Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei V. M., nukentėjusiosios G. M. atstovei L. K., nukentėjusiosios S. Č. atstovei J. Č., kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis ir nesimokantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 153 str., 153 str., 153 str., 162 str. 1 d. 153 str., 309 str. 2 d., 162 str. 1 d. 153 str., 309 str. 2 d., 162 str. 1 d. 153 str., 309 str. 2 d., 309 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010 m. liepos 31 d., laikotarpyje nuo 09.24.30 val. iki 09.25.28 val. sodininkų bendrijoje( duomenys neskelbtini) , D. J. K. priklausančiame sodo namelyje, numovęs mažametei G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kelnaites, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung SGH-X620" fotografavo nukentėjusiosios G. M. lytinius organus; 2010 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpyje nuo 14 val. 21 min. iki 15 val. 15 min., tęsdamas nusikalstamą veiką, savo namuose (duomenys neskelbtini) numovęs G. M. kelnaites, pasodinęs ją ant lovos, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung SGH-X620" fotografavo jos lytinius organus; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 19 d., apie 14.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini) liepdamas G. M., atsirėmus į lovą, pasilenkti į priekį, tokiu būdu demonstruoti savo lytinius organus, savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung SGH-X620" juos fotografavo; taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2009 metų pavasario iki 2010 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, D. J. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei prie Ventos upės (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų nusirengęs nuogai, mažametei G. M., demonstravo savo lytinius organus, nukentėjusiąją išrengęs nuogai ją filmavo ir fotografavo savo mobiliaisiais telefonais ,,Nokia 2330” ir ,,Samsung SGH-X620”, bučiavo ją į lūpas, miegodamas kartu su nukentėjusiąją, lietė ir glostė jos nugarą kojas, krūtinę ir lytinius organus bei miegančią nurengęs fotografavo savo mobiliu telefonu, fotografavo mažametę nukentėjusiąją tualete jai šlapinantis, taip tvirkino mažametę G. M., išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti ir pagamino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas.

Taip pat, jis laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, o būtent: savo mobilaus ryšio telefone „Samsung SGH-X620" kataloge „Atvaizdai" laikė penkias pornografinio turinio laikmenas (nuotraukas)-„g0006.jpg"; „g00111.jpg"; „g0012.jpg"; „g0013.jpg"; „gxxxsex.jpg"; kuriose buvo užfiksuoti 2010 m. rugpjūčio 18 d. bei vieną pornografinio turinio laikmeną (nuotrauką) - „gxxxsexy.jpg", kurioje buvo užfiksuotas 2010 m. rugpjūčio 19 d. anksčiau minėti mažametės G. M. tvirkinimo vaizdai.

Taip pat jis įsigijo bei laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, o būtent : 2010 m. lapkričio 11 d. laikotarpyje tarp 21 val. 55 min. ir 22 val. 15 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų administruojamų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų interneto puslapių, asmeniniam naudojimui parsisiuntė, į savo mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2330", ir iki 2010 m. lapkričio 24 d., kai ši jo nusikalstama veika buvo užkardyta policijos pareigūnų, savo namuose, (duomenys neskelbtini) kataloge „Atvaizdai“ laikė laikmenas (nuotraukas, piešinį) - „Loli_statue.jpg", „1207645053087.png“,„20090507114452DC3AC72DF5.jpg“,„200710272338175A943C75B5.jpg“, su pornografinio turinio vaizdais, kuriose pavaizduoti vaikai, arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. dėl to, kad tvirkino mažametį asmenį, tai yra 2010 metų vasarą tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio Bažnyčios g. 13-9, Viekšniuose, Mažeikių rajone, priklausančiame D. J. K., kambaryje, nusirengęs nuogai, mažametei S. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), demonstravo savo lytinius organus, įkalbinėjo mažametę nusirengti nuogai, bei ją nurengęs, nuogą fotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu.

Apklausus kaltinamąjį A. B., jis kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad apie pusantrų metų jis dirbo pas D. J. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Jai padėdavo sode dirbti įvairius darbus. Pas Danutę lankydavausi kas antrą savaitę ir išbūdavo jos namuose 2- 4 dienas. Pas D. gyveno jos anūkė G., kurią jis buvo įsimylėjęs, todėl jam patikdavo pas ją lankytis ir su ja žaisti, dovanoti žaislus ir kitokias smulkmenas, patikdavo ją kilnoti, nešioti. Su G. iš pradžių buvo draugiški santykiai, nes jis suvokė, kad tarp jo ir G. yra didelis amžiaus skirtumas. Dar iki susitikimo su G. jis internete žiūrėdavo maždaug G.amžiaus mergaičių nuotraukas, jam tai labai paiko, todėl puikiai suvokė kad yra iškrypėlis. Jis fotografuodavo mobiliuoju telefonu ir G.. Kai ji atsisakydavo fotografuotis, jai sakė, kad nebeatvažiuos pas ją. Daugiau nieko nesakydavo, kadangi žinojo, kad jo ji visą laiką laukdavo. G. džiaugdavosi jo jai nupirktais pirkiniais. Jai dažnai nupirkdavo lipdukų. Su G. pastoviai susiskambindavo ir kalbėdavo apie viską. Būdavo taip, kad G. liepdavo atsakinėti matematikos užduotis. Kai norėjo ją fotografuoti, sakydavo G., kad jai duos siurprizą. G. fotografavo su drabužiais. Be darbužių ne daug G. nuotraukų padarė. Vėliau namuose, žiūrėdamas į jas, lytiškai pasitenkindavo. Žiūrėdamas į nuogos G. nuotraukas, susijaudindavo. G. nuotraukas laikė mobiliajame telefone, jų niekam nesiuntė. Be drabužių G. fotografavo du kartus savo namuose. Ji buvo atvykusi su D. Jis paprašė nusirengti ir Gintarė pati nusirengė. Ji nesipriešino, kad jis ją fotografuotų. L. G. pasilenkti ir paveikslavo jos lytinius organus. Šiap kai prašydavo nusirengti, G. nenorėdavo rengtis, bet vis tiek nusirengdavo. Jis nepastebėjo, kad ji dėl to drovėdavosi. D. namuose taip pat G. yra fotografavęs. Dažniausiai tai darė, kai ji buvo apsirengusi. D. buto tualete fotografavo Gintarę, liepė G. parodyti lytinius organus. Pats laukė tinkamo momento, kai Gintarė nueina į tualetą. Tai darė vieną kartą. Kai G. nuėjo į tualetą, jos paprašė parodyti stovint lyties organus. G. atsisakius, prašė, maldavo ir ji parodė bei leido nupaveiksluoti. Sodo namelyje jis su G. tik žaisdavo, ten Gintarės nefotografavo. Be fotografavimo kitokių veiksmų G. atžvilgiu neatliko. Kelis kartus, gal kokius keturis, su G. gulėjo didžiojoje lovoje, esančioje D. bute. Gulėjo trise su D. ir visuomet apsirengę. Gintarė gulėjo su pižama. Dviese su G. nemiegojo niekuomet. D. namuose vienas miegojo sofoje – lovoje. Pas D. lankydavosi iki Brigita uždraudė ten lankytis. Pas G. kartais ateidavo S., jos geriausia draugė. Su S. buvo susitikęs kelis kartus. S. nefotografavo ir jokių veiksmų su ja neatliko. Prie S. jokių neleistinų veiksmų neatliko ir su G. S. nėra prašės nusirengti. Prieš Gintarę buvo nusirengęs nuogai, vakare, kai D. ir G. ėjo miegoti. Tai buvo, kai iš dušo perėjo per kambarį. Dažnai eidavo maudytisprie upės, bet tik vieną kartą jis maudėsi nuogas. Jis norėjo žiūrėti kaip G. šlapinasi tualete. Ji neleisdavo, leipdavo išeiti ir jis šeidavo. G. šlapimą jis gėrė, nes galvojo, kad serga kraujo vėžiu. Į mobilųjį telefoną iš interneto jis taip pat buvo atsisiuntęs ir kitų vaikų nuotraukas.

Nepilnametė nukentėjusioji G. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad vasarą ji susipažino su dėde A., kuris atvažiavo pas jos močiutę į namus Viekšniuose. Dėdė A. padėdavo močiutei darbuotis sode. Būdamas pas močiutę dėde A. eidavo maudytis į vonią ir iš jos išeidavo nuogas ir nuogas atsiguldavo į lovą miegoti. Jis miegojo ant sofos-lovos, o ji su močiute miegojo didelėje lovoje. Močiutė miegojo ir nematė A. nuogo, o ji nemiegojo, todėl matė. Vasarą su A. ėjo maudytis į Ventos upę. A.s maudėsi nuogas, o paskui nuogas deginosi, jis buvo visiškai nuogas, net be kelnaičių. Dėdė A. prašė, kad ji taip pat nusimautų kelnaites, bet ji nenusimovė. Vieną kartą, vasarą, kai ji su A. buvo sodo trobelėje, A. jai per prievartą numovė kelnaites ir ją fotografavo savo mobiliu telefonu. Tuo metu močiutė dirbo sode, jos trobelėje nebuvo. Taip pat A. ją daug kartų fotografavo ir filmavo mobiliu telefonu, bet tada ji būdavo su drabužiais. Kad A. ją fotografavo ir filmavo, močiutė nežinojo. Kokius penkis kartus ji miegojo vienoje lovoje su A. ir močiute. Ji nenorėjo, kad A. miegotų per vidurį, tai eidavo miegoti ant sofos. Vieną kartąjį pabudo ir apčiupinejusi suprato, kad šalia guli A., tada ji pradėjo verkti, pažadino močiutę, kuri atsigulė per vidurį, o ji tada miegojo iš krašto. Kai ji gulėdavo lovoje, bet dar nemiegodavo, A. liesdavo jos kojas, galvą, nugarą, prie užpakalio ir vieną kartą lietė jos lytinius organus (mergaitė tai įvardina kaip „putę"). Kai A. atvažiuodavo, prašydavo duoti jam bučkį, į lūpas bučiuoti ji neleido, bet vieną kartą jis ją bučiavo į skruostą. Pas ją į namus ateidavo draugė S., kurią A. taip pat fotografavo. Vieną kartą pas ją namuose A. nufotografavo S. be drabužių. Močiutė tada buvo išėjusi į parduotuvę. A. ją (G. M.) namuose fotografuodavo ir su drabužiais, ir be jų. Dar A. eidavo kartu su ja į tualetą, žiūrėdavo, kaip ji šlapinasi, liepdavo šlapintis į puoduką ir išgerdavo. Močiutė irgi liepdavo šlapintis į puoduką ir išgerdavo, kai sirgdavo. Vieną kartą tualete A. ją fotografavo. (t.1., b. 1. 91-93).

Savo parodymus nukentėjusioji G. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t.1., b. 1. 94-104)

Nepilnametė nukentėjusioji S. Č. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad G. yra jos draugė. Ji yra pas G.buvusi namuose, kur atvažiuodavo dėdė A.. Ji matė, kap dėdė A. G. bučiuodavo, kilnodavo ir prašydavo abiejų su G. nusirengti, bet jos to nedarydavo, jai dėde A. nepatikdavo, todėl ji išeidavo. Ji su dėde A. žaisti nenorėdavo, o G.su juo žaisdavo. A. savo telefonu fotografuodavo G., jos nefotografavo. A. G. sakė: „Kai tau bus trylika metų, aš tau pagimdysiu vaiką". G. jai buvo sakiusi, kad ji su A. eidavo kartu maudytis ir jai A. sakydavo: „Jeigu nusirengsi, aš tau ką nors nupirksiu”, bet ji nesutikdavo nusirengti. Ji yra mačiusi, kad dėdė A. fotografavo G.bet ji gerai G. nepatikdavo, kad jis ją glosto, bučiuoja, ( t.1, b. 1. 164-165).

Nukentėjusiosios G. M. įstatyminė atstovė, jos globėja L. K. teisme parodė, kad D. J. K. yra jos ir mirusios G. M. motinos mama. A. B. yra jos draugo mamos brolis. G. ir jos seserį B. K. globojo močiutė D. J. K.ir pas ją jos gyveno. Kai B. sukako 18 metų, ji turėjo draugą ir išėjo atskirai gyventi. Pas mama atvažiuodavo A. B., jis padėdavo mamai dirbti sode. Brigita sakydavo, kad A. B. keistas. Ji pati tik porą kartų buvo mačiusi A.. G. jai nieko nepasakojo, tik B. pradėjo sakyti, kad A. B. nesveikas. Kai tik atvažiuodavo A. B., B. sakydavo, kad ji G. paimtų pas save. Pati G. jai nieko nepasakojo, mano, kad G. tiesiog bijojo pasisakyti. G. dabar net nenori matyti A.dovanotų daiktų. Mergaitė buvo A. veiksmų traumuota psichologiškai. Po šių įvykių G. tapo uždaresnė. Gal augant keičiasi mergaitės charakteris. Ji sakė, kad A.dažnai ją paveiksluodavo mobiliuoju telefonu. G. nėra sakiusi, kad jai A. būtų grasinęs. Ji sakė, kad ėjo su A. maudytis, paveiksluotis, bet dar kai gyveno pas močiutę. Apie tai, kad mergaitė buvo fotografuojama nuoga sužinojo tik iš pareigūnų.

Nukentėjusiosios S. Č. įstatyminė atstovė J. Č. parodė, kad 2010 metais prieš Kalėdas atvyko įgaliotinis ir įteikė šaukimą pas tyrėją. Policijos pareigūnas jai parodė nuotraukas, jose atpažino G.. Vasarą buvo girdėjusi, kad G. turi dėdę, kad jis su ja žaidžia. Grįžusį iš policijos kalbėjo su dukra apie tą dėdę ir duktė pasakė, kad A. sakęs jai ir G., jog kai jos bus 13 metų, vaikus jam pagimdys. A. B. buvo prie S. nurengęs G.. Apie tai jai papasakojo dukra. Su dukra ji 3 mėnesius lankėsi pas psichologę. 2011 metų vasarą ji rado S. telefone nuotrauką, kurioje ji pati save nuogą buvo nusifotografavusi. Saulė pasakojo, kad G. sakydavo babai, kad nenori, kad A. ją paveiksluotų, bet baba į tai nereaguodavo. A. pirkdavo įvairius daiktus ir G.ir S.. S. sakė, kad A. bandė jai numauti rūbus, bet ji pabėgo. S. matė, kad A. paveikslavo G..

Liudytoja B. K. parodė, kad jai kilo įtarimas, kad A. B. priekabiauja prie G., nes A. B. ir G. kartais išeidavo į sodą ir ilgai negrįždavo. Iš pradžių G. nieko nenorėjo sakyti, bet paskui pasakė, kad sode ją A. paprašė nusifotografuoti nuogai. Jai atsisakius, A. numovė jai kelnaites ir ją nufotografavo. Po to, pasakojo, kad jai matant A. nuogas vaikščiojo Pavenčiuose. Jis prašė nusirengti G., bet ji atsisakė nusirengti nuogai .Jai draugė pasakojo, jog matė, kad A.su G. dažnai dviese eidavo į sodą, kartais eidavo ir visi trys su močiute. Ji su močiute kalbėjo ir A. sakė, kad nevažiuotu daugiau pas močiutę. Po mėnesio pusbrolis paskambinęs pasakė, kad matė Viekšniuose A. B.. Būdavo paskambins močiutei, ji sako, kad nėra pas ją A. B., o atvažiavusi rasdavo A. pas močiutę. Močiutė sakė, kad .rūnas dirbo sode. Tuo metu, kai A. būdavo pas močiutę, G. ji pasiimdavo pas save. Buvo atvejis, kai jai atėjus močiutė pasakė, kad A.išvažiavo. G. sakė, kad jis vakare grįžo. Močiutės paklausė, kodėl grįžo A. Močiutė pasakė, kad Arūnas norėjo atsisveikinti su G.. Su močiute kalbėjo, kad A. paveiksluoja G. Ji pasakė, gal su drabužiais paveiksluoja ir nieko blogo tame nėra. Iš karto nesikreipė į policiją, bet supratusi, kad kitaip neapsaugos G., parašė pareiškimą.

Liudytoja D. J. K. parodė, kad A. B. atvažiuodavo pas B., jos draugą D. ir G. kai B. gyveno pas ją. Vėliau B. su D. išsikėlė į savo butą. Prieš išvažiuojant į Angliją B. su D., pasiūlė paprašyti, kad A. padėtų pasidarbuoti. Kai reikėdavo sodekokius darbus dirbti, ji A. pakviesdavo. Jis atvažiuodavo 3-4 kartus per mėnesį. Pabūdavo 2-3 dienas, kol jo mama paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia grįžti namo dirbti. A. mylėjo G. kaip savo vaiką ir ją gerbė. Nematė, kad A. darytu ką blogą. Jis su G. žaisdavo, piešdavo. A. labai mylėjo G., atveždavo jai žaislų ir G. būdavo patenkinta. A. G. buvo atvežęs kompiuterinį žaidimą. Ji gyvena dviejų kambarių bute. A. miegojo ant sofos. G. miegojo su ja lovoje. Kai norėjo televizorių pasižiūrėti, miegodavo visi trys lovoje, bet niekuomet A. negulėjo prie G.. Ji pati visuomet gulėjo par vidurį. A. tik kelis kartus su jomis žiūrėjo televizorių. Kai suguldavo į lovą, A. su G. žaisdavo kompiuterinį žaidimą. Arūno mastymas kaip 10 metų vaiko. A. su G. žaisdavo slėpinių, piešdavo, dėliones dėliodavo. Ji nepalikdavo ilgam A. vieno su G.. Tik kai į parduotuvę reikėdavo nubėgti, palikdavo juos vienus kokiom 5 minutėms. Sode A.padėdavo dirbti. Į sodą ji nuvažiuodavo dviračiu pirmiau, o Arūnas su G. ateidavo iš paskos. A.sakydavo, kad jam G. patinka. Jis augo vienas kaime, daugiau bendravo su šunimis. Ji vasara su G.jos drauge S. eidavo prie upės maudytis. Kartu eidavo ir A., niekuomet jis ten nevaikščiojo plikas. Paupyje vaikų pilna. Skambindavo, parašydavo A. atvažiuoti. Ji nekartą klausė G. ar A. jos neskriaudė. Jai apie A. atliktus veiksmus ji nieko nesakė, nors šiaip ji buvo labia plepi, bendraujanti. Ji matė kaip A. fotografavo apsirengusią su drabužiais G.. G. sakė, kad ją A. norėjo fotografuoti nuogą, bet ji pabėgusi. G. pasakė, kad negalima taip daryti. A.taip pat sakė, kad nefotografuotų G..

Iš 2011-10-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. K. savo iniciatyva pateikė policijos pareigūnams vaikišką suknelę, kurią matytoje nuotraukoje vilkėjo jos sesuo G. M., kai A. B. ją savo namuose nuogą fotografavo. Suknelė yra marginta juodos ir baltos spalvų ornamentais. ( t. 1, b. 1. 135-136).

Iš 2011-09-16 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės akto Nr. EA-35 matyti, kad atlikus tyrimui pateiktos vizualinės (vaizdo) medžiagos - 1 (vienos) kompaktinės plokštelės turinio analizę, nustatyta, kad vaizdo dokumentuose: „Loli_statue.jpg”, „V6FllSRdJ.jpg”, „1207645053087.jpg”, „g0006.jpg”, „gOO111”, „g0012.jpg”, „g0013.jpg”, „gxxx.jpg",„gxxxs.jpg”,„gxxxsex.jpg”, „gxxxsexy.jpg”, „20090507114452DC3AC72DF5.jpg”,

„200710272338175A943C75B5.jpg”, „Hard_White_Fuck.gifesanti” vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3254; 2010, Nr. 123-6260) 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio. (t. 1., b. 1. 76-78).

Iš 2011-04-29 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-51 matyti, kad G. M. pažintinės veiklos (suvokimas, atmintis, mąstymas, dėmesys) ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. G. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; dėl menkos gyvenimo patirties ji gali būti įtaigi. Melavimas ekspertizės metu nevertinamas (tai bendražmogiška vertybė). Nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu G. M. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. G. M., remdamasi turimomis žiniomis, bei atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl negalėjo tokiems veiksmams priešintis. G. M. galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. G. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu pakankamai detalūs, juos nuosekliai pakartoja bei įvertinus jos būseną (atgamindama įvykius patiria emocinę įtampą), toliau jos apklausti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdyje nerekomenduojama. G. M. nenustatyta jokių jos amžiaus tarpsniui nebūdingų ypatumų. G. M. jos atžvilgiu padaryti tvirkinamieji veiksmai turėjo psichotrauminį poveikį; nors jos būsena pagerėjo, kai ji nebesusitinka su įraiamuoju A. B., tačiau atgaminant įvykius traumuojantis poveikis atsinaujina. Byloje nagrinėjamų įvykių poveikis gali atsiskleisti ir vėliau, kai G. M. pradės suprasti su ja atliktų veiksmų esmę. Šiuo metu G. M. konstatuojamas potrauminis streso sutrikimas. Be to, ekspertizės akte nurodoma, kad stebimas G. M. seksualizuotas elgesys (t.1., b. 1. 123-125).

