- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- e2-583-649/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00331-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- AB “Lietuvos draudimas”
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Procesinio spr. kategorija 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1;
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 21 d.
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jukštienei, dalyvaujant atsakovui A. Ž., nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui A. Ž. dėl 12824,78 € turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
AB „Lietuvos draudimas“ ( toliau Ieškovė) ieškinyje nurodė, jog prašo bylą nagrinėti Ieškovės atstovui nedalyvaujant, jei Ieškovės atstovas neatvyks į parengiamąjį ar teismo posėdį. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo A. Ž. ( toliau Atsakovas) 11905 € žalą, padarytą padegant Ieškovės apdraustą turtą; 919,78 € kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę ( 2015-09-15) iki 2017-03-31; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015-06-24 apie 4 val. ryte kilo gaisras R. Ž. priklausančiuose gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu pastatai bei pastatuose buvęs namų turtas Ieškovės buvo apdrausti Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką Ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą Draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktą, pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.
Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad gaisro metu sugadinto gyvenamojo namo atkūrimo tiesioginės išlaidos 625,31 €, atsižvelgus į apdraustą gyvenamojo namo plotą apskaičiuota 393,94 € draudimo išmoka; ūkinio pastato (svirnas) atkūrimo tiesioginės išlaidos 8460 €; ūkinio pastato, unikalus Nr. 5700-2000-5024, atkūrimo tiesioginės išlaidos 2098,58 €; namų turto pagalbiniuose pastatuose kaina 952.48 €.
Kompensuodama dėl gaisro atsiradusią žalą Ieškovė išmokėjo 11905 € dydžio draudimo išmoką (393,94+8460+2098,58+952,48).
Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2015-07-03 Ieškovę informavo, kad gaisro priežastis – padegimas. Dėl įvykio Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35417-15 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 2, 3, 5, 7 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje. Baigus tyrimą byla kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui. Atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta.
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškinyje Ieškovė nurodė, kad tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad toks turtas kaip klėtis niekur neegzistavo, neaišku, kokia buvo klėties vertė, apdraustas turtas priklausė sutuoktiniams. Draudimo išmoka buvo išmokėta R. Ž., nors gaisro metu atsakovas gyveno santuokoje su R. Ž. ir apdraustas turtas buvo bendras, todėl draudimo išmoka turėjo būti padalinta abiem. Apdraudus santuokinį turtą ir įvykus įvykiui, esant kaltam vienam ar abiem sutuoktiniams, draudimo išmoka negalima, tai jau sutuoktinių žalos atlyginimo vienas kitam klausimas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Ž. teismo posėdyje iš pradžių nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš principo, nes per didelė draudimo išmoka. Po to nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies – sutinka atlyginti draudimo išmokas gyvenamojo namo atkūrimui, ūkiniam pastatui atkurti ir namų turto pagalbiniuose pastatuose vertei atlyginti – sutinka atlyginti 3445 € padarytos žalos. Atsakovas nesutinka atlyginti 8460 € draudimo išmokos svirnui atkurti, nes svirnas buvo pastatytas nelegaliai, Atsakovas tą svirną pastatė ir jam svirno pastatymas kainavo 280 litų. Svirnas nebuvo inventorizuotas, tegul Ieškovė pateikia dokumentus, iš kurių būtų matyti, jog svirnas egzistavo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Ieškovė jo niekada nereikalavo atlyginti žalos, pirmą kartą apie žalos dydį sužinojo gavęs ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.
Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad Ieškovė laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2016-03-30 apdraudė draudėjos R. Ž. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir namų turtą, esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje: gyvenamąjį namą 93000 € sumai atkūrimo verte; ūkinį pastatą 136000 € sumai atkūrimo verte; svirną 9000 € sumai atkūrimo verte; pirtį 4000 € sumai atkūrimo verte. Tuo pačiu būsto draudimo liudijimu buvo apdraustas namų turtas – esantis gyvenamajame pastate 20280 € draudimo sumai ir esantis pagalbiniuose pastatuose 2900 € draudimo sumai. Draudėja pasirinko standartinį pastatų ir namų turto draudimo variantą, naudos gavėja nurodyta R. Ž.. 2015 metų birželio 24 d. įvyko gaisras, kurio metu pas Ieškovę apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas arba sunaikintas. Ieškovė, spręsdama draudimo išmokos klausimus, Panevėžio apskrities PGV Kupiškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pateikė paklausimą dėl gaisro, kuriame vienas iš klausimų buvo – kokia buvo gaisro priežastis ir kas yra kaltininkas? Panevėžio apskrities PGV Kupiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba į paklausimą 2015-07-03 atsakė sekančiai – „2015 m. birželio 24 d. 4 val. 5 min. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas pranešimas, kad kilo gaisras R. Ž. priklausančiame gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini). Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veikla (padegimas). Dėl įvykio Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
Iš viešų LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-03-31 priėmė nuosprendį Atsakovo atžvilgiu- Atsakovą pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p, 3 p., 5 p. bei pagal BK 187 str. 2 d. ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi atmetė A. Ž. skundą ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškovė, administruodama draudimo išmokos klausimus, surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, sudarė lokalines sąmatas ir apskaičiavo draudimo išmoką – už apgadintą ūkinį pastatą paskaičiavo 2098,58 € draudimo išmoką; už apgadintą namų turtą pagalbiniuose pastatuose paskaičiavo 952,48 € draudimo išmoką; už apgadintą ūkinį pastatą (svirną) paskaičiavo 8460,00 € draudimo išmoką; už apgadintą gyvenamąjį namą paskaičiavo 393,94 € draudimo išmoką. Visa draudimo išmoka – 11905 €- išmokėta R. Ž.. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad apdraustas nekilnojamas turtas gaisro apgadintas, o svirnas praktiškai sudegęs visas.
Atsakovas neginčija fakto, kad jis padegė Ieškovės apdraustą turtą. Prejudicinę reikšmę nagrinėjamu atveju turi Panevėžio apygardos 2016-03-21 nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės: „ A. Ž. 2015 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 02:30 val. iki 03:30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, degiu skysčiu apipylė ir padegė medinę klėtį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir būdamas ūkinio pastato viduje degiu skysčiu apipylė bei padegė pastato pietvakariniame kampe buvusius šieno rulonus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką degiu skysčiu apipylė ir padegė gyvenamojo namo pietvakariniame kampe esančią ventiliacinę angą tarp silikatinių plytų ir medinės gyvenamojo namo sienos, tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti miegančius ir dėl to buvusius bejėgiškos būklės savo šeimos narius – sutuoktinę R. Ž., sūnus M. Ž., R. Ž. ir D. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi gyvenamojo namo pietvakariniame kampe esantys mediniai rąstai neįsidegė ir išanglėjo, o nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo.
Tais pačiais veiksmais, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, A. Ž. sunaikino svetimą, D. Ž. priklausantį turtą: sportinio motociklo rėmą 100 Eur vertės; gyvai žuviai laikyti tinkliuką 30 Eur vertės; 10 žvejybos meškerių bendros 500 Eur vertės; žvejybos įrankius ir priemones (dėžės, tinkliukai, bučai, blizgės ir kt.) bendros 200 Eur vertės; 2 gumines valtis bendros 300 Eur vertės; 6 vietų palapinę 80 Eur vertės; 3 automobilio garso kolonėles bendros 60 Eur vertės; tepalo pakuotę 75 Eur vertės; medinį suolą 20 Eur vertės; 3 elektros variklius bendros 500 Eur vertės; 2 didelius kartono lapus bendros 20 Eur vertės, - viso D. Ž. turtą bendros 1885 Eur vertės, o taip pat sunaikino svetimą, M. Ž. priklausantį turtą: automobilio BMW padangą 50 Eur vertės; motociklo krosinę padangą 30 Eur vertės; motociklo plastmasinę apdailą, bakus, sparnus, sėdynes - bendros 30 Eur vertės; motociklo variklio dalis 40 Eur vertės; 3 meškeres bendros 100 Eur vertės; 3 bučiukus bendros 30 Eur vertės; 2 miegmaišius bendros 20 Eur vertės; žvejybines roges 30 Eur vertės; rankinį purkštuvą 30 Eur vertės; 6 vietų palapinę 40 Eur vertės; brezentą uždengimui 100 eur vertės; lietpaltį 6 Eur vertės,- viso M. Ž. turtą bendros 506 Eur vertės”.
