- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-702-594/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. A. (toliau – P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. 2015 m. gegužės 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaustas 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu už tai, kad jis 2015 m. balandžio 21 d., apie 12.25 val. Vytauto g. 18, Vilkaviškio m. esančioje UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki cento 1016“ slapta pagrobė šios įmonės prekes: „Jubiliejaus“ dešros 8,10 eurų vertės, „Blue“ skustuvo galvutes 17,34 eurų vertės, viso pagrobdamas svetimo turto už 25,44 eurų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. A. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą, paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nurodant, kad jis gyvena su drauge, augina dukrą, kuri paliekama jam saugoti, nes draugė dirba.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į P. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
P. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu, neginčijant teisės pažeidėjo kaltės jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padaryme, nesutinkama tik su jam paskirta administracine nuobauda, prašant ją sušvelninti, todėl apygardos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Sutinkamai su ATPK 50 str. nuostatomis, smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Iš šios teisės normos seka, kad asmuo, padaręs ATPK 50 str. įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų - bauda arba administraciniu areštu. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo aspektu įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei išanalizavus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu individualizuota tinkamai, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą P. A., atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), bei pažeidėjo asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka), įvertino P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), ko pasėkoje jo atžvilgiu paskyrė griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, viršijančią ATPK 50 str. įtvirtinto administracinio arešto vidurkį, t. y. 25 (dvidešimt penkių) parų areštą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. A. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir smulkiuosius svetimo turto grobimus, už ką jam ne kartą buvo skirta alternatyvi ATPK 50 str. sankcijoje įtvirtinta nuobauda – bauda, tačiau jam paskirtų baudų apeliantas nemoka, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas taip pat nedaro, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai. Konstatuojant šią išvadą akcentuotina ir tai, kad sutinkamai su įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, P. A. praeityje buvo ir ne kartą teistas, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jo atžvilgiu buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės (lygtinis paleidimas, amnestija), tačiau ir tai jokios įtakos jo asmenybei nepadarė, jis ir toliau pažeidinėja visuotinai pripažįstamus įstatymų reikalavimus, nepaiso elementarių doro elgesio standartų (b. l. 12-16). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. A. gailisi dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl jo buvusių baustumų, tokius jo teiginius leidžia pagrįstai pripažinti deklaratyviais.
Esminės reikšmės P. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos švelninimui neturi ir jo apeliaciniame skundai išdėstyti argumentai, jog jis augina dukrą, kuriai reikalinga priežiūra bei gyvena su drauge. Akivaizdu, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir skundžiamo nutarimo priėmimo dieną, kartu pažymint ir tai, kad šeima (dukra ir draugė) nesutrukdė jam pažeisti įstatymų nustatytus reikalavimus bei gyventi ne pagal bendras moralės ir elgesio normas, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jų egzistavimas P. A. atgrasys nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo. Konstatuojant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus administracine bei baudžiamąja tvarka, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, daroma išvada, kad P. A. paskirta administracinio arešto nuobauda bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog administracinė nuobauda P. A. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.