Nors 2011-04-29 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-52 išvadose visiškai analogiškai nurodyta, kad S. Č. jos atžvilgiu padaryti tvirkinamieji veiksmai turėjo psichotraumuojantį poveikį, ir jai konstatuojamas potrauminis streso sutrikimas. ( t. 1, b.1. 180-182), teismas laiko, kad byloje nesurinkta pakankami duomenų, leidžiančių teigti, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nėra surinkta pakankamai duomenų, jog jis atliko tvirkinimo veiksmus mažametės S. Č. atžvilgiu. Kaltinamojo, liudytojų parodymuose, nukentėjusiosios S. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose, jos paaiškinimuose ekspertams nenurodoma, kad S. Č. atžvilgiu tokie veiksmai nebuvo atlikti. Tik nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. Č. parodymais nustatyta, jog dukra jai sakė, kad kartą pas G. namuose ji matė nusirengusį nuogai A. B. ir jis prašęs G. nusirengti, šiai nesutikus pats ją nurengė dukrai matant ( t.1, b. l. 166). Pati mergaitė ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad. A. B. jai buvo siūlęs kažką nupirkti už tai, kad ji nusirengtų jo akivaizdoje, bet ji tai daryti atsisakė. Taip pat ji nurodė, jog jai matant jis nebuvo atlikęs jokių tvirkinamųjų veiksmų G. M. atžvilgiu, jis tik fotogarfuodavo G., bet apsirengusią, glostydavo jos galvą, petį, pabučiuodavo ją ( t. 1, b. l. 164-165). Atliekant teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę S. Č. aiškino ekspertams: ,, aš mačiau kaip jis fotkino G.”, ,,G. maivėsi, o jis fotkino”, ,,nesu mačiusi, kad G. būtų nusirangusi”, ,, A. neprašydavo, kad mes nusirengtume”, ,,man G. nesakė, kad jis prašytų jos nusirengti” , ,,ans atėjo ir pasakė : ,,jei nusirengsi, aš tau ką nors nupirksiu”, bet atsakiau ,,nereikia”, ,,jis gaudydavo, pabučiuodavo, man tik į žandus, G. ir į lupas, aš supykusi išeidavau, Gintarė irgi išeidavo”( t. 1, b. l. 182). G. M., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad kartą Arūnas nufotografavo nuogą Saulę, ji nenorėjo fotografuotis, Arūnas ją nurengė ( t. 1, b. l. 91-92). Apklausiama ekspertų ji nurodė, kad S. ,,pasiusiojo ir Arūnas davė 1 ar 3 litus, nes gerdavo sysalus” (t.1, b. l. 123-124). Pati S. nepatvirtino , kad ją A. B. fotografavo nuogą. Remiantis šių apklausų duomenimis negalima kategoriškai teigti, kad A. B. nukentėjusiąją S. Č. buvo nurengęs, nuogą ją fotografavo ar lietė, siekdamas ją tvirkinti. Byloje taip pat nėra ir kitų, neginčijamai A. B. kaltę tvirkinus mažametę S. Č. patvirtinančių duomenų. A. B. savo kaltę nuolat neigė, o S. Č., G. M. ir J. Č. parodymai dėl esminių aplinkybių-tvirkinimo veiksmų S. Č. atžvilgiu pobūdžio nesutampa, jos nurodo skirtingus būdus kaip A. B. elgėsi su mažametėmis, kai kartu su G.būdavo S..

LR BK 2 str. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų Senato 2003-06-20 Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas sprendžia, kad A. B. iš LR BK 153 str. nurodytos nusikalstamos veikos dėl S. Č. tvirkinimo turi būti išteisintas

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino, jog A. B. atliko tvirkinamuosius veiksmus mažametės G. M. atžvilgiu, išnaudojo ją pornografijai, o taip pat įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Nukentėjusiosios G. M. ir kaltinamojo A. B. parodymai dėl esminių aplinkybių visiškai sutampa. Abiejų A. B. priklausančių mobiliųjų telefonų laikmenuose buvo rasta duomenų su pornografinio turinio dalykais. Nuotraukose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai. A. B. domėjosi mažametėmis mergaitėmis, su jomis bendravo, kaip pats nurodė bučiuodavo ir glamonėdavo, fotografavo nuogą nukentėjusiąją G. M., tad jo mobilaus ryšio telefonuose rasti duomenys su vaikų pornografija pilnai atitinka jo elgseną ir pasaulėžiūrą. Telefonuose rasti duomenys buvo išsaugoti kaip atskiros rinkmenos, telefonai priklauso A. B., tad įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. įgijo ir savo mobiliojo ryšio telefonų laikmenose laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą pornografinio pobūdžio informacija yra tokia informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.). Byloje esančio ekspertizės akto, t. y. 2011 m. rugsėjo 16 d. Nr. EA–35 išvadoje konstatuota, kad pas A. B. rastoje ir paimtoje kompaktinėje plokštelėje vaizdo dokumentuose esanti informacija yra pornografinio pobūdžio.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai. Visos, iš viso 6 A. B.. nusikalstamos veikos dėl mažamečių tvirkinimo buvo atskirai kvalifikuotos pagal BK 153 str., o vaiko išnaudojimo pornografijai veiksmai – 3 nusikaltimai buvo atskirai kvalifikuoti pagal BK 162 str. 1 d. Kiekvienos nusikalstamos veikos sudėtis baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, kaltinamasis tenkino savo lytinę aistrą žiūrėdmas į nuogą nukentėjusiąją, liesdamas ją, ją ir jos lynius organus fotografuodamas, peržiūrėdamas nukentėjusiosios nuotraukas, kuriose pavaizduoli jos lytiniai organai, nors šiuos veiksmus atliko skirtingu metu ir skirtingose vietose. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad padarė kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo siekęs tenkinti savo lytinę aistrą. Jis parodė, kad iš karto apsilankius D. J. K. namuose ir susipažinus su jos anūke G. M. jam buvo kilęs sumanymas ten važiuoti dažniau, daryti mažametės nuotraukas ir po to jas peržiūrinėti namuose, taip lytiškai pasitenkinant. Jis planuodavo savo atvykimus į Viekšnius, laukė jų ir noras fotografuoti mažametę bei žiūrėti tas nuotraukas buvo pastovus. Kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į savo lytinės aistros tenkinimą ir visus jo veiksmus liemė būtent noras tokiu būdu tenkinti savo lytinę aistrą, o G. M. jis buvo faktiškai pasirinkęs pastoviam lytinės aistros tenkinimui tokiu būdu, tvirkinamuosius veiksmus atliko periodiškai ir laipsniškai nukentėjusiąją prie to pripratinęs, pirkdamas jai įvairias dovanas, aiškindamas, kad daugiau pas ją neatvyks, su ja nežais, jei ši atsisakys fotografuotis, demonstruoti jam savo lytinius organus, todėl jo tyčia buvo vieninga. Esant tokioms aplinkybėms teismas A. B. veiksmus nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu vertina kaip tęstinius nusikaltimus, nes jie buvo atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą ir atitinkamai kvalifikuoja juos pagal baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str., 162 str. 1d., 309 str.2 d.

Kaltinamasis A. B. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino tvirkinęs mažametę bei išnaudojo ją pornografijai, laikė pornografinio turinio dalykus, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tai pripažinti kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš 2011-05-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-27 A. B. nusikalstamos veikos metu galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nustatoma: Mišrus asmenybės sutrikimas. Pedofilija. Dėl psichikos būklės A. B. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teisme, atlikti laisvės atėmimo bausmę. A. B. priverstinis gydymas nereikalingas. Specialus gydymas dėl pedofilijos Lietuvoje nereglamentuotas. Rekomenduojamas psichiatro stebėjimas bausmės atlikimo vietoje ( t. 2, b. 1. 29-32).

Esant tokioms specialistų išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustinas už padarytas veikas.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam A. B. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. B. bausmių rūšis bei dydžius, įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį – jis padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas – du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Kaltinamojo A. B. įvykdyti nusikaltimai padaryti nevienkartiniais veiksmais prieš mažametę, negalintį jam pasipriešinti asmenį, kas rodo kaltinamojo padarytų veikų didesnį pavojingumą.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. anksčiau neteistas (t.2, b. l. 1), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 2, b. 1.1), yra įrašytas UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras" įskaitoje (t. 2, b. 1. 8), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnijos seniūnės S. V. A. B. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. 1. 37), į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo A. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad paskirtoji kaltinamajam bausmė turi būti teisinga, nenuteikianti jį prieš visuomenę, bet padedanti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, teismas kaltinamajam A. B. už nusikaltimus skiria laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei įstatymų sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyti tokių bausmių vidurkiai. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes, jau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus jos vykdymą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Mažeikių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį dėl mažametei G. M. padarytos neturtinės žalos priteisimo ( t.1, b.1.146-149). Pagal Lietuvos Respublikos CK tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Remiantis anksčiau išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens –A. B. – kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo A. B. civilinės atsakomybės dėl mažametės G. M. tvirkinimo bei išnaudojimo pornografijai sąlygos.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad mažametė nukentėjusioji G. M. dėl kaltinamojo jos atžvilgiu padarytų amoralių veiksmų, patyrė psichologinį stresą, pažeminimą, baimę bei dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Tai patvirtina ir psichologinio tyrimo išvada, kad jos atžvilgiu atlikti tvirkinamieji veiksmai turėjo psichotraumuojantį poveikį, nors jos būsena pagerėjo, poveikis gali atsiskleisti ir vėliau. Nurodyti dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajai G. M. neigiamus išgyvenimus, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamasis.

Iš G. M. globėjos L. K. parodymų matyti, kad mergaitė po šių įvykių pasidarė uždaresnė, bet šios aplinkybės globėja nesieja vien su kaltinamojo padarytai nusikaltimais, nurodė, kad mergaitė auga ir jos charakteris tikrai keičiasi, kažkokių esminių sutrikimų, dėl kurių reikėtų mergaitei specialios pagalbos, nėra.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kuri taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. B. yra bedarbis, gauna socialinę 300 Lt pašalpą, jokio turto neturi, jam diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, pedofilija.

Įvertinęs visas šias neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios G. M. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai vertintini 5000 Lt neturtinės žalos dydžio suma (LR BPK 115 str.). Todėl prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamasis dalies.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2010-11-24 A. B. savo iniciatyva pateikti mobilaus ryšio telefonai NOKIA 2330 clasic IMEI 354323048462905 ir jame esanti „Ežio" SIM kortelė Nr. 83970019410005303640 ir SAMSUNG SGH-X620 IMEI 355898001827094, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini; 2011-10-10 liudytojos B. K. savo iniciatyva pateikta vaikiška suknelė nuosprendžiui įsiteisėjus jai grąžintina; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų tyrimo metu iš įtariamojo A. B. mobilaus ryšio telefonų NOKIA ir SAMSUNG į CD įrašyta informacija susijusi su vartotojo įrašais video, foto ir garso įrašais, saugotina kartu su byla ( t.1, b. 1. 69-70; 79, 137-138).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – A. B. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 162 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį ( dėl mažametės G. M. pornografinio turinio nuotraukų laikymo) laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 straipsnio 2 dalį ( dėl kitų pornografinio turinio dalykų, kuriuose pavaizduotas vaikas įgijimo ir laikymo) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 4 d subendrinus paskirtąsias už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 str., 162 str. 1 d. bausmes apimant ir iš dalies jas sudėjus su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d. galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausti prisiartinti prie mažametės nukentėjusiosios G. M., uždraudžiant su ja bendrauti ir ieškoti ryšių, lankytis vietose, kuriose ji būna.

A. B. iš kaltinimo pagal LR BK 153 str. dėl tvirkinamųjų veiksmų mažametės S. Č. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nenustačius kad padaryta veika turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę A. B. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti; nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš A. B. 5000 (penkis tūkstančius) litų G. M. naudai neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį atmesti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip:

mobilaus ryšio telefonai NOKIA 2330 clasic IMEI 354323048462905 su jame esančia „Ežio" SIM kortelė Nr. 83970019410005303640 ir SAMSUNG SGH-X620 IMEI 355898001827094, saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK daiktų saugykloje ( 2011-07-20 kvitas B Nr. 020889) pripažinti nusikaltimo įrankiais gaminant, įgyjant ir laikant pornografinio turinio dalykus. Šie daiktai konfiskuotini ir paimami valstybės nuosavybės (BK 72 str. 2d.);vaikiška suknelė, saugoma Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK daiktų saugykloje ( 2011-10-13 kvitas B Nr. 020958) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina mažametės G. M. globėjai L. K.;dvi kompaktines plokšteles saugotinos kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.