Atsakovas neginčija, kad tyčiniais veiksmais sukėlė gaisrą ir sunaikino dalį Ieškovės apdrausto turto. Tačiau Atsakovas mano, kad išmokėtos draudimo sumos yra per didelės, ypač per didelė draudimo suma išmokėta už svirną, kuris Atsakovui, kaip jis nurodo, pastatyti kainavo 280 litų. Nepripažįsta ieškinio dalies - už svirną išmokėtos žalos dydžio – 8460 €, kitiems objektams padarytą žalą 3445 € dydžio pripažįsta ir žalą Ieškovei sutinka atlyginti.
Atsakovo kaltė sukėlus tyčiniais veiksmais gaisrą neginčijamai įrodyta Ieškovės pateiktais dokumentais- teismų nuosprendžiais, draudimo liudijimu, sąmatomis, turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedais ir kitais dokumentais. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytos teisinės aplinkybės – žala ( nuostoliai); neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų; kaltė. Atsakovo veiksmuose padegant Ieškovės apdraustą turtą yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245-6.249 straipsniuose. CK 6.263 str. 1 d. nurodo – kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Atsakovas, iš dalies pripažindamas ieškinį, ginčija dalį žalos dydžio – pagal Atsakovą, už sudegintą svirną išmokėta draudimo išmoka aiškiai per didelė.
Pagrindinė Atsakovo nesutikimo atlyginti žalą už sudegintą svirną priežastis – sukurti apdraustą ir sunaikintą objektą kainavo žymiai pigiau nei išmokėta draudimo išmoka. Toks Atsakovo mąstymas nėra pagrįstas – juk iš draudimo poliso matyti, kad turtas apdraustas atkūrimo verte. Tai reiškia, kad draudėjui atlyginama ne objekto buvusi rinkos kaina ar to daikto sukūrimo kaina, bet išmokama pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių turtui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Todėl nagrinėjamu atveju nesvarbu, kiek draudėjui kainavo apdraustas objektas įgijimo metu, o svarbu, kai objektas visiškai sunaikinamas – kiek kainuos dabartiniu metu pastatyti tokį pat objektą. Ieškovė sprendimą išmokėti 8460 € draudimo išmoką priėmė 2015-07-09, o prieš išmokant paskaičiavo pastato (svirno) likvidacinę vertę įvertinus nusidėvėjimą ( pagal pastato atkūrimo vertę)-pilno atkūrimo vertę svirnui nustatė 9000 €, šią sumą sumažino likusių pamatų sumą – 540 €, todėl iš Atsakovo prašo priteisti 8460 €. Iš byloje esančių pateiktų nuotraukų ir kitų dokumentų matyti, kad svirnas sudegintas visiškai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Ieškovė išmokėjo per didelę draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš Atsakovo.
Nepagrįstas Atsakovo argumentas, jog žala iš jo negali būti priteisiama, nes svirnas buvo pastatytas nelegaliai. Atsakovas šią aplinkybę žino, nes nurodė, jog pats tą svirną nelegaliai pastatė. Iš tiesų, draudimo liudijime nurodytas objektas svirnas ( klėtis) neturi unikalaus numerio, išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko toks objektas taip pat nenurodytas, svirnas nepažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje. Tačiau aplinkybė, jog svirnas ( klėtis) nebuvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto registro duomenų banką, nepaneigia paties svirno ( klėties) kaip turto egzistavimo. Pats Atsakovas nurodo, kad svirnas egzistavo ( atsakovas pastatė svirną), kad pastatė svirną nelegaliai ir tik plane svirnas nepažymėtas, o posėdyje prašo nepriteisti iš Atsakovo žalos už sudegintą svirną, lyg tokio objekto būtų nebuvę. Draudimo liudijime prie draudimo objektų aiškiai nurodytas svirnas ( klėtis) ir objektą apibūdinantys požymiai – svirnas medinis, 2003 m. statybos, 36 kv. m ploto, iš visos 301,31 € draudimo įmokos svirno draudimo įmokos dalis sudaro 18,98 €. Ieškovė turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede 2015-06-26 apibūdino svirno stovį po gaisro - „ūkio pastatas (klėtis), statyta 2003 metais iš rąstų. Pamatai betoniniai juostiniai, sienos rąstų, stogo konstrukcijos medinės, stogo danga šiferinė, stogas šlaitinis. Gaisro metu klėtis sudegusi 100 procentų. Tinkami naudojimui tik betoniniai juostiniai pamatai. Klėtis 9x4 lygu 36 m² ...“ Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad svirnas ( klėtis) egzistavo, dėl gaisro sudegė praktiškai visiškai, todėl Atsakovo argumentai dėl neegzistuojančio objekto apdraudimo atmetami kaip nepagrįsti.
