Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv(duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., dirbantis UAB „B“, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2019 m. vasario 2 d., apie 16 val. 30 min, savo namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus V. P., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, vartojo alkoholinius gėrimus, mėtė savo drabužius ant grindų, šaukė ant sūnaus, vadino jį įžeidžiančiais žodžiais, sakė, kad gyvenime nieko nepasieks, taip pat vaiko motiną vadino necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio G. P. elgesio nepilnametis V. P. labai išsigando, bijojo likti namuose, mane, kad tėvas išprotėjo ir prašė mamos kuo greičiau jį pasiimti. Tokiais savo veiksmais G. P. padarė savo sūnui V. P. neturtinę žalą, t. y. sukėlė vaikui išgąstį ir pažeidė jo teisę į saugią aplinką, užtikrinančią visapusišką ir harmoningą vaiko vystymąsi ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nurodė, kad labai gailisi, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešta tinkamai. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

G. P. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: 2019 m. balandžio 30 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 28-ANR-P-2358-2019, 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nutarimu pripažinti nepilnametį V. P. nukentėjusiuoju; 2019 m. vasario 13 d. I. P. paaiškinimu, iš kurio matyti, jog 2019 m. vasario 2 d. nepilnametis V. P. viešėjo pas tėvą G. P. bute, ir minėtą dieną apie 16 val. 30 min. gavo iš sūnaus žinutę, jog tėvas elgiasi neadekvačiai, yra girtas, dėl tokios tėvo būsenos sūnus išsigando ir prašė jį kuo greičiau pasiimti; išrašu iš mobiliosios programėlės „Messenger“, iš kurio matyti V. P. 2019 m. vasario 2 d. 16 val. 45 min. bei 17 val. 16 min. prašo atvažiuoti jo paimti, nes tėtis yra girtas, elgiasi keistai, yra išprotėjęs; 2019 m. vasario 13 d. G. P. paaiškinimu, iš kurio matyti, jog 2019 m. vasario 2 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 146 val. 30 min. pakėlę balsą paprašė, jog sūnus išjungtų kompiuterį, pavadino sūnų kvailiu; PRĮR kortelės išrašu, iš kurio matyti, jog 2019 m. vasario 2 d. gautas pranešimas apie tai, kaip G. P., būdamas neblaivus rėkia ant vaiko, vadina jį necenzūriniais žodžiais; bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog vaiko tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 straipsnis numato, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Surinkti įrodymai visiškai patvirtina faktą, kad G. P. savo neteisėtu elgesiu, būdamas neblaivus ir keikdamas vaiką sukėlė savo nepilnamečiam sūnui išgąstį taip nevykdydamas ė savo kaip tėvo pareigos, užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjo administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ta, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivus.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama ne tik į administracinę atsakomybę lengvinančią bet ir į sunkinančią aplinkybę, taip pat į pažeidėjo asmenybę – paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2003 metais už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad pažeidėjas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 73 straipsnyje traukiam pirmą kartą, todėl G. P. skiriama ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.