- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1828-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29986-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. (buv. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. teisių perėmėjos J. A. ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos bei namo išlaikymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mokėtų kredito įmokų dalį – 25 919,32 Lt už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18, taip pat turto dalies išlaikymo išlaidas – 4 515,06 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad J. A. 2005-02-21 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB Swedbankas (buvęs AB „Hansabankas“) gavo 159 291,01 EUR (549 553,98 Lt) paskolą žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei gyvenamojo namo statybos užbaigimui. 2007-08-31 J. A. ir atsakovė J. A. sudarė santuoką. 2007-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas ir atsakovė įsigijo ½ dalį 26,0300 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) už 315 000 Lt. 2007-11-26 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2005-02-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo AB Swedbankas suteikė J. A. papildomą 115 848,00 EUR (399 675,60 Lt) kreditą. 2007-11-26 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. įsipareigojo atsakyti kreditoriui, AB Swedbankas, visu savo turtu, jeigu J. A. netinkamai vykdys visas ar dalį prievolių pagal kredito sutartis. 2009-0901 J. A. išsikraustė iš šeimos būsto adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu J. A. ir J. A. santuoka nutraukta ir išspręstas santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu J. A. priteista ½ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB Swedbankas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad J. A. vykdo prievolę pagal 2005-02-21 kredito sutartį ir 2007-11-26 susitarimą dėl šios kredito sutarties sąlygų pakeitimo dėl 271 958,21 EUR (938 255,82 Lt) paskolos grąžinimo. Ieškovas nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 bendram savo ir atsakovės kreditoriui yra sumokėjęs 51 838,65 Lt. Be to viso už gyvenamojo namo šildymą ieškovas 2013-09-18 – 2014-03-20 sumokėjo 9 030,12 Lt. Gyvenamojo namo šildymas priskiriamas prie daikto išlaikymo, todėl ½ dalies namo bendraturtė (atsakovė) privalo sumokėti už savo turto dalies išlaikymą – 4 515,06 Lt. Kadangi ieškovo tėvas G. A. faktiškai dovanoja sūnui lėšas, kurios naudojamos įmokoms bankui, laikytina, kad šios lėšos yra asmeninė ieškovo J. A. nuosavybė ir nepaneigia atsakovės prievolės mokėti įmokas už savo dalį turto. Nesant objektyvių atsakovės poziciją dėl kredito panaudojimo asmeninėms ieškovo reikmėms pagrindžiančių duomenų, vien aritmetinis kredito lėšų paskirstymo skaičiavimas nepaneigia buvusių sutuoktinių prievolės bankui solidarumo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Paaiškino, kad jos, kaip laiduotojos prievolė įvykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, gali atsirasti tik ieškovui nevykdant tarp jo ir banko pasirašytos Kredito sutarties (tik ieškovas yra skolininkas pagal Kredito sutartį), dėl ko atitinkamas kreditoriaus reikalavimas galėtų būti nukreiptas tiek į hipoteka įkeistą turtą, tiek į laiduotoją. Tačiau atsakovės laidavimo prievolės egzistavimas savaime nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovės, kaip laiduotojos, regreso tvarka atlyginti dalį jo įvykdytos prievolės kreditoriui vertės. Nurodo, kad ginčo namas ir žemės sklypas buvo įsigytas ne tik panaudojus kredito lėšas, bet ir asmeninį atsakovei priklausantį finansinį indėlį, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir teigti, kad ginčo namas buvo pastatytas ir žemės sklypas įsigytas iš išimtinai kredito lėšų ir neva suponuoja neabejotinai solidarią ieškovo ir atsakovės prievolę. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje nusprendė, kad atitinkamą prievolę AB „Swedbank“ bankui vykdys J. A., o apeliacinės instancijos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nepakeitė. Pažymėtina, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės priteisti neva iš jo asmeninių lėšų sumokėtos kredito ir palūkanų dalies sumą, teismui pateikė tik kredito panaudojimo ataskaitas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atitinkamas kredito įmokas ir palūkanas dengė būtent jis pats iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas J. A. didžiąją papildomo kredito pinigų dalį (apie 271.500,00 Lt, t. y. 68 proc. papildomo kredito) faktiškai panaudojo savo asmeninėms reikmėms (perskolindamas tretiesiems asmenims R. R. ir T. Š., taip pat sumokėdamas pardavėjams ir už R. R. perkamą žemės sklypo dalį), o ne, kaip kad teigia, bendro turto (žemės sklypo daliai (duomenys neskelbtini)) įsigijimui. Todėl nėra suprantama, dėl kokios priežasties J. A. turi padengti J. A. gauto ir padengto kredito dalį (atitinkamai mokėti palūkanas), kurios nepanaudojo ir kuri buvo panaudota ne bendro turto įsigijimui, kaip kad deklaruoja J. A.. Ieškovas nepateikė jokių pirminių minėtų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (mokėjimo pavedimų, kasos pajamų orderių, kvitų ir pan.), iš kurių būtų matyti, kad būtent ieškovas apmokėjo (jeigu apskritai apmokėjo) jam išrašytas kuro išlaidų sąskaitas ir būtent jis apskritai turi atitinkamą reikalavimo teisę į neva jo patirtų išlaidų kompensavimą atsakovės atžvilgiu. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovė J. A. negyvena bendrai su ieškovu nuosavybės teise priklausančiame name, todėl atsakovė neprivalo padengti namo šildymo išlaidų dalies, kadangi šildyti namą reikia tik dėl to, kad jame gyvena ieškovas (paminėtina, kad karštas vanduo namui nėra tiekiamas, t. y. jis taip pat šildomas buitiniu kuru krosnims).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. A. (K.) 7 506,75 EUR kredito įmokų bei palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 bei 497,25 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. A. teisių perėmėjos J. A. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. A. atsakovės J. A. (K.) naudai 60,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui 2013-03-12 priimta nutartimi padalinus tarp šalių įgytą turtą lygiomis dalimis bei konstatavus, kad ieškovo ir atsakovės prievolė grąžinti kreditą yra solidari, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies, atsakovei kaip bendraturtei tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti kredito įmokas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji lygiomis dalimis neturi pareigos mokėti kredito įmokų, o ieškovas turi dengti visą kreditą. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, tačiau nurodė, kad aiškinimas, jog atsakovei kaip laiduotojai nekyla pareiga ieškovui grąžinti dalį sumokėtų įmokų, kadangi ji laidavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės, nagrinėjamu atveju neatitinka santuokos nutraukimo byloje nustatytų aplinkybių bei teismo padarytų išvadų. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog J. A. 2007-11-26 papildomu susitarimu gautą 115 848,00 EUR paskolą panaudojimo asmeninėms reikmėms (skolinant tretiesiems asmenims bei sumokant už trečiųjų asmenų perkamą žemės sklypą), teismas pažymėjo, kad faktiškas kredito panaudojimas kitokių poreikių tenkinimui nėra teisiškai reikšmingas solidariosios atsakomybės pagrindu atsiradusiai prievolei. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog J. A. dalį kredito grąžino, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, nepaneigia jo teisės reikalauti kreditoriui sumokėtos dalies įmokos grąžinimo, kadangi pats J. A. savo prievolę prieš kreditorių įvykdė tinkamai. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti 7 506,75 EUR sumokėtų įmokų bei palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 yra pagrįstas ir jį tenkino. Ieškovei nepateikus duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti, kokia dalis išlaidų patirta sunaudotam šaltam vandeniui pašiltinti ir kokia dalis namui šildyti, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė name negyveno, reikalavimą dėl namo išlaikymo išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimą panaikinti toje dalyje, kuria buvo ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad:
Sutinka, jog šalių prievolė grąžinti kreditą bankui yra solidari, tačiau nesutinka su tuo, kad solidarių skolininkų dalys prievolėje yra lygios. Tai, kad teismai santuokos nutraukimo byloje, nustatydami, jog abiejų sutuoktinių prievolė prieš banką yra solidari, tačiau nepadalijo ir nenustatė, kokios dalys prievolėje tenka kiekvienam iš jų, nereiškia, kad esant nukreiptam vieno iš solidariųjų skolininkų regresiniam reikalavimui į kitą solidarųjį skolininką, teismas turi besąlygiškai priteisti vieną antrąją dalį visos padengtos prievolės; Turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan.;Pagal kasacinio teismo išaiškinimus (civilinė byla Nr. 3K-3-482/2008) bendraskolių solidari prievolė prieš kreditorių po santuokos nutraukimo, nesant kreditoriaus sutikimo, nedalijama ir nemodifikuojama; vienam iš bendraskolių įvykdžius solidariąją prievolę, jis turi teisę regreso tvarka išieškoti iš buvusio sutuoktinio atitinkamą sumą, nebent buvęs sutuoktinis įrodo, kad gautos lėšos buvo panaudotos prašančiojo bendraskolio asmeniniais interesais; solidarios prievolės prieš kreditorių egzistavimas nereiškia, jog solidariųjų skolininkų dalys tarpusavio santykiuose yra lygios; esant vieno buvusių sutuoktinių regresiniam reikalavimui dėl visos solidariosios prievolės įvykdymo kitam buvusiam sutuoktiniui, kaip solidariam skolininkui, pastarajam įrodinėjant, kad gautos lėšos buvo panaudotos prašančiojo sutuoktinio asmeniniams tikslams, teismas turi nagrinėti ir spręsti dėl šalių tarpusavio prievolės apimties, ir negali remtis tuo, kad santuoką nutraukęs teismas konstatavo, jog jų prievolė prieš kreditorių yra solidari;Teismas privalėjo nagrinėti ir spręsti dėl regresinio reikalavimo apimties, solidariųjų skolininkų dalių tarpusavio prievolėje, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, įskaitant į atsakovės J. K. pateiktus rašytinius įrodymus dėl J. A. gauto papildomo kredito panaudojimo asmeninėms reikmėms. Teismas ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus dėl gauto kredito panaudojimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimą.
