- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- 1-638-725/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00193-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Kaltinamasis
- G. N.
- Advokatai
- Jolita Juškaitė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1999 m. gegužės 27 d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, mokosi Vilniaus universitete, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. N. 2019 m. gruodžio 23 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto durų konflikto metu tyčia papurškė nepatikslintos sudėties dujų į veidą K. V., tuo padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu akių junginių ir ragenų nudegimu.
Kaltinamoji G. N. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d., apie 17.00 val., maudėsi duše, kai atbėgo jos išsigandusi verkdama sesė ir pasakė, kad atėjo kaimynas K. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Su minėtu kaimynu yra konfliktuojama. G. N. išėjus iš dušo, kaimynas dar kartą atėjo ir pradėjo trankyti duris. Atidarius duris, K. V. atsistojo ant slenksčio. G. N. paprašė jo išeiti, tačiau kaimynas neišėjo. G. N. išsigando, paėmusi dujų balionėlį papurškė. Kaltinamoji nurodė tuo metu priėmusi neteisingą sprendimą – ne kviesti policiją, o purkšti dujomis. Kai G. N. paėmė dujų balionėlį, ji balionėlį parodė kaimynui, nors nieko nesakė, tačiau kaimynas jį matė, bet nereagavo, neišėjo, todėl ji papurškė. Vėliau dujų balionėlį, kurį pirko Lietuvoje, ginklų parduotuvėje, maždaug prieš metus laiko ir buvo galiojimo laikas nepasibaigęs, ji parodė policijos pareigūnams. Dujas papurškė iš maždaug 2 metrų atstumo. G. N. nurodė nesitaikiusi į konkrečią kūno vietą, tik norėjo, kad kaimynas išeitų iš jos valdos, ir tuo metu toks sprendimas jai atrodė vienintelis. Tuo metu kaimynas jai uždaryti durų neleido, o durys atsidaro į laiptinės pusę. Dėl savo poelgio labai gailisi. G. N. nurodė, kad su nukentėjusiojo nurodytu neturtinės žalos dydžiu nesutinka, nukentėjusiojo elgesys buvo agresyvus, sutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Ji gyvena iš tėvų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios G. N. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis K. V., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. prieš 17.00 val. grįžo namo ir nugirdo, kaip sesė ir mama kalbėjosi, kad mama vėl buvo iškoneveikta, todėl jis pasiėmė garso įrašymo priemonę ir nuėjo pas kaimynę G. N. pasikalbėti, kodėl ji taip negražiai pasielgė. Pasibeldus į duris, jas atidarė G. N., kuri liepė jam eiti nuo jos namų. Tarp jų įvyko trumpas pokalbis. Ji pasakė, kad kviečia policiją, ir nuėjo kažko ieškoti. Nukentėjusysis stovėjo priešais duris ir laukė, ko ji ieško. Tada G. N. grįžusi ir paklaususi, ar jis uždarys duris ar ne, ištraukė dujų balionėlį ir purškė K. V. į veidą. Jis pradėjo dusti ir išėjo. Grįžęs namo, negalėjo kvėpuoti, plovėsi gerklę ir akis. K. V. mama iškvietė greitąją pagalbą, kuri nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, kur plovė akis, tikrino sveikatą. K. V. medicinos įstaigoje pasakė, kad jį išpurškė pipirinėmis dujomis. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo purkšta buvo per visą kaktą, per akis, akių vokus, nosį, gerklę, dujų srovė buvo tokia stipri, kad jam vieną po kito atplėšė abu akių vokus. K. V. nurodė, kad dar 10 dienų iš nosies gleivinės bėgo kartus sekretas, jam buvo gydomos akys, vasario mėnesį jis pradėjo plikti.
Nukentėjusiojo K. V. surašytoje ir tyrimui pateiktoje Stenogramoje užfiksuotas pokalbis įvykio metu, iš kurio matyti, kad vyksta pokalbis tarp G. N. ir K. V.. Pokalbio metu K. V. klausinėja G. N., kas ją išmokė „siuntinėti“ žmones, kas jai negerai. G. N. liepia K. V. eit nuo jos namų, pasitraukti nuo durų, klausia, ar jis uždarys duris. Nurodoma, kad po paskutinio klausimo papurškiamos dujos (1 t., b. l. 14).
Nukentėjusiojo K. V. pateiktose nuotraukose užfiksuota K. V. paraudusi dešinė akis (1 t., b. l. 46–47).
Specialisto išvadoje Nr. G 1185/2020 (02) nurodyta, kad K. V. konstatuotas cheminis akių junginių ir ragenų nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas papurškus jam į veidą nepatikslintos cheminės sudėties dujų. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Ilgiau kaip 10 dienų tęstas laikinas nedarbingumas objektyviais duomenimis nepagrįstas (1 t., b. l. 135–136).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo G. N. pagrįstumu, kadangi kaltinamoji G. N. savo kaltę visiškai pripažino, parodžiusi, kad dujų balionėliu papurškė kaimynui K. V. į veidą, jos kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo K. V. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad G. N., išsitraukusi dujų balionėlį, juo purškė K. V. į veidą, specialisto išvada, kurioje K. V. konstatuotas cheminis akių junginių ir ragenų nudegimas, galėjęs būti padarytas papurškus jam į veidą nepatikslintos cheminės sudėties dujų, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, kiti rašytiniai bylos įrodymai. G. N. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Nors nukentėjusysis K. V. bei kaltinamoji G. N. nurodo skirtingus dujų balionėlio laikymo purškiant atstumus, tačiau iš įvykio situacijos matyti, kad įvykio dalyviai buvo įsiaudrinę, emocingi, todėl tiek viena, tiek kita pusė galėjo sąžiningai klysti vertindami dujų balionėlio laikymo iki nukentėjusiojo K. V. atstumą, tačiau kaltinamoji G. N. iš esmės neneigia padariusi nusikalstamus veiksmus, gailisi taip pasielgusi, todėl teismas kaltinamosios parodymus vertina kaip prisipažinimą padarius nusikaltimą.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji G. N. 2019 m. gruodžio 23 d. žodinio konflikto metu tyčia papurškė nepatikslintos sudėties dujų į veidą K. V., tuo padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu akių junginių ir ragenų nudegimu. Šiais veiksmais kaltinamoji G. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis K. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį 1 710 Eur sumai (1 t., b. l. 92–98) dėl 510 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų už advokato paslaugas pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą priteisimo.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos metu K. V. buvo padarytas akių junginės sužalojimas ir akių ragenos nubrozdinimas, dėl ko jam teko lankytis gydymo įstaigose, naudoti nuskausminamuosius vaistus, gydančius lašus ir tepalus bei vitaminus bendrai organizmo būklei atstatyti. Taip pat dėl papurkštų dujų pradėjo intensyviai slinkti nuo galvos plaukai, todėl reikėjo atlikti medicinines procedūras. Dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis K. V. patyrė šoką, nervinį sukrėtimą, lankėsi pas psichologą ir vartojo nervų sistemą stiprinančius preparatus. Nukentėjusysis nurodė, kad 510 Eur turtinę žalą sudaro: 200 Eur – konsultacija ir galvos plaukuotosios odos gydymo procedūra; 180 Eur – minėtai procedūrai atlikti būtinas rinkinys ,,Forte (Thymuskin)“; 70 Eur – gydymui būtini medikamentai (nuskausminamieji, raminamieji vaistai, akių lašai, tepalas akims, vitaminai, nervų sistemą stiprinantys preparatai); 60 Eur – kelionės išlaidos į gydymo įstaigas, vaistines, pas psichologą. Nukentėjusysis dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl G. N. nusikalstamos veikos patyrė didelį psichologinį šoką, stresą, dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis pradėjo jausti nemotyvuotą baimę, nerimą, bijojo eiti į kiemą, dėl ko kreipėsi į psichologę, kuri patvirtino, kad, dėl patirto šoko ir streso bei kitų neigiamų emocijų nukentėjusiajam išsivystė nesėkmių baimė, nepasitikėjimas savimi, ryškūs nerimo požymiai, o visų šių neigiamų emocijų visuma ženkliai trikdė veiklos produktyvumą. Nukentėjusysis nurodė, kad psichologė konstatavo, kad tokie sunkūs išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos jo psicho – emocinei būsenai ir turimų somatinių susirgimų eigai. Dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, prasidėjo alpimo priepuoliai, dėl ko reikėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Nukentėjusysis nurodė, kad po dermatologo konsultacijos ir atliktų tyrimų, teko atlikti plaukuotosios galvos dalies odos gydomąsias procedūras. Gydytojai nurodė, kad jam ir toliau bus atliekami tyrimai ir bus sprendžiama dėl indikacijų endokrinologo konsultacijai. Taip pat gydytojai konstatavo, kad po akių cheminio pažeidimo nukentėjusįjį vargina suprastėjusi rega abejomis akimis, kad jam sunku skaityti smulkų tekstą, mato kaip per rūką, atsiranda bendras silpnumas, be to, vargina padidėjęs plaukų slinkimas.
