Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Aurimai Račkytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, UAB Silver spot, j. a. k. 302459254, vadovė (direktorė) O. R., per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2015, 2016, 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABI 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl: 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d.; 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d.; c) 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (terminas pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus). Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Tokiu būdu O. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė prašė skirti O. R. nuobaudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3000 Eur.

Tai, kad O. R. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2018 m. liepos 9 d. išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. UAB „Rimpala“ vadovo pareigas eina O. R. bei tai, kad nėra įrašų apie finansinės atskaitomybės pateikimą už 2015, 2016, 2017 metus (b. l. 3-5); Pačios O. R. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad nuo 2015 m. įmonė nevykdė veiklos. Iki tol vykdė buhalterė iš apskaitos. Įmonę nori uždaryti. Nežino, kodėl nebuvo pristatytos deklaracijos už tuos metus. Ji su vaikais gyvena dabar Italijoje ir būna Lietuvoje kas 2 mėnesius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą (b. l. 7).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytais byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad O. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad O. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius O. R.: administracine tvarka bausta 1 kartą (b. l. 11-12), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista. Atsižvelgiant į tai, O. R. skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir O. R. skirti švelnesnę nuobaudą už įstatymo sankcijoje numatytą minimalią. O. R. nurodytos aplinkybės, kad jos vadovaujama įmonė šiuo metu jokios veiklos nevykdo, taip pat, kad ji šiuo metu su vaikais gyvena Italijoje nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti jai švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Nors iš O. R. paaiškinimo matyti, kad jį nusižengimo padarymo neginčija, aiškus jos apgailestavimas dėl padaryto nusižengimo nėra išreikštas, be to, nėra nustatyta kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Į jos nurodytas aplinkybės taip pat kitas nuobaudos skyrimo klausimui reikšmingas aplinkybes teismas jau atsižvelgė individualizuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtiną nuobaudą ir jos dydį. Teismo vertinimu, O. R. skirtina nuobauda yra teisinga ir proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui bei padės pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną nuobaudos paskirtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama O. R. į teismo posėdį neatvyko, nors elektroniniu paštu buvo informuota apie jo datą ir vietą, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta O. R. teismo posėdyje nedalyvaujant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18088466752 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.