Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-04-14 · Administracinė byla Nr. TA-260-602/2021

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
TA-260-602/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00853-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Administracinė byla Nr. TA-260-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00853-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą, visų pirma, patyrė 2016 m. balandžio 7 d. – 2018 m. sausio 18 d. laikotarpiu, kai atlikdamas paskirtą bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), buvo įdarbintas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, kurioje atliko komplektavimo-lankstymo operaciją. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsniu, nurodė, kad nebuvo galima vertinti, kad šis darbas atitiko jo turimą automechaniko specialybę ar, kad šis darbas galėjo išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, nes įgytus įgūdžius laisvėje pritaikyti galima tik labai siauroje srityje. Darbas siuvimo ceche organizuojamas konvejerio principu, todėl kiekvieno nuteistojo darbas priklauso nuo prieš jį atliekančių nuteistųjų darbo rezultato. Paaiškino, kad darbas gamybos ceche buvo skirstomas, neatsižvelgiant į nuteistojo gebėjimus ar pageidavimus atlikti vieną ar kitą operaciją. Pareiškėjo vertinimu, taikytas darbų skirstymo principas buvo skirtas psichologiškai palaužti nuteistąjį ir priversti jį paklusti, toks darbo organizavimas neatliko auklėjamosios ir socialinės reabilitacijos funkcijų. Pareiškėjas nurodė, kad pradėjus dirbti gamybos ceche, 2016 m. balandžio mėnesį minimalus valandinis atlygis buvo 2,13 Eur, nuo 2016 m. liepos mėnesio minimalus valandinis atlygis – 2,32 Eur. Pareiškėjas darė išvadą, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 228 patvirtinto Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 5 punktu, iki 2016 m. liepos mėnesio jam turėjo būti sumokėtas 7,3 Eur / 8 val. pamainą arba 161,3 Eur /mėn. atlyginimas, nuo 2016 m. liepos mėn. – atitinkamai 8 Eur / 8 val. pamainą arba 175,3 Eur / mėn. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio jam buvo priskaityta apie 89 Eur / mėn., o atlikus visas išskaitas, buvo išmokėta vidutiniškai 63 Eur / mėn. Pareiškėjas tvirtino, kad jam buvo nesumokėta apie 1 400 Eur darbo užmokesčio. Pareiškėjas vertino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 228 nuostatos, jog neįvykdžius išdirbio normų dėl suimtojo ar nuteistojo kaltės, mokama už faktiškai atliktą darbą, vykdymas turi subjektyvų pobūdį, kadangi nėra aiškiai apibrėžtų nuteistojo kaltės nustatymo kriterijų. Nurodė, kad nuteistojo kalte gali būti traktuojama ir nuteistojo negebėjimas greitai atlikti operaciją, todėl VĮ „Mūsų amatai“ darbuotojai, skirstydami darbus nuteistiesiems, turėtų atsižvelgti į nuteistųjų gebėjimus atlikti vieną ar kitą operaciją, darbus organizuoti taip, kad vienų nuteistųjų darbas netrukdytų kitų nuteistųjų darbui. Pareiškėjas nurodė, kad jis netenka teisės gauti bazinę senatvės pensiją, nes nedraudžiamas socialiniu draudimu, o gautos pajamos yra nepakankamos sutarties su pensijų fondu sudarymui. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, Pravieniškių PN-AK neužtikrino jo paruošimo integracijai į visuomenę, nes per dešimt darbo dienų įvertinti nuteistąjį, jo veiksmus, gebėjimus ir sudaryti individualų, konkrečiam nuteistajam pritaikytą socialinės reabilitacijos planą neįmanoma, patvirtintos penkios aprobuotos elgesio pataisos programos praktikoje mažai taikomos, VĮ „Mūsų amatai“ neturi tinkamų specialistų auklėjamajam darbui su nuteistaisiais, darbo organizavimo, normų nustatymo, apmokėjimo sistema žlugdo morališkai nuteistąjį. Pareiškėjo teigimu, dėl neužtikrintos socialinės reabilitacijos, prarastų darbo įgūdžių, galimybės pasirūpinti senatvės pensija nesudarymo buvo sumenkintas jo žmogiškasis orumas.