Nesutinka su skundo argumentu, kad atsakovės solidarioji prievolė yra kildinama iš Laidavimo sutarties, kadangi būtent Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi konstatavo faktines aplinkybes, jog ieškovas ir atsakovė .veikdami kartu. įgijo solidarią prievolę grąžinti bankui kreditą. Šia teismo nutartimi ieškovui pripažinta teisė reikalauti pusę įvykdytos skolos dalies iš bendraturtės ir bendraskolės atsakovės;Nesutinka su skundo argumentu, kad grąžinant bankui kreditus ieškovas naudojo R. R. grąžintus pinigus. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad R. R. buvo J. A. skolininkas tuomet, kai ginčo šalys nutraukė bendro ūkio vedimą ir ieškovas pradėjo mokėti banko kreditus savo asmeninėmis lėšomis;Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, nesant objektyvių apeliantės poziciją dėl kredito panaudojimo asmeninėms ieškovo reikmėms pagrindžiančių duomenų, vien aritmetinis kredito lėšų paskirstymo skaičiavimas nepaneigia buvusių sutuoktinių prievolės bankui solidarumo;Nesutinka, kad teismas turėjo pagrindo nukrypti nuo bendraskolių lygių dalių prievolėje principo ir pripažinti, kad ieškovės dalis bendroje prievolėje yra didesnė už atsakovės dalį. Nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas panaudojus kredito lėšas, priklauso J. A. teisių perėmėjai, ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, todėl dalys solidariojoje prievolėje grąžinti kreditą taip pat yra lygios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės pusę bankui sumokėtų kredito įmokų.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka, jog ieškovės ir atsakovės prievolės banko atžvilgiu pagal kredito sutartį ir papildomą susitarimą yra solidarios, tačiau nesutinka, jog solidarių skolininkų dalys prievolėje yra lygios. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo spręsti dėl regresinio reikalavimo apimties, solidariųjų skolininkų dalių tarpusavio prievolėje. Šie apeliantės argumentai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, tokių argumentų apeliantė nenurodė ir savo procesiniuose dokumentuose pirmos instancijos teisme, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012 ½ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteista atsakovei J. A.. Teismas šioje nutartyje pasisakė, kad bankui įkeistą turtą padalijus šalims lygiomis dalimis, negali būti pripažinta, kad prievolė vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis tenka išimtinai ieškovui. Teismas konstatavo, kad tiek J. A., tiek J. A. piniginė prievolė bankui yra solidari (CK 6.81 str.), kad bankas nėra atleidęs J. A. nuo šios prievolės vykdymo. Solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigoję kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi (CK 6.6 str.4 d.), o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios (CK 6.9 str. 1 d.), todėl bankas, nepaisant šalių turto padalijimo, turi teisę reikalauti visą ar dalį prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdyti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo turto, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę pareikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies. Ši Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012 yra įsiteisėjusi ir byloje nėra duomenų dėl jos panaikinimo ar pakeitimo (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.).
Apeliantė apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog ieškovas didžiąją dalį paskolos panaudojo savo asmeninėms reikmėms, o ne bendro turto įsigijimui. Tačiau šie klausimai turėjo būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje ir teismai, nagrinėję santuokos nutraukimo bylą, išsprendė šiuos klausimus bei dėl jų pasisakė. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 nutartyje nurodė, kad atsakovė J. K. (buv. A.) nepaneigė ieškovo J. A. teiginių, jog R. R. grąžinta skola buvo naudojama paskolos bankui gražinimui. Teismas plačiau nepasisako dėl šių apeliantės argumentų, kadangi jie išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.