- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-267-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- UAB „Sauda“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobili
- Advokatai
- Leonas Zelvaras
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-267-115/2009
Teisėjas Vaidas Pajeda Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1; 30.10; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. kovo 18d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9389-820/2008 pagal A. Š. ieškinį atsakovui UAB „Sauda“, trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobili kuopa, dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą - UAB „Sauda“ grąžinti ieškovui automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai automobilio nuomos išlaidas - 1260 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškovas patikslino reikalavimą ir prašė priteisti 5 880 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarimu, nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ieškovui iškelta administracinė byla dėl vairavimo esant neblaiviam buvo nutraukta. Ieškovas 2008 m. liepos 24 d. gavęs minėtos nutarties nuorašą, kreipėsi į Vilniaus miesto VPK VP VTT Mobilios kuopą, kurios pareigūnai sulaikė ieškovo vairuotą automobilį, dėl sulaikyto automobilio grąžinimo. Mobilios kuopos viršininkas paaiškino, jog automobilį saugo ne Mobili kuopa, bet UAB „Sauda“. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarime nurodyta, kad automobilis ieškovui turi būti grąžintas, todėl šio įrašo pagrindu automobilį ieškovas gali atsiimti. Nuvykus į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje, kuri priklauso atsakovui, joje dirbęs sargas nurodė, kad automobilį galima atsiimti tik po to, kai bus sumokėta už jo transportavimą ir saugojimą. Ieškovui atsisakius mokėti, automobilis nebuvo grąžintas. Tą pačią dieną 2008 m. liepos 24 d. ieškovas, raštu kreipėsi į UAB „Sauda“ direktorių prašydamas nurodyti priežastis, kodėl automobilis nėra grąžinamas. Atsakymo į prašymą ieškovas negavo. Ieškovas nurodė, jog žodinės ar rašytinės sutarties dėl automobilio pasaugos, su atsakovu nėra sudaręs. Ieškovas tik pasirašė Transporto priemonės paėmimo protokolą, kuriame nurodyta, jog automobilį paėmė Vilniaus miesto VPK VP VTT MK vyr. patrulis. Protokolas patvirtina, kad automobilį ieškovas perdavė ne atsakovui, o policijos pareigūnui. Tačiau policijos pareigūnai jokių sąskaitų, mokėjimo dokumentų už automobilio saugojimą nepateikė. Ieškovo nurodė, kad jo darbas yra susijęs su klientų visoje Lietuvoje aptarnavimu, todėl automobilis ieškovui yra būtina darbo priemonė. Kadangi ieškovo automobilis yra nepagrįstai negrąžinamas, ieškovas laikinai išsinuomojo kitą automobilį. Taigi dėl automobilio valdymo pažeidimo ieškovui atsirado nuostoliai, kurie turi būti atlyginti, todėl prašė priteisti 5 880 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. spalio31d.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sauda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su A. Š. ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Transporto priemonės paėmimo protokolu atsakovui buvo perduotas transportuoti ir saugoti ieškovo automobilis. Minėtame transporto priemonės paėmimo protokole, kurį ieškovas A. Š. pasirašė, nurodyta, kad už nuvežimą ir saugojimą reikės apmokėti. Priverstinio nuvežimo taisyklėse, policijos patrulinės tarnybos nuostatuose ir kt. atvejais numatyta, kad už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą apmoka jos savininkas ar įgaliotas asmuo. Vykdydamas veiklą atsakovas nepažeidė taisyklių ir atsakyti už policijos pareigūnų priimtus sprendimus neprivalo, todėl ieškovas A. Š. , atsiėmęs transporto priemonę, regreso tvarka gali kreiptis į Vilniaus miesto VPK dėl nuostolių atlyginimo
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobili kuopa atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-11-20 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. Š. 6,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl dviejų tarpusavyje susijusių reikalavimų: dėl įpareigojimo grąžinti automobilį iš svetimo neteisėto valdymo (LR CK 4.34 str. 1 d.) ir dėl nuostolių, patirtų negalint naudotis savo daiktu (kito automobilio nuomos mokesčio), atlyginimo (LR CK 4.34 str. 2 d.). Bylos medžiaga teismas nustatė, kad ieškovo transporto priemonė buvo paimta 2008 m. gegužės 15 d., remiantis Transporto priemonės paėmimo protokolu, įtarus, jog ieškovas padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis nustato, jog pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintos „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos“ 12 punkte nustatyta, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos saugomoje vietoje arba pagal teritorinės policijos įstaigos sutartį su kitais subjektais – jų saugomoje vietoje. Tarp Vilniaus miesto VPK ir UAB „Sauda“ yra sudaryta Sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. Teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai turėjo teisę ieškovą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ir perduoti atsakovui UAB „Sauda“ priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemonę. Protokolo, kurį pasirašė ieškovas, 1 punkte nustatyta, jog ieškovas yra įspėtas, kad reikės apmokėti visas išlaidas (pagal nustatytus įkainius), susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu, t.y. ieškovas buvo įspėtas, jog pagal įstatymą atsiranda pasaugos teisiniai santykiai CK nustatyta tvarka. Kadangi policijos pareigūnai turi teisę nušalinti, perduoti atsakovui nuvežti ir saugoti