Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui A. A., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) deklaruojama ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, teistas – 2014 m. spalio 2 d. pagal BK 145 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m., BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., 144 str. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. liepos 3 d. apie 16.50 val. kelyje Sintautai – Turčinai, Bukšnių kaimo ribose, K. N. seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilės girtumas), neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus, tai yra automobilį vairavo neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, keletą kartų vertėsi, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai susižalojo kartu važiavusi mažametė keleivė M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), bei turėdamas pareigą ir galimybę rūpintis nukentėjusiąja, savo dukra M. S., iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu akivaizdžiai sužalotą M. S. parsivežė namo, apie eismo įvykį nepranešė jokioms tarnyboms, nesuteikė jokios medicininės pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei.

Šiuose A. S. veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., 144 str.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Važiavo automobiliu, paprašė į parduotuvę nuvežti, buvo išgėręs. Sumėtė mašiną, bandė ištaisyt, bet nepavyko ir apsivertė ant stogo. Susižalojo mergaitė M. S.. Iš vakaro ji linksma buvo, žaidė, viskas gerai, tik paryčiais suprastėjo būklė. Nuoširdžiai gailisi. Prieš valandą buvo išgėręs 2 l alaus, jo stiprumas 7,5 proc. Važiavo į parduotuvę, bet parduotuvė nedirbo, paskui į Turčinus važiavo. Truputį jautėsi, kad buvo išgėręs. Paprastai išgėręs nevairuoja, tačiau jo prašė į parduotuvę nuvežti. Vaikų namie nebuvo kam palikti, todėl vežėsi ir vaikus. Važiavo keturios mergaitės ir O.. Kitos mergaitės nesusižalojo. Mažiausia mergaitė sėdėjo kėdutėje, buvo prisegta. Mi. susižalojo galvą, kraujas bėgo (parodo į ausį). Nekvietė medicinos darbuotojų, nes vakare mergaitė žaidė, jai viskas gerai buvo. Automobilis ant stogo apsivertė. Paskambino tėčiui, kad parvežtų šeimyną namo iš įvykio. Automobilį norėjo parvilkti namo. Atsivaryti traktorių norėjo, atsiversti ir parsivilkti. Automobilį policija išvežė į saugojimo aikštelę. Grįžęs policiją jau rado. Pats policijos nekvietė. Jis buvo už vairo, O. šalia sėdėjo, keturios mergaitės gale. Mergaičių amžius nuo 2 iki 8 metų. Mažiausia sėdėjo kėdutėje, kitos buvo diržais prisegtos. Kai mašiną sumėtė jis norėjo ištiesint. Policija įvykio vietoje surašė dokumentus, blaivumą patikrino. Grįžus namo neprisimena, ką veikė. Toliau girtavo ir nesirūpino dukros sveikata. Iš vakaro mergaitei buvo gerai. Socialinės darbuotojos pas juos atvažiavo apie 8 val., o vaikas vėmė apie 6 val. Socialinėm darbuotojom paaiškino, kad reikia kreiptis pas daktarus.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

2014 m. liepos 4 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, vaizdo lentelėmis (b.l. 4-10);

2014 m. liepos 4 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, vaizdo lentelėmis (b.l. 11-17);

Specialisto išvada Nr. G267/14(10), kurioje nurodyta, kad M. S. nustatyta odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, ausyje, kairės ausies būgnelio kraujosruva, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuris galėjo būti automobilio salono dalys, aplinkos daiktai ir pan. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 24-25).

Asmens blaivumo testas, kuriame nurodytas 2,32 promilės girtumas (b.l. 51).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad A. S. vairuojamą automobilį sumėtė kelyje, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Taip pat būtina nustatyti, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Kaip matyti iš bylos duomenų A. S. vairuojamo automobilio nesuvaldymas ir nuvažiavimas nuo kelio buvo pagrindine sąlyga įvykti įvykiui, dėl šio susidūrimo buvo sužalotas ir mažametė nukentėjusioji M. S.. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad A. S. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga atsirasti BK 281 str. 1 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai M. S.. Inkriminuojant BK 281 str. būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui. BK 281 str. 2 d. taip pat yra kvalifikuojantis požymis – automobilį vairavo neblaivus. Byloje esantis asmens blaivumo testas patvirtina tai, jog A. S. vairavo automobilį neblaivus, tad šis straipsnis inkriminuotas pagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad A. S. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai, pagal šių taisyklių 28.1.2 punktą su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo įvykus eismo įvykiui imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu tai neįmanoma – pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą. Taigi pagal BK 144 straipsnį atsako ir autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Šie požymiai A. S. veikoje yra akivaizdūs, nes jis, matydamas, kad mergaitei bėga kraujas, kas akivaizdžiai parodo, kad vaikas yra sužalotas, bei suvokdamas, kad jos gyvybei gresia pavojus, nesikreipė į medikus, o vaiką parvežė į namus. Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir turėdamas pareigą jai padėti, A. S. šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad vaikui gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jai padėti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 144 straipsnį.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 2 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 3 metų. A. S. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta už smurto naudojimą prieš šeimos narius. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. sistemingai buvo baudžiamas administracine tvarka dėl jo netinkamo elgesio mažamečių vaikų akivaizdoje, alkoholio vartojimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S. visą laiką neatsakingai elgėsi su savo vaikais, vartodavo alkoholį, naudodavo smurtą vaikų akivaizdoje. Tai parodo, kad A. S. yra neatsakingas ir nerūpestingas tėvas, kuris ne tik nesuteikia savo vaikams rūpesčio ir saugumo, tačiau savo veiksmais sistemingai kenkia vaikų saugiai aplinkai. Tai parodo jo visišką ignoravimą visuomenėje nustatyto elgesio taisyklių. Kaip buvo nurodyta, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, baudas sumokėdavo, tačiau šios paskirtos nuobaudos poveikio kaltinamajam nedarė, nes akivaizdu, kad jo neteisėtas elgesys tik sunkėjo. Šios aplinkybės parodo teisiamojo abejingumą savo neteisėtam elgesiui, nenorą taisytis, bei užtikrinti visuomenės ir savo mažamečių vaikų saugumą, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti paskirti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

A. S. įvykdė neatsargią ir tyčinę nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino. A. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ne kartą baustas administracine tvarka. A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis linkęs daryti pažeidimus bei ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias normas. Jo veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmens neblaivumas pagal BK 281 str. 2 d. yra kvalifikuojantis požymis. Atsižvelgiant į charakterizuojančius duomenis, kilusias pasekmes teismas laiko, kad skirtina bausmė atitinkantis bausmės vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, taip pat galutinė bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis yra padaroma nusikalstama veika. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kadangi A. S. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taigi nėra galimybės taikyti nurodytą poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 144 str. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti 3 (trijų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014 m. spalio 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir A. S. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme. Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. S. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos.