- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1860-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00773-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- Š. G.
- Trečiasis asmuo
- A. B., V. B., A. S., J. M., S. M., UAB „Priemiestis“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-405-808/2012 pagal ieškovės Š. G. ieškinį atsakovei V. Z. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – A. B., V. B., A. S., J. M., S. M., UAB „Priemiestis“, išvadą teikiančios institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Š. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. Z. 18 800 Lt nuostolių, penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo bute adresu (duomenys neskelbtini), įrenginėdama židinį-krosnelę, savavališkai išmušė papildomas angas namo gyventojams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame kamine (dūmtraukyje) ir sudarė galimybę suodžių kondensatui skverbtis į ieškovei priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini). Į ieškovės butą patekęs lipnus suodžių kondensatas giliai prasiskverbė į sienas, lubas, grindis, baldus, kitą bute buvusį turtą, dėl ko šis tapo nebetinkamas naudoti, todėl ieškovė 2010 m. balandžio 13 d. buvo priversta parduoti butą už 18 100 Lt mažesnę kainą, nei būtų pardavusi tuo metu, kai suodžiai nebuvo apgadinę buto ir jame buvusio turto. Nepataisomai sugadinti baldai sudaro 700 Lt turtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 18 800 Lt nuostolių, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-04-29, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 7 223,97 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tiksli priežastis, dėl ko buvo sugadintas ieškovei priklausantis turtas. Nesant duomenų, kad tai galėjo būti pastato trūkumai, netaikoma atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles.
Teismas sprendė, kad A. B. ir V. B. skundas, T. A. skundas patvirtina, kad dūmai (suodžiai) į kitus butus pradėjo skverbtis atsakovei 2009 m. gruodžio mėn. savo bute įsirengus naują krosnį (židinį) ir ją prijungus prie bendro naudojimo dūmtraukio. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu panašius darbus būtų vykdę kiti minėto namo butų savininkai. Antstolės I. B. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei UAB „Priemiestis“ atliktos neeilinės apžiūros 2010-01-12 aktas patvirtina, kad atsakovė savo bute įrenginėdama naują krosnį, viduje kažką daužė ir iš buto nešė aprūkusias, suodinas plytas. Apžiūrėjus ieškovės butą, iš dūmtraukio (kamino) pusės, už spintos, buvo aptiktos subyrėjusios plytos, statybinis tinkas. Teismui ieškovė paaiškino, kad 2010 m. sausio 11 d. su vyru atvykusi apžiūrėti jai nuo 2005 metų pabaigos priklausiusio buto Nr. 2, jame pamatė apdailą ir baldus visiškai sugadintus, visas butas (sienos, lubos, grindys, langai, baldai ir kt.) buvo padengtas lipniais suodžiais, tvyrojo stiprus smalkių, degėsių ir dūmų kvapas. Tą pačią dieną su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB „Priemiestis“ ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojais apžiūrėjus butą paaiškėjo, kad už spintos buvusioje kambario sienoje, kuri ribojasi su atsakovės butu Nr. 1, yra išdaužta skylė, pro kurią į butą pateko dūmai. Ieškovė teigia, kad butas buvo sugadintas dėl atsakovės neteisėtai išdaužtos skylės besiribojančioje sienoje. Tokį ieškovės teiginį patvirtina atsakovės 2009 m. gruodžio viduryje – 2010 m. sausio pradžioje savo bute Nr. 1 vykdyti krosnies remonto darbai, galimai siekiant išspręsti iškilusias šildymo problemas bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos pateikta medžiaga. Kaimynai siekė išvengti galimo jų turto (butų) visiško sunaikinimo (gaisro) dėl atsakovės bute Nr. 1 atliekamų krosnelės remonto darbų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyba raštuose ir išvadoje nenurodo iki 2009 m. gruodžio buvus kokius nors nusiskundimus. Aptariamu laikotarpiu atsakovė vykdė statybos darbus. Teismas nelaikė tinkamu įrodymu atsakovės pateiktos 2008 m. rugpjūčio 30 d. su UAB „Ugnies magija“ sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties, nes jos turinys neatskleidžia, kas buvo pirkta, ir ar šios sutarties pagrindu 2008 metais atsakovės bute Nr. 1 buvo sumontuota krosnelė. Juolab, kad pati atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie jos bute atliktus darbus. Teismas sutiko su ieškovės teigimu, kad krosnelę įrengus kokybiškai, nekiltų poreikis kviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, siekiant pašalinti netinkamai atliktų darbų trūkumus bei 2010 m. sausio 21 d. keisti dūmtraukio įdėklą. Anot teismo, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė 2009 m. gruodžio pabaigoje – 2010 m. sausio pradžioje nekokybiškai atliko krosnelės statybos darbus, t. y. pažeidė kamino konstrukciją ir ieškovės buto Nr. 2 sienų vientisumą, netinkamoje vietoje prijungė krosnelę į dūmtraukį. Tai konstatuota ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. Faktinių aplinkybių protokole. Atsakovė, atlikdama krosnelės remonto darbus netinkamai apskaičiavo naujos angos vietą ir ją prakirto ne į bendro naudojimo dūmtraukį, t. y. ne į su ieškovės butu jungiančią sieną, bet tiesiog į ieškovės butą. Atsakovei kūrenant krosnelę, visi dūmai ir kondensatas patekdavo į ieškovės butą ir jį apgadino. Teismas pažymėjo, kad atsakovė minėtus darbus atliko neturėdama projekto bei kompetentingų institucijų leidimo, nesuderinusi nei su namo kaimynais (kamino bendraturčiais), nei su namo administratoriumi UAB „Priemiestis“. Tai, kad iki 2010 m. sausio 21 d. krosnelė buvo įrengta nekokybiškai, neatitiko teisės normų reikalavimų, patvirtina 2010 m. sausio 14 d. aktas, kuriuo buvo uždrausta krosnelę eksploatuoti ir tik atsakovei ištaisius krosnelės pajungimo defektus – įmontavus dūmtraukyje įdėklą, buvo pašalinta dūmų ir kondensato skverbimosi į ieškovės butą priežastis. Tai patvirtina 2010 m. sausio 21 d. atlikta visų butų patikra, užfiksuota 2010 m. sausio 28 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimosi departamento prie VRM rašte. Teismas sutiko su ieškovės atstovų teiginiu, kad tretieji asmenys nėra atsakingi už ieškovei padarytą žalą, kadangi A. ir V. B. kūrenant savo buto krosnį, dūmai patekdavo į jų pačių butą Nr. 3, o ne į ieškovės ar atsakovės butus. Kiaurymė sienoje atsirado ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų, o dėl atsakovės veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėja 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Krivita“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bei turto vertės nustatymo pažyma ir baldų vertės paskaičiavimais, t. y. pateikė, teismo nuomone, atitinkančius įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, argumentuoja, kad butas įgytas varžytinėse, todėl negali būti reikalaujama nurodyto dydžio žala. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su byloje pareikštais ieškovės reikalavimais, nepateikė teismui savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, atitinkančių įstatyme nustatytus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra – padarytas neleistinas poveikis tiek bendro namo naudojimo konstrukcijai – kaminui, tiek ieškovės buto sienų vientisumui bei sandarumui. Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos įrodo tai, kad atsakovė netinkamai atliko savo krosnies pajungimo į dūmtraukio statybos darbus, todėl kilo žala – 700 Lt už baldų netekimą ir 18 100 Lt buto vertės netekimą, nes ieškovė 2010 m. balandžio 13 d. pardavė nesuremontuotą butą už mažesnę kainą, nei būtų pardavusi butą iki sugadinimo arba po remonto (Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.10-I-220). Akivaizdu, kad neigiamų pasekmių buvo galima išvengti, jei atsakovė, laikydamasi įstatymų, būtų tinkamai prijungusi krosnelę prie dūmtraukio, t. y. nepažeistų buto sienų vientisumo ir sandarumo. Nustačius, kad dėl žalos kalta tik atsakovė, ji ir turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – 18 800 Lt už darbus atstatant butą į buvusią padėtį. Byloje atsakovė neįrodė savo teiginių apie buto ir baldų sugadinimą dėl ieškovės netinkamos buto priežiūros ar kitų priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, ir taip visą civilinę atsakomybę nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė išimtinai atsakovei. Neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį teismas pagrindė tik nepagrįstomis prielaidomis. Teismo sprendime išvardyta daugybė raštų, neva pagrindžiančių atsakovės kaltę, tačiau nesuprantama, kodėl tokiuose raštuose esant tik informacinio pobūdžio aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad jos patvirtina atsakovės kaltę. Antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo konstatuota, kad krosnis atsakovės bute įrengta netinkamai, jame tik užfiksuota ieškovės buto būklė faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Faktas, kad atsakovė savo bute įsirengė krosnį, niekaip neįrodo, kad skylė buto sienoje atsirado būtent krosnies įrengimo metu. Teismo sprendime, pagrindžiant įrodymų reikšmę, nurodomi ir visiškai neteisingi faktai, t. y. neva, jog faktas, kad atsakovė nekokybiškai atliko krosnelės statybos darbus, konstatuotas 2011 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju tiksli priežastis, dėl ko buvo sugadintas ieškovei priklausantis turtas, nenustatyta; tokiu atveju objektyviai egzistuojant ir kitiems rizikingiems gadinantį poveikį turintiems šaltiniams (krosnis trečiųjų asmenų B. bute, pajungta į tą patį bendrojo naudojimo kaminą, neaišku kaip, kokiu būdu ir kas tą kaminą valė iki 2010 m. sausio 9 d., būtent tuo metu ir galėjo išdaužti ieškovės pusėje dūmtraukyje skylę), negalėjo būti konstatuota išimtinai atsakovės ir (ar) vien tik jos kaltė. Teismas neteisingai interpretavo įrodymų turinį bei nepagrįstai vieniems įrodymams teikė išskirtinę reikšmę kitų įrodymų atžvilgiu. Nevertindamas atsakovės pateiktų argumentų dėl ieškovės buto vertės (įsigijimo kainos), teismas neatsižvelgė, kad tokių duomenų atsakovė pateikti neturėjo galimybės. Šiuo atveju teismas galėjo būti aktyvus ir šiuos duomenis išreikalauti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti byloje esančius bei apeliaciniame skunde aptartus įrodymus (duomenis) bei išreikalauti iš ieškovės dokumentus, pagrindžiančius buto įsigijimo vertę ir būdą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai susiję su netinkamu bendrojo naudojimo objekto naudojimu, todėl reikšmingas tampa teisinis reguliavimas dėl bendraturčių teisių ir pareigų apimties. Pati ieškovė ir tretieji asmenys nebuvo sąžiningi, nepripažindami, jog savo veiksmais bet kuris iš jų galėjo prisidėti prie neigiamų padarinių kilimo. Ieškovė nebuvo atsakinga ir sąžininga turto valdytoja. Skirtingu metu teismui pateiktuose dokumentuose ieškovė nurodė skirtingą patirtos žalos dydį, kas rodo, jog pati ieškovė nežino, kaip ir kokio masto žalą patyrė, o tai gali lemti nepagrįstą šalies praturtėjimą. Teismui nusprendus, kad žala turi būti atlyginta, jos atlyginimą teismas turėjo priskirti ne vienai atsakovei, bet padalyti visiems bendraturčiams proporcingai jų valdomai daliai. Kadangi bendrojo naudojimo objektu – kaminu, naudojasi visi trys butai, minimalaus teisingumo užtikrinimas reikalauja, kad kiekvienam iš bendraturčių tektų pareiga atlyginti po 1/3 žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas paremtas tik apeliantės subjektyvia faktų interpretacija bei prielaidomis, nurodant deklaratyvias teisės teorijos nuostatas, jų visiškai nesiejant su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nesant apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių patvirtinančių patikimų įrodymų. Apeliantės teiginys, kad jos civilinės atsakomybės sąlygos buvo nustatytos netinkamai, nesant pakankamų ir neginčijamų įrodymų, neleidžiančių suabejoti tokių sąlygų egzistavimu, prieštarauja CPK 176 straipsniui ir teismų praktikai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo specifikos civiliniame procese. Šioje byloje teismas itin išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, sprendime dėl jų pasisakė ir iš jų viseto, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai sprendė, kad apeliantei kyla civilinė atsakomybė. Tuo tarpu apeliantė, turėjusi pareigą įrodyti, kad nėra kalta dėl žalos kilimo ir kad į bylą pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neįrodo ieškovės reikalaujamų nuostolių dydžio, šios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino. Apeliantės teiginiai, kad pati ieškovė nebuvo atsakinga ir sąžininga buto valdytoja, visiškai nepagrįsti ir klaidinantys teismą, ypač kai žalos kilimo faktas niekaip nesusijęs su ieškovės buto tinkamo valdymo faktu – anga buto sienoje buvo prakirsta mechaniškai į ieškovės butą. Nuo 1995 metų ieškovės bute nebuvo krosnies, todėl žalos butui kilimo metu ji nebuvo kamino bendranaudotoja. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės reikalaujamų nuostolių dydį. Visiems žinoma aplinkybė, kad nuo 2005 metų (kuomet butą įsigijo ieškovė) butų kainos, ypač Vilniuje, labai išaugo, todėl ieškovės buto vertės padidėjimas per 5 metus taip pat yra ieškovės gautina nauda iš šio turto ir ji negali būti sumažinta ar atimta apeliantės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė neprašė išreikalauti iš ieškovės skunde nurodomų duomenų apie butą, nors jokių kliūčių tam nebuvo ir apeliantė nuolat buvo atstovaujama advokatų, todėl apeliantės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo turėtų būti atmestas, juo labiau, kad prašomi pateikti duomenys neturi jokios įtakos ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumui. Be to, apeliaciniu skundu apeliantė iš dalies pripažino ieškinį, t. y. pripažino, kad turi pareigą atlyginti ieškovei 1/3 reikalaujamų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kaimyninio buto savininko deliktinės civilinės atsakomybės išdaužus angą namo gyventojams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame dūmtraukyje (o kartu ir gretimo buto sienoje), pro kurią į gretimą butą pateko dūmų suodžiai.
Remiantis civiliniame kodekse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo kaimyninių butų savininkės – ieškovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2010 m. balandžio 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė šį butą pardavė), o atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Ieškovė teigė, kad 2009 m. gruodžio viduryje – 2010 m. sausio pradžioje atsakovė savo bute vykdė krosnies remonto darbus. Prijungdama krosnį į dūmtraukį, atsakovė išdaužė skylę su ieškovės butu besiribojančioje sienoje, pro kurią į ieškovės butą pateko dūmų suodžiai. Atsakovė su šiais ieškovės teiginiais nesutiko, tvirtino, kad krosnį įsirengė dar 2008 metais, iš karto po jos įsigijimo 2008 m. rugpjūčio 30 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmetė, padarydamas išvadą, kad kiaurymė sienoje atsirado dėl 2009 m. gruodžio viduryje – 2010 metų sausio pradžioje atsakovės atliktų krosnies remonto darbų. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė tvirtina, kad tokia teismo išvada yra nemotyvuota ir grindžiama tik prielaidomis bei tikimybe.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
Iš byloje esančio namo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad skylė, pro kurią į ieškovės butą patekdavo suodžiai, atsirado sienoje, atskiriančioje ieškovės butą nuo atsakovės buto; trečiųjų asmenų A. V. B. butas toje vietoje su ieškovės butu nesiriboja ir yra už kamino šachtos, be to, byloje nėra duomenų, kad tuo metu jie būtų vykdę krosnies remonto darbus; atsakovės argumentas, kad skylė galėjo būti išdaužta kažkam valant kaminą, nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, yra tik prielaida.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos buvimo, atliko išsamų pateiktų įrodymų vertinimą ir būtent iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad skylė ieškovės buto sienoje atsirado dėl atsakovės veiksmų. Pagal anksčiau išvardytas įrodymų vertinimo taisykles, ši išvada reiškia, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovė šiuos veiksmus atliko, negu kad jų neatliko. Atsakovės apeliaciniame skunde išvardyti raštai šios išvados taip pat nepaneigia, nes juose esantys duomenys patvirtina tik name buvus dūmtraukio problemą, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, kas ieškovės buto sienoje padarė kiaurymę.
Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įrodė ir kitas dvi atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį.
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 18 800 Lt nuostolių – 18 100 Lt negautų pajamų pardavus butą už mažesnę kainą ir 700 Lt tiesioginių nuostolių už sugadintus baldus.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010, kt.).
Šiuo konkrečiu atveju ieškovė privalėjo įrodyti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė savo butą pardavė 18 100 Lt pigiau, nei būtų jį pardavusi, jei atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų buvę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė to neįrodė.
Ieškovės pateikta 2010 m. rugsėjo 28 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nepatvirtina to, kad nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė savo butą būtų pardavusi 18 100 Lt brangiau, nei jį pardavė, nes tikrąją turto rinkos kainą ir jo paklausumą geriausiai atspindi su tuo turtu sudaromi sandoriai, t. y. rinka, o ne abstraktus turto vertinimas, be to, nei pateiktoje ataskaitoje, nei byloje nėra jokių duomenų apie tai, už kokią kainą ieškovės butas buvo iš tikrųjų parduotas. 2012 m. spalio 3 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotuose trečiojo asmens A. S. (iš ieškovės nusipirkusio butą) parodymuose šios aplinkybės taip pat nenurodytos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vieninteliai byloje esantys objektyvūs ieškovės buto sugadinimo mastą patvirtinantys įrodymai yra prie UAB „Priemiestis“ 2010 m. sausio 12 d. neeilinės apžiūros akto Nr. 02-020 ir antstolės 2010 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos buto nuotraukos (1 t., b. l. 8-9, 11-18), iš kurių negalima spręsti, jog dėl buto sienoje atsiradusios kiaurymės ir aprūkytos sienos viso buto vertė sumažėjo net 18 100 Lt. Kaip 2012 m. spalio 3 d. teismo posėdyje nurodė trečiasis asmuo A. S., aprūkusią sieną užteko tik užtinkuoti ir nudažyti, o atsižvelgiant į tai, kad buto pirkimo atveju naujiesiems buto savininkams yra įprasta daryti remontą (byloje nėra duomenų, kad iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovės butas buvo suremontuotas), visiškai atmestini yra ieškovės argumentai dėl negautų pajamų.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 700 Lt nuostolių už sugadintus baldus buvo grindžiamas jos pačios sudarytu baldų ir jų vertės sąrašu (1 t., b. l. 118), todėl remiantis CPK 178 straipsniu, toks pareiškimas dėl apskaičiuotų nuostolių turėjo būti pagrįstas įrodymais. Nagrinėjamu gi atveju tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinę deliktinę atsakomybę ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 564 Lt žyminio mokesčio (3 t., b. l. 139). Apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi teisėjų kolegija priima naują teismo sprendimą, ji taip pat iš naujo išsprendžia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 5 d.).
Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 018 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 62-64, 146, 215; 3 t., b. l. 90). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
Valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 196,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Š. G. ieškinį atsakovei V. Z. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti atsakovei V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Š. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 582 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Š. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 196,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.