Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos (rekonstrukcijos) darbus, įrengti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre namo patalpas, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas R1–1(8.05), R1-2(4.18), 1-4 (1.80), 1-5 (2.38), 1-6(9.09), 1.13(35.60), nesant bendraturtės T. R. M. sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys 189,26 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kiemo įrenginių ir 468/936 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kiemo įrenginių ir 468/936 dalys žemės sklypo. Minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovė kartu su sutuoktiniu bendromis lėšomis pastatė 1975 m. gyvendami santuokoje. 1988 m. ieškovė kartu su sutuoktiniu nusprendė minėto namo plotą 65 kv. m. padidinti pastatant priestatus virš garažo ir prie rūsio. 1989 m. vasario 21 d. turto pasidalijimo sutartimi minėtą turtą ieškovė ir jos sutuoktinis pasidalijo. Atliekant rekonstrukciją, projektiniais duomenimis rūpinosi ieškovės sutuoktinis, rekonstrukcija vyko 1990-1992 m. gegužės mėn. už ieškovės asmenines lėšas, tačiau įregistruota registre nebuvo, kadangi patalpų rekonstrukcija dalinai neatitiko projektinių duomenų. 1993 m. vasario 11 d. ieškovė nutraukė santuoką su S. A. P., tačiau po kurio laiko sutuoktiniai susitaikė ir kartu gyveno bendrai naudodamiesi patalpomis iki 2011 m. balandžio 20 d., kuomet ieškovės sutuoktinis pakeitė virš garažo esančio priestato užraktą. 2012 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi S. A. P. perleido savo turto dalį seseriai – atsakovei. Kadangi žemės sklypas tarp bendraturčių nepadalintas, ieškovės nuosavybės teisės į už jos lėšas pastatytus priestatus neįregistruotos, nors ieškovė viena prižiūri ir remontuoja visas patalpas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą statybos leidimui ieškovės vardu priestatų statybai ir registracijai Nekilnojamojo turto registre gauti, tačiau atsakovė atsisakė, teigdama, jog neįteisintus pastatus jai padovanojo ieškovės sutuoktinis 2012 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi. Ieškovės nuomone, toks atsakovės atsisakymas neteisėtas, kadangi minėta dovanojimo sutartimi jai perleista tik S. A. P. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, todėl ieškovei pripažintina teisė gauti leidimą rekonstrukcijos įteisinimui. Ieškinį grindė CK 4.77 str.Atsakovė T. R. M. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nesutiko su ieškovės teiginiais, jog rekonstrukcija buvo atliekama 1990 – 1992 m. už jos asmenines lėšas. Nurodė, kad priestatas pastatytas ant atsakovės broliui asmeninės nuosavybės teise priklaususio garažo, jo lėšomis pradėtas statyti 1995 m., o baigtas 2011 m., gavus deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje atsakovės brolis nurodomas kaip statytojas. Pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo 1993 m. vasario 11 d. atsakovės brolis su ieškove nebevedė bendro šeiminio gyvenimo. Žinodama šias aplinkybes, atsakovė atsisakė duoti ieškovei sutikimą jos vardu statybos leidimui ir registracijai gauti.Trečiasis asmuo S. A. P. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog su ieškove kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 1989 m., santuoka nutraukta 1993 m. vasario 11 d. Trečiasis asmuo 2012 m. spalio 15 d. jam nuosavybės teise priklausančią 51/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, 51/100 dalis kitų statinių perleido atsakovei, kadangi buvo skolingas. Pažymėjo, jog skirtingai nei nurodo ieškovė, priestato statybą ieškovas 1990 m. liepos 31 d. gavęs leidimą, savo jėgomis ir lėšomis pradėjo 1992 m. gegužės mėn. 1992 m. liepos mėn. buvo užbaigti tik mūrijimo ir betonavimo darbai, tačiau apdailos ir stogo dangos darbai nebuvo baigti. Galutinai užbaigus statybą trečiasis asmuo 2011 m. birželio 14 d. gavo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Priestatas pastatytas ant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausiusio garažo, pagal 1989 m. vasario 21 d. turto pasidalijimo sutartį. Minėtu priestatu visuomet tik jis ir naudojosi. Trečiajam asmeniui S. A. P. 2014-10-31 mirus, o teismo 2015-01-26 žodine nutartimi pakeitus mirusį trečiąjį asmenį jo teisių ir pareigų perėmėja T. R. M., trečiasis asmuo pašalintas iš bylos, atsižvelgiant, kad atsakovės asmuo sutapo su trečiojo asmens asmeniu.Atsakovė T. R. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jai teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio 936 kv.m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų keitimą pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma“, keičiant bendrą plotą iš 189,26 kv.m. į 253,21 kv.m., naudingą plotą iš 105,22 kv.m. į 152,25 kv.m., gyvenamąjį plotą iš 73,59 kv.m. į 129,72 kv.m., rūsių (pusrūsių) plotą iš 57,90 kv. m. į 70,57 kv.m., nesant bendraturtės V. P. sutikimo; pripažinti atsakovei teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų bylos plane R2-1 (8,00 kv.m.), R2-2 (4,20 kv.m.), 1-8 (1,81 kv.m.), 1-9 (2,35 kv.m. ), 1-10 (9,17 kv.m.), 1-17 (35,30 kv.m.), pastatytas pagal Trakų rajono architekto-inspektoriaus išduotą 1990-07-31 statybos leidimą Nr. 98 ir pagal patvirtintą techninį projektą, parengtą Trakų rajono gamybinės projektinės architektūros ir planavimo biuro ir patvirtinto Trakų rajono architekto 1990-07-30, padidinant gyvenamojo namo bendrą plotą 60,83 kv.m., nesant bendraturtės V. P. sutikimo; nustatyti, kad T. R. M. nuosavybės dalis pastate Nr. (duomenys neskelbtini) padidėjo nuo 51/100 dalies iki 63/100 dalių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovė yra S. A. P. turto paveldėtoja 2015-02-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Turto pasidalijimo 1989 m. vasario 21 d. sutartimi, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, buvo nustatytos S.A. P. ir ieškovės nuosavybės teisės į baigtų statyti gyvenamojo namo ir kiemo pastatų dalis. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai sutarė dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pristatant priestatą su rūsiu prie garažo ir virš garažo, gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo gautas bendraturtės sutikimas, S.A. P. pradėjo rūpintis projektiniais dokumentais. Priestato statybos liudijimas išduotas S.A. P. vardu, jo vardu 2011 m. birželio 14 d. išduota deklaracija apie statybos darbų užbaigimą. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog leidimas ir projektas namo rekonstrukcijai gauti išduotas 1990 m., t.y. jau po to, kai S.A. P. ir V. P. pasidalino turtą. Priestatas pastatytas virš S.A. P. priklausiusio garažo ir prie jo. Priestatą S.A. P. statė savo lėšomis, ieškovė prie statybos darbų savo lėšomis neprisidėjo. Atsakovės nuomone, gyvenamojo namo priestatas priklausė S.A. P. asmeninės nuosavybės teise, kadangi pastatytas vien tik jo lėšomis po santuokos nutraukimo. S.A. P. su 2011-06-20 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastrinių duomenų keitimo ir jo padidėjusios dalies registravimo, tačiau buvo pareikalautas bendraturtės sutikimas, kurį ji atsisako duoti. Po S.A. P. mirties paveldėjusi jo turtą atsakovė įgijo teisę įregistruoti nuosavybės teises į asmeninę S.A. P. nuosavybę. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė V. P. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės nuomone, atsakovė klaidina teismą nurodydama, jog ginčo patalpos pastatytos 2011 m. už S. A. P. lėšas ir jai padovanotos kartu su kitomis patalpomis. Ginčo patalpos pastatytos ieškovei būnant santuokoje už bendras šeimos lėšas 1992 m., kadangi neatitiko projektinių duomenų, nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl nutraukiant santuoką nebuvo padalintos tarp sutuoktinių. Po santuokos nutraukimo ieškovė susitaikė su sutuoktiniu ir gyveno bei naudojosi bendromis patalpomis iki 2011 m. balandžio 20 d., išsipirko po ½ d. valstybinė žemės sklypo. K. S. A. P. apgyvendino ginčo patalpose savo seserį (atsakovę), jos įkalbėtas pakeitė užraktą ir ėmė teigti, jog priestatas virš garažo yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovė pateikė ieškinį dėl siekdama įregistruoti ginčo patalpas, o tai sužinojęs buvęs sutuoktinis perleido dovanojimo sutartimi jo vardu registruoto gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo įrenginių bei žemės sklypo dalis savo seseriai. Pažymėjo, jog 2011 m. birželio 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t.y. nesant bendraturtės sutikimo.

Apeliaciniu skundu atsakovė T. R. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį dėl pripažinimo bendraturtėms ieškovei ir atsakovei lygias teises lygiomis dalimis vykdyti pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priestato - patalpų R2-1 (8.00 kv. m.), R2-1 (4,20 kv. m.), 1-8 (1,81 kv. m.), 1-9 (2,35 kv. m.), 1-10 (9,17 kv. m.), 1-17 (35.30 kv. m.) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pagal UAB “Statkadma" 2011-05-24 atliktus kadastrinius matavimus, remiantis 2011-06-14 Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. DSV-2581-(23.35) ir priimti naują sprendimą – palikti nenagrinėtą ieškovės V. P. ieškinio reikalavimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre namo patalpas, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas Rl-1 (8.05), Rl-2 (4.18). 1-4 (1.80), 1-5 (2.38), 1-6 (9.09), 1-13 (35.60), nesant bendraturtės T. R. M. sutikimo. Grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui atsakovės priešieškinio reikalavimus pilnoje apimtyje.Apeliantė sutiko su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti ginčo namo statybos (rekonstrukcijos) darbus bei įrengti be atsakovės kaip bendraturtės sutikimo. Tačiau apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą peržengė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų ribas. Pažymėjo, jog ieškovė kėlė du reikalavimus, t.y. atlikti statybos darbus - statinio rekonstrukciją be atsakovės kaip bendraturtės sutikimo bei įregistruoti statybos rekonstrukcijos darbus viešajame nekilnojamoje turto registre be bendraturtės sutikimo. Apeliantė priešieškiniu reikalavimus kėlė ne dėl nuosavybės pripažinimo, o dėl kadastrinių duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastro registre, kurie nesutampa su ieškovės pateikiamais patalpų dalių indeksais ir jų plotais. Tuo tarpu teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovei ir atsakovei kaip bendraturtėms lygias teises ir lygiomis dalimis vykdyti ginčo pastato registraciją, nors tokio reikalavimo nekėlė nei ieškovė, nei atsakovė. Dėl ginčo turto pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog apeliantė jį paveldėjo kaip neregistruotą turtą. Apeliantė pažymėjo, jog naujai pastatytas patalpas 2015-02-09 paveldėjo pagal testamentą iš byloje buvusio trečiojo asmens S. A. P., t.y. visą likusį turtą inter alia jo jėgomis ir sąnaudomis statybos metu sukurtą objektą - statinio dalis – patalpas, nurodytas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma“.Apeliantės nuomone, skundžiamoje dalyje sprendimas yra nemotyvuotas (CPK 329 2 d. 4 p.), kadangi teismas nepasisakė dėl antrojo ieškovės reikalavimo, kuris visiškai savo teisine prasme nesutampa su teismo priimtu sprendimu. Ieškovė kėlė reikalavimą dėl teisės paviešinti duomenis apie ateityje rekonstruotą statinio dalį, o teismo sprendimo dalyje nuspręsta dėl ginčo pastato nuosavybės teisių. Skundžiamame sprendime taip pat nepasisakyta dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų be ieškovės, kaip bendraturtės sutikimo pakeisti kadastrinius duomenis: bendrą plotą, naudingą plotą, gyvenamąjį plotą, rūsių plotą ir papildant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą dokumentais - patalpų planais, parengtais 2011-05-27 įmonės UAB „Statkadma”. Taip pat Nekilnojamojo turto registre pakeisti nuosavybės duomenis, padidinant dalis nuo 51/100 dalies iki 63/100. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog teismo sprendimas dalyje neteisėtas, kadangi ieškovė nebuvo sumokėjusi nustatyto žyminio mokesčio, t.y. buvo sumokėjusi žyminį mokestį tik už vieną reikalavimą, kai tuo tarpu buvo pareikšti du reikalavimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šią pastabą neatsižvelgė, pažeisdamas proceso normas ieškinio nepaliko nenagrinėtu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą reikalavimą taikyti ieškinio senatį keliamam reikalavimui dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdama įstatymo normas. Teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad statinio rekonstrukcija buvo atlikta 1992 metais, t. y. santuokos metu, privalėjo taikyti ieškinio senatį SŠK 23 str.). Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog ieškovė ir buvęs sutuoktinis S. A. P. po santuokos nutraukimo 1993-02-11 vedė bendrą ūkį siekdami būti faktine šeima. Pažymėjo, jog toks reikalavimas byloje nebuvo keliamas, todėl teismas peržengė reikalavimų ribas konstatuodamas šiuos faktus ir juos laikė turinčiais įrodomąją galią. Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas pažeidžia jos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, kadangi apeliantė pagal S. A. P. (duomenys neskelbtini) testamentą paveldėjo (duomenys neskelbtini)mirties dienai visą velioniui priklausantį turtą, tame tarpe ir ginčo patalpas, todėl skundžiamu teismo sprendimu paimta iš jos ½ dalis priklausančio turto.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašė skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovė nesutiko su apeliantės argumentu, jog ginčo patalpas ji paveldėjo pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. sudarytą S. A. P. testamentą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei liudytojų parodymais pagrįstai nustatė, kad namo priestatas pastatytas ir pilnai įrengtas 1990-1992 metais. 1990-07-31 leidimas Nr. 98 vykdyti individualiąją statybą bei paruošta namo rekonstrukcijos projektinė dokumentacija rodo jog gyvenamasis namas rekonstruojamas pristatant virš garažo antrą aukštą, o virš esamo rūsio dviejų aukštų priestatą, priestate įrengiant tambūrą, laiptinę, virtuvę pirmame aukšte, o antrame aukšte - prieškambarį ir kambarį, ir šis statinys buvo rekonstruojamas sutuoktinių ir kitų šeimos narių gyvenimo sąlygoms pagerinti. Aplinkybė, kad leidimas namo rekonstrukcijai išduotas vienam iš sutuoktinių – statytojui S.A. P. negali būti įrodymu, kad iš sutuoktinių lėšų pastatyti priestatai tapo jo asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog po santuokos nutraukimo sunkia nepagydoma liga susirgus dukrai ieškovė su S. A. P. nenutraukė faktinio bendro gyvenimo ir bendrą ūkį vedė iki 2011 metų pavasarį ištikusio S.A. P. insulto. Susirgus atsakovės įtakoje pareiškė, kad priestatai priklauso jam, apgyvendino name atsakovę ir kategoriškai atsisakė registruoti Nekilnojamojo turto registre rekonstruotas santuokos metu patalpas abiejų sutuoktinių vardu. Apeliantei pareiškus ieškinį teisme, 2012 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi jis perleido jam nuosavybės teise priklausančias įregistruotas 51/100 dalis 189,26 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). T.i R. M., kuri užėmė ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas patalpas, tvirtindama, kad gavo pagal dovanojimo sutartį. Ieškovė pažymėjo, jog apeliantė atsisakė pateikti 1990 m. liepos 31 d. leidimą statybai bei projektinę namo rekonstrukcijos dokumentaciją, atsisakė rekonstruotus pastatus įteisinti, nors ieškovė siūlė rekonstruotų patalpų nuosavybės teisę įregistruoti abiejų namo bendraturčių vardu lygiomis dalimis. Neturėdama leidimo namo rekonstrukcijai bei projektinės dokumentacijos, ji kreipėsi su ieškiniu į teismą – leisti atlikti rekonstrukcijos darbus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpas, kadangi iki atsakovės priešieškinio pateikimo nežinojo, jog S. A. P. be ieškovės kaip bendraturtės sutikimo, užpildė ir patvirtino Deklaraciją apie statybos užbaigimą, pagrįstą 2011 m. gegužės 24 d. atliktais kadastriniais matavimais. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo patalpos buvo projektuojamos ir statomos abiejų sutuoktinių V. P. ir S. A. P. bendromis lėšomis ir darbu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuria jie naudojosi bendrai ir po santuokos nutraukimo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad šalių ginčas dėl namo priestato neišsprendžiamas keletą metų, priimdamas sprendimą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir pripažino, kad ieškinio ir priešieškinio atmetimas esamoje situacijoje prieštarautų civilinio proceso paskirčiai, neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą iš dalies tenkindamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį. Apeliantės argumentai dėl byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimo nepagrįsti, kadangi ieškovė siekė įteisinti ginčo patalpų registraciją, kad galėtų nevaržomai jomis naudotis. Tuo tarpu atsakovė tyčia slėpė nuo ieškovės pasirašytą ir patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą, pateikdama teismui tik praėjus vienerių metų terminui ją nuginčyti. Tokiu būdu atsakovė siekė įregistruoti visas rekonstruotas patalpas savo vardu kaip paveldėtas iš S. A. P., nors jai buvo žinoma, kad priestatai pastatyti santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas.