Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą: N. T., 2014-06-22 apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), atvykusiems pagal iškvietimą į įvykio vietą policijos pareigūnams, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė, kad neblaivus sugyventinis V. R. ją sumušė, t.y. trenkė jai kelis kartus per galvą bei sudavė į veidą, dėl ko V. R. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji N. T. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-22 su vaikais buvo pas V. R. svečiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 4.00 val. jie pradėjo pyktis ir po to jis išėjo į parduotuvę, ją užrakindamas namuose. Namuose daugiau nieko nebuvo, tik jie ir vaikai. Ji, N. T., labai supyko ant savo sugyventinio ir norėjo, kad jam būtų blogai, todėl kai 2014-06-22 ryte nuvažiavo pas savo seserį, jai pasakė, kad V. ją sumušė bei atėmęs iš jos mobilaus ryšio telefoną, neleido jai išeiti iš buto. Mėlynė po akimi pas ją atsirado dėl to, kad kažkurią dieną jos dukra V. R. žaisdama telefonu netyčia sudavė jai per veidą. Apie tai, kad ją sužalojo V. R., ji pamelavo ir savo seseriai, ir policijos pareigūnams, kai jie atvyko po to, kai juos iškvietė jos sesuo. Kaip ir minėjo, ją sužalojo jos dukra, o V. jai nesudavė ir iš jos telefono neatėmė. Prisipažįsta, kad melavo policijos pareigūnams, kai jie atvyko, taip pat melavo ir pirminės apklausos metu. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes pati gauna tik socialinę išmoką apie 200 litų už abi dukras, V. mokosi gimnazijoje ir uždarbiauja tik tada, kai gauna darbo naktimis (1 t., b.l. 61-62).

Apklaustas V. R. parodė, kad 2014-06-22 buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Pas jį adresu (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi jo sugyventinė N. T.. Jie susipyko. Buvo žodinis konfliktas, tačiau jis nesudavė N. ir telefono iš jos neatėmė. Jis išeidamas į naktinę parduotuvę užrakino duris, gal todėl N. pagalvojo, kad jis ją per prievartą laiko namuose. N. jam nieko nesakė, kad nori kur nors eiti, jeigu būtų pasakiusi, jis būtų ją išleidęs ir iškvietęs taksi. Iš naktinės parduotuvės grįžo po dviejų valandų. Jam grįžus N. nieko neminėjo, kad nori išeiti ar panašiai. Grįžęs nuėjo miegoti. Kraujosruvą N. po akimi turėjo iš seniau, nes jų dukra V. 1,5 m. amžiaus, jai netyčia sudavė telefonu, kai žaidė. Iš tikrųjų tai buvo tik menkas prabrėžimas (1 t., b.l. 31).

Tarnybinis pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2014-06-22 dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnai buvo kviesti adresu - (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė N. T., kuri atvykusiems pareigūnams nurodė, jog jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo jos sugyventinis V. R. ir nurodė smurto panaudojimo aplinkybes, bei smurto panaudojimo požymius, vietas (1 t., b. l. 3-7).

Akistatos tarp N. T. ir V. R. metu, N. T. patvirtino V. R. parodymus, pripažindama, kad V. R. prieš ją nesmurtavo, kad kraujosruva po akimi atsirado dėl to, kad dukra netyčia jai uždaužė žaisdama telefonu (1 t., b.l. 37).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji N. T. 2014-06-22 atvykusiems pagal iškvietimą į įvykio vietą policijos pareigūnams melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad neblaivus sugyventinis V. R. ją sumušė, dėl ko V. R. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. Šie N. T. veiksmai kvalifikuojamai pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamą veiką N. T. padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad praneša policijos įstaigai tiesos neatitinkančius faktus apie nebūtą nusikalstamą veiką, suprato, kad tokia informacija fiksuojama procesiniuose dokumentuose ir panaudojama byloje, ir norėjo taip veikti.

N. T. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi bei kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamosios prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

N. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau ji neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Kaltinamoji nedirba, augina du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, N. T. skiriama Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė bauda – mažesnė, nei to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatant konkretų baudos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, t.y. taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, šiuo atveju - 130 Lt.

Kaltinamoji N. T. prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nustatomas 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BVK 22 straipsnio 2 dalis).

N. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 12 MGL dydžio (1560 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę N. T. paskirti - 8 MGL dydžio, tai yra 1040 Lt arba 301 Eur (trijų šimtų vieno euro) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą kaltinamoji N. T. savanoriškai turi sumokėti per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, kas mėnesį mokant po 37 Eur (trisdešimt septynis eurus), o paskutinį mėnesį – 42 Eur (keturiasdešimt du eurus).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės rūšimi ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.