę, ir Atsakovę, siejo vartojimo rangos santykiai. Taigi šalių santykiams taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos (6.672-6.680 straipsniai) bei bendrosios rangos normos (6.644-6.671 straipsniai), kurios taikomos tik jeigu ko kita nenustato antrojo skirsnio normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad Užsakymo priėmimo aktu Nr. 597 užsakovas (Atsakovė) pateikė užsakymą šiame akte išvardintiems darbams atlikti, sutiko, kad esant būtinybei, užsakovui (Atsakovei) pageidaujant ir gavus jo sutikimą, gali būti atliekami papildomi darbai, kurie nėra išvardinti šiame priėmimo akte, ir užsakovas (Atsakovė) įsipareigojo laiku priimti bei apmokėti sąskaitas už atliktas paslaugas (b. l. 39). 2012 m. gruodžio 9 d. dėl lengvojo automobilio Toyota Corolla apgadinto priekinio bamperio, priekinio sparno ir variklio gaubto buvo kreiptasi į UADB „Seesam Lietuva“ (b. l. 4). UADB „Seesam Lietuva“ transporto žalų ekspertas 2010 m. gruodžio 12 d. sąmatoje pažymėjo, kad franšizė sudaro 600 Lt (b. l. 9). 2010 m. gruodžio 14 d. Ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 1 433, 14 Lt sumai (b. l. 44). Iš Ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 833, 14 Lt pagal šią sąskaitą-faktūrą sumokėjo UADB „Seesam Lietuva“ (b. l. 45).
Atsakovė apeliaciniame skunde, ginčydama prievolę atsiskaityti su Ieškovu už remonto darbus, remiasi CK 6.674 straipsnio 1 dalimi, kuri suteikia galimybę užsakovui nemokėti už atliktus darbus ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Nagrinėjamoje byloje Atsakovė jokių reikalavimų rangovui (Ieškovui) dėl automobilio Toyota Corolla dešinės pusės galo ir priekio remonto nekėlė. Byloje duomenų apie papildomų, Užsakymo priėmimo akte nenurodytų darbų atlikimą, nėra. Todėl esant situacijai, kuomet, vykdant sutartį, užsakovui (Atsakovei) yra perduodamas darbų rezultatas, šis tai priima be pastabų ir pradeda naudoti, jokių reikalavimų per protingą terminą rangovui (Ieškovui) nepareikšdamas, toks užsakovo (Atsakovės) elgesys nesudaro pagrindo nemokėti už atliktus darbus. Anksčiau minėtame Užsakymo priėmimo akte užfiksuota, kad Atsakovė transporto priemonę priėmė, pretenzijų dėl komplektacijos, būklės ir atliktų darbų kokybės neturi (b. l. 39). Atliktų darbų priėmimas sukėlė Atsakovei pareigą atlyginti Ieškovui už atliktą darbą (CK 6.676 straipsnio 2 dalis).
Be to, sisteminis visų bylos duomenų vertinimas taip pat leidžia daryti išvadas, kad Atsakovė užsakė automobilio remonto paslaugas ir neprieštaravo dėl remonto sąmatos derinimo su draudimo atstovais. Kaip matyti iš Atsakovės tripliko, jai buvo žinoma apie taikomą franšizę. Manytina, kad žinodama apie franšizę bei sudarydama automobilio remonto darbų užsakymą, Atsakovė turėjo galimybę sužinoti ir susitarti dėl remonto darbų kainos.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Atsakovės apeliacinį skundą ir remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis taip pat nustatė, kad būtent Atsakovė pagal Užsakymo priėmimo akto Nr. 597 3 punktą yra prisiėmusi įsipareigojimus Ieškovui, būtent ją ir Ieškovą sieja abipusės teisės ir pareigos, todėl nors už Atsakovei suteiktas automobilio remonto paslaugas galėjo sumokėti UADB „Seesam Lietuva“, tačiau jam atsisakius pilnai apmokėti automobilio remonto išlaidas, Atsakovė nėra atleidžiama nuo likusios sumos mokėjimo. Taip pat pažymėtina, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, jos turi bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Atsakovė savo automobilio remonto metu galėjo kontroliuoti vykdomus darbus, reikšti dėl jų pretenzijas, priimti baigtus darbus bei pareikšti pretenzijas dėl kokybės ir kitų trūkumų, tačiau remontu nesidomėjo. Todėl Atsakovė, pati nesilaikiusi pareigos bendradarbiauti su Ieškovu, negali panaudoti Ieškovo bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Atsakovės pasyvumas, nagrinėjamu atveju, bei įstatymo suteiktų vartotojui teisių gynimo būdų netaikymas taip pat lėmė jai prievolės visiškai atsiskaityti su Ieškovu už atliktą automobilio remontą nustatymą.
Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su iš jos Ieškovui priteista 1 058, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Advokato pagalbos išlaidų priteisimo pagrindas yra šalies prašymas su išlaidų apskaičiavimo pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamoje byloje taikomas minimalus mėnesinės algos dydis lygus 800 Lt. Byloje nustatyta, kad Ieškovas 2011 m. lapkričio 18 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu D. Čičeliu (b. l. 48). 2011 m. lapkričio 24 d. Ieškovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį (b. l. 35). Už ieškinio surašymą nustatytas koeficientas yra 3, todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio dydis už šią teisinę paslaugą galėtų sudaryti 2 400, 00 Lt. Į bylą 2012 m. vasario 13 d. buvo pateiktas dublikas, už kurį remiantis Rekomendacijų 8.3. punktu, maksimalus užmokesčio dydis yra 1 400 Lt. Advokatas D. Čičelis, atstovaudamas Ieškovą, dalyvavo dvejuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 25 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, šis laikas į atstovavimo išlaidas neskaičiuojamas. Pirmosios instancijos teismas Ieškovui iš Atsakovės priteisė 1 058, 75 Lt bylinėjimosi išlaidų, kas neviršija maksimalios rekomenduojamos sumos, todėl Atsakovės argumentas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinį skundą atmetus, iš Atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis.). Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 605 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 124). Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl yra priteistina iš Atsakovės.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Reali pagalba“ (į. k. 302487588) 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) atstovavimo išlaidų.