Iš Atsakovo Ieškovei priteisiama už apgadintą ūkinį pastatą 2098,58 € turtinė žala; už apgadintą namų turtą pagalbiniuose pastatuose 952,48 € turtinė žala; už sudegintą ūkinį pastatą (svirną) 8460,00 € turtinė žala; už apgadintą gyvenamąjį namą 393,94 € turtinė žala. Iš viso Ieškovei iš Atsakovo priteisima 11905 € turtinė žala, kurią Atsakovas padarė apgadindamas (sugadindamas) Ieškovės apdraustą turtą.
Ieškovė, būdama privati įmonė ir Lietuvos Respublikos draudimo rinkos dalyvė, remdamasi Būsto draudimo taisyklėmis, priėmė sprendimą apskaičiuoti draudžiamojo įvykio žalos dydį ir išmokėti draudimo sumą draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui. Teismas nekvestionuoja Ieškovės sprendimo išmokėti draudimo išmoką, tačiau, teismo nuomone, į kai kurias aplinkybes, sąlygojusias gaisro kilimo priežastis bei tarpusavio santykius tarp Atsakovo ir naudos gavėjos, nurodytos draudimo liudijime, atsižvelgta nepilnai.
Iš byloje esančių pranešimų apie žalos atlyginimą matyti, kad sprendimas išmokėti draudimo išmoką R. Ž. priimtas 2015-07-09. Iš viešų LITEKO duomenų matyti, kad naudos gavėjos pagal būsto draudimo liudijimą R. Ž. ir Atsakovo santuoka, sudaryta 1990-05-12, bendru sutikimu nutraukta 2016-05-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu. Darytina išvada, kad pas Ieškovę apdraustas turtas, registruotas R. Ž. vardu, gaisro kilimo metu ( 2015-06-24) buvo bendrasantuokinė nuosavybė. Nutraukdami santuoką R. Ž. ir Atsakovas pasidalino santuokoje įgytą turtą ir išsprendė kitus klausimus, tačiau dalijantis turtą neatsižvelgta į išmokėtą draudimo išmoką.
Atmetamas Ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovo 919,78 € kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 11905 € žalos dydžio, ir skaičiuojamų nuo 2015-09-15 iki 2017-03-31. Nors Ieškovė nurodo, kad pareikalavimo įvykdyti Atsakovui prievolę terminas yra 2015-09-15, iš jokių į bylą pateiktų dokumentų nematyti, kad iš Atsakovo būtų reikalauta atlyginti žalos būtent nuo Ieškovės nurodytos datos. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad jo niekas nereikalavo atlyginti žalą, apie žalos dydį jis sužinojo tik gavęs ieškinį ir kitus dokumentus. Ieškovės ir Atsakovo prievolė yra nesutartinė, o kilusi iš delikto, todėl Atsakovui pareiga mokėti kompensacines palūkanas atsiranda nuo pareikalavimo momento. Teismo nuomone, iš delikto kilusi prievolė tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti, todėl Ieškovei iš Atsakovo priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (11905 €) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Laikytina, kad ieškinio reikalavimas -12824,78 € - patenkintas iš dalies, tai yra 11905 € sumai, o tai reiškia 92,8 procento nuo pradinio reikalavimo. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 289 € žyminio mokesčio, ieškinį tenkinant iš dalies atitinkamomis proporcijomis paskirstomas ir žyminis mokestis – Ieškovei iš Atsakovo priteisiama 268,20 € žyminio mokesčio.
Ieškovė advokato pagalbai apmokėti sumokėjo 455,58 €. Teismo nuomone, Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra per didelės bei nepagrįstos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ginčo dydį bei pobūdį. Pastebėtina, kad byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, Ieškovės atstovas posėdyje nedalyvavo, todėl teismas visų išlaidų nepriteisia. Manytina, kad teisingos ir sąžiningos atstovavimo išlaidos tokioje byloje galėtų būti 300 €, atsižvelgiant į dalinį ieškinio patenkinimą iš Atsakovo Ieškovei priteisiama 278,40 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 €, jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas
nusprendžia:
Ieškovės akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti Ieškovei AB “Lietuvos draudimas”, į. k. 110051834, iš Atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 11905 € turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11905 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 278,40 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 268,20 € žyminio mokesčio.
Likusioje reikalavimų dalyje Ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.