Teismas konstatuoja, kad byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 1185/2020(02) K. V. konstatuotas cheminis akių junginių ir ragenų nudeginimas, galėjęs būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2019 m. gruodžio 23 d., papurškus jam į veidą nepatikslintos sudėties dujų. LSMUL Kauno klinikų 2019 m. gruodžio 23 d. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 17.11 val. pacientui į akis buvo pripurkšta dujų. Pacientas skundėsi akių ašarojimu, perštėjimu, sunkiu prasimerkimu, daugiau dujų pateko į dešinę akį. Nustatyta diagnozė: junginės sužalojimas ir ragenos nubrozdinimas, kai nėra duomenų apie svetimkūnį (S05.0), nepatikslintų medžiagų toksinis poveikis (T65.9). Paskirtas medikamentinis gydymas – lašai, tepalas akims (1 t., b. l. 111, 127, 128). 2019 m. gruodžio 31 d. įrašas Kauno miesto poliklinikos asmens sveikatos istorijoje: išlieka akių perštėjimas, kraujosruva kairėje akyje, mažesnė dešinėje. Objektyviai: peršti, niežti akys. Diagnozė: junginės sužalojimas ir ragenos nubrozdinimas, kai nėra duomenų apie svetimkūnį (S05.0), nepatikslintų medžiagų toksinis poveikis (T65.9). Nedarbingumo pažyma pratęsiama 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 6 d. Okulisto gydymas (1 t., b. l. 130). 2020 m. sausio 3 d. LSMUL Kauno klinikų išraše/siuntime nurodyta, kad K. V. skundėsi plaštakos tirpimu, sutriko nakties miegas, po kraujo tyrimo paėmimo buvo kelioms sekundėms praradęs sąmonę, po to kelis kartus vėmė. Pacientui buvo rekomenduota gerti daug skysčių, dieta, laikytis tausojančio režimo (1 t., b. l. 118, 129).
Taigi, iš visų šių medicininių dokumentų matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl būtent byloje nagrinėjamų kaltinamosios G. N. veiksmų – purškimo dujomis nukentėjusiajam K. V. į veidą jam pradėjo slinkti plaukai.
Be to, teismas pažymi, kad iš ,,Sodros“ išrašų apie asmenį matyti, kad nukentėjusysis dirba dvejuose darbuose, tačiau nei viename iš jų po įvykio nebuvo nedarbingumo laikotarpių. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, realiai pas psichologą jis kreipėsi tik dėl reikalingumo pagrįsti civilinį ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad tik po 2020 m. gegužės 5 d. jam įteikto Pranešimo apie teisę pareikšti civilinį ieškinį(1 t., b. l. 91), tai yra praėjus šešiems mėnesiams po įvykio nukentėjusysis kreipėsi pas psichologą, kitus gydytojus (2020 m. birželio 10 d., 2020 m. birželio 15 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, 2020 m. birželio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 1 t., b. l. 99–101), kuriems išsakė įvairius nusiskundimus dėl savo psichinės būklės. Taigi, teismas konstatuoja, kad iš visų šių medicininių dokumentų matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl vienkartinių G. N. veiksmų, kai nukentėjusysis pats savo iniciatyva nuėjo pas kaltinamąją į namus aiškintis prieš tai nugirsto pokalbio (tarp nukentėjusiojo mamos ir jo sesers) situacijos, jis patyrė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie labai trikdė jo veiklos produktyvumą – nesuprantama, kodėl vėliau nukentėjusysis jautė nemotyvuotą baimę, nerimą, baimę eiti į kiemą, nepasitikėjimą savimi. Teismas konstatuoja, kad tai yra subjektyvus nukentėjusiojo vertinimas, kuris nėra niekaip pagrįstas ar įrodytas, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis gydėsi dėl sukrėtimo, kad ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai.
