- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- AN2-499-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00123-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimo N. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, augindama vaikus - dukterį J. P., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo motinos valdžią priešingai šių mažamečių vaikų interesams. (duomenys neskelbtini) pradinė mokykla 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos psichologei A. A. pabendravus su J. P. ir I. P., psichologė pateikė išvadą, kad vaikai gyvena psichologiškai nesaugioje aplinkoje, kuomet patiriama sumaištis, liūdesys ir stresas dėl tėvų tarpusavio konfliktų ir barnių, dėl neaiškios padėties dėl galimų pokyčių šeimos gyvenime, dėl to, kad vaikai mato ir girdi tarp tėvų kylančius konfliktus, barnius. N. P., piktnaudžiaudama tėvų valdžia, traumuodama vaikus psichologiškai, įtraukdama juos į savo ir sutuoktinio I. P. konfliktus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. nutarimu N. P. pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą. N. P. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutarimą, pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus bei ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios teismą įpareigoja atlikti bylos aplinkybių tyrimą visapusiškai ir objektyviai, remiantis bylos duomenų visuma, o ne vienu dokumentu. Pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pasak pareiškėjos, apylinkės teismas savo sprendimą iš esmės grindė vienu raštu, tai yra psichologės A. A. parengta charakteristika bei išvada. Atkreipiamas dėmesys, kad J. P. ir I. P. charakteristika bei jos priedas, parengtas psichologės, vienas kitam prieštarauja, kadangi vaikų charakteristikos neindikuoja vaikų neigiamo elgesio ar savijautos. Visi kiti byloje surinkti dokumentai patvirtina saugią vaikų emocinę būseną, vaikų nepriežiūros, smurto prieš vaikus požymių nepastebėta. Byloje taip pat nėra konstatuoti N. P. piktnaudžiavimo alkoholiu požymiai, šaukimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, agresija ar pan. Pažymima, jog visuotinai žinoma, kad tėvų skyrybos vienaip ar kitaip veikia visus vaikus. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju tėvų skyrybos ir jos priimti sprendimai gyventi skyrium nuo sutuoktinio vaikus veikia teigiamai. Ji ėmėsi visų įmanomų būdų, kad šį periodą vaikai pragyventų kuo saugiau, domisi vaikų ugdymo tendencijomis, valstybės politika ir skatinamais mokymais tėvams bei kt. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad N. P. kreipėsi į policijos institucijas, siekdama, kad būtų užtikrintas saugumas bei užfiksuotas jos sutuoktinio neadekvatus elgesys. Policijos pareigūnų nutarimuose konstatuota, kad konflikto niekas negirdėjo, jis įvykio kieme bei garaže. Teismo sprendimas, kuriame buvo remiamasi šiomis aplinkybėmis, kaip pareiškėjos kaltę pagrindžiančiais duomenimis, neatitinka bylos aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde teigiams, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, jokiais įrodymais nepagrindė, kokiais N. P. veiksmais pasireiškė jos piktnaudžiavimas tėvų valdžia A. P. atžvilgiu. Šių aplinkybių neanalizavo ir apylinkės teismas, taip pažeisdamas ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovė atsiliepime į N. P. skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikinamas.Pareiškėja apeliaciniame skunde kelia jos pripažinimo kalta padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstumo klausimą. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs apylinkės teismo padarytus administracinės teisenos pažeidimus rengimosi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijoje, įvertinęs tai, kad šių pažeidimų išsprendimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties nepablogina, pasisako dėl galimybės nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai iki bylos perdavimo teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepilnamečiai vaikai nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, t. y. kai nėra įrašo pripažinti juos nukentėjusiaisiais administracinio nusižengimo protokole, bei dėl galimybės nepilnamečius vaikus pripažinti nukentėjusiaisiais teismo nutartimi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme.ANK 614 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai administracinių nusižengimų bylos priskiriamos nagrinėti teisme. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas be kita ko nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. ANK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Iš šių teisės normų analizės matyti, kad institucijoms deleguota pareiga nagrinėti administracinių nusižengimų bylas visais atvejais, išskyrus numatytuosius ANK 614 straipsnio 1 dalyje, kai jas nagrinėja teismas.Kaip matyti iš ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 ir 80 punktų, administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 straipsnyje, teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos bei savivaldybių administracijų pareigūnai. Nagrinėjamu atveju, kai galimai padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje, tai yra tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, administracinio nusižengimo teiseną pradėjo, tyrimą atliko ir protokolą surašė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas. Taigi, būtent šios institucijos atstovas turėjo priimti sprendimą, ar vaikai, kurių teisės ir laisvės galimai buvo pažeistos tėvų veiksmais, turi būti pripažįstami nukentėjusiaisiais, atsižvelgiant į pavojingos veikos, kurią siekiama uždrausti įgyvendinant šią teisės normą, tikslus. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nors įstatymo saugomas objektas yra susijęs su nepilnamečiais vaikais (jų teisėmis ir laisvėmis), tačiau inkriminuojant šį nusižengimą turi būti vertinama ir nustatoma ne tik tėvų veiksmais padaroma žala konkrečiam asmeniui (vaikui), tačiau ir teisės aktų pažeidimas, tėvams nevykdant jiems Lietuvos Respublikos įstatymuose, be kita ko ir Konstitucijoje, CK XI skyriuje ir kt., bei Lietuvos ratifikuotuose tarptautinės teisės aktuose numatytų pareigų. Tai yra, administracinė atsakomybė už ANK 73 straipsnyje numatytus nusižengimus numatyta, siekiant teisinėmis priemonėmis užtikrinti tinkamą teisės aktų, nustatančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, laikymąsi. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, iš šio teisės normos aiškinimo išplaukia, kad nagrinėjant ANK 73 straipsnyje inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nepilnamečiai vaikai ne kiekvienu atveju turi būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo protokole nėra įrašo apie nepilnamečio asmens pripažinimą nukentėjusiuoju, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo priskirtinumo teismui, turi būti įvertinama galimybė tokį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju teismo nutartimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme. Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą nusižengimo bylos priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. ANK 609 straipsnio 1 dalyje, kurioje išdėstytas administracinio nusižengimo protokolo turinys, nustatyta, kad protokole, be kita ko, turi būti įrašyti nukentėjusiųjų, jei tokių yra, anketiniai duomenys. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 596, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 640 „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta administracinių nusižengimų protokolo forma ir pildymo tvarka, pagal kurią protokolo 15 eilutėje turi būti nurodomi asmenys, nukentėję nusižengimo metu (jų vardai ir pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos adresai, telefono Nr., parašai). Kaip numatyta formų pildymo taisyklių 4.8 papunktyje, grafa su nukentėjusiojo duomenimis turi būti pildoma visais atvejais tada, kai yra asmenų, pripažįstamų nukentėjusiaisiais, vadovaujantis ANK 578 straipsniu. O tuo atveju, kai grafa yra nepildoma, remiantis minėtų taisyklių 4 punktu, turi būti dedamas brūkšnys. Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 8 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – N. P. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, kurio Administracinių nusižengimų registro objekto identifikacinis numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini), eilutės „Nusižengimo metu nukentėjo“ nėra, tai yra įrašo apie nukentėjusius asmenis administracinio nusižengimo protokole nėra, taigi darytina išvada, jog ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, sprendimo asmenis pripažinti nukentėjusiaisiais, kaip tai numatyta ANK 578 straipsnyje, byloje nėra. Rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas be kita ko išsprendžia klausimą, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka (ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš ANK 627 straipsnio turinio matyti, jog teismas, administracinio nusižengimo bylos parengimo stadijoje spręsdamas bylos priskirtinumo klausimą, sprendimų dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju nepriima. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas neturėjo įstatyminio pagrindo priimti ir nagrinėti N. P. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį teisme. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas bylos priskirtinumo jo kompetencijai klausimo išsprendimui, kaip tai numatyta ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl nepagrįstai ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo bylą, kurioje atsakomybėn traukiama N. P., nagrinėjo iš esmės teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, administracinio nusižengimo protokole nesant įrašo apie nepilnamečių asmenų pripažinimą nukentėjusiaisiais, nagrinėjamu atveju ši administracinio nusižengimo byla turėjo būti nagrinėjama administracinio nusižengimo tyrimą atlikusioje ir protokolą surašiusioje institucijoje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje. Įvertinus tai, jog N. P. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant administracinės teisenos taisykles, dėl to apylinkės teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu, apeliacinės instancijos teismas dėl N. P. apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl jos kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą nepasisako ir jų atskirai nevertina. Kadangi skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimas yra priimtas pažeidžiat administracinės teisenos taisykles, todėl jis panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo byla jos nagrinėjimui iš esmės perduotina administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir protokolą surašiusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
pareiškėjos N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą jos nagrinėjimui iš esmės perduoti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir protokolą surašiusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.