Įvertinus įvykio aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas sutinka, kad dėl patirto sužalojimo – cheminio akių junginių ir ragenų nudegimo nukentėjusysis K. V. galėjo patirtas išlaidas, susijusias su medikamentų įvartojimu, pavyzdžiui: nuskausminamieji, akių lašai, tepalas akims, taip pat kelionės išlaidas į gydymo įstaigas, vaistines, kurios, pažymėtina, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Kadangi teismas neturi jokių duomenų dėl turėtų kelionės išlaidų (galbūt nukentėjusįjį į gydymo įstaigas, vaistines vežė kiti asmenys, važiuojantys ta pačia kryptimi, dėl ko nukentėjusysis išlaidų galėjo ir nepatirti), tačiau akivaizdu, kad nuskausminamuosius vaistus akims, akių tepalus ar kitokius vaistus akims, vitaminus akims nukentėjusysis vartojo, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje dėl vaistų, kitokių medikamentų akių gydymui įsigijimu tenkintinas remiantis protingumo teisingumo principais iš dalies ir iš kaltinamosios G. N. priteistina turtinė žala – 70 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam K. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis K. V. patyrė psichologinį šoką, stresą. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad K. V. dėl patirto sukrėtimo gydėsi, kad jis iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad emocinė pusiausvyra dėl paties įvykio, dėl patirto fizinio sužalojimo buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, nėra įrodyta ir ta aplinkybė, kad konkrečiai dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų jis pradėjo plikti, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamosios turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 200 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam K. V. atmestina.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas D. N. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją G. N. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamoji G. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji neteista, administracine tvarka bausta tik už (nesunkius) KET pažeidimus (b. l. 159–163), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 169), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 167). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą D. N. – kaltinamosios motina – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dukra gyvena su ja, kai G. N. vyksta paskaitos, ji būna Vilniuje, jų santykiai geri, dukra klauso D. N., atsižvelgia į jos patarimus. D. N. dukros poelgio nepateisina, mano, kad dukra tokioje situacijoje galėjo pasimesti. D. N. nurodė, kad dėl savo dukros yra tikra – daugiau tokių nusikaltimų dukra nepadarys, jei reiktų, sutiktų mokėti užstatą, tačiau prašo užstato netaikyti, kadangi jos pajamos yra 900 eurų per mėnesį, turi dvi dukras, viena iš jų nepilnametė. Nors D. N. administracine tvarka bausta, turi dvi galiojančias nuobaudos, tačiau jos paskirtos už nežymius, nešiurkščius administracinius nusižengimus, yra neteista, darbe charakterizuojama teigiamai, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. vykdo fizinės gerovės užtikrinimo veiklą (2 t., b. l. 45–46, 48–51).
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja D. N. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios, kuri dar yra labai jauna, pasitaisymui, todėl D. N. skirtina laiduotoja.
Esant D. N. prašymui perduoti G. N. jos – D. N. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji G. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, pati kaltinamoji teigia padariusi išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai išgyvena, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, įsipareigojo atlyginti teismo nustatytą padarytą žalą, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nukentėjusiajam savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos G. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, šeimos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad G. N. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusysis K. V. baudžiamojoje byloje prašė priteisti patirtas išlaidas už advokato paslaugas bei pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 719347, kuriame nurodyta, kad K. V. sumokėjo 870 Eur advokatui G. V. už suteiktas teisines paslaugas.
BPK 105 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas pažymi, kad iš pateiktos pinigų priėmimo kvito Nr. 719347 matyti, kad nukentėjusysis yra sumokėjęs už teisines paslaugas – 870 Eur. K. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į advokatą kreipdavosi dėl teisinės konsultacijos, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai nėra pateikta. Tačiau byloje yra pateiktas civilinis ieškinys, kuris, akivaizdu, yra surašytas nukentėjusiojo atstovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“, prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas – 870 Eur – neviršija rekomendacijų 8.2 punkte nustatytam dydžiui už ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos – 870 Eur išieškotinos iš kaltinamosios G. N. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. N., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą G. N. atžvilgiu nutraukti.
Perduoti G. N. laiduotojos D. N. atsakomybei.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti G. N., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam K. V. priteisti 70 (septyniasdešimt) eurų turtinės žalos ir 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, viso 270 (du šimtus septyniasdešimt) eurų. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam K. V. iš kaltinamosios G. N. 870 (aštuonis šimtus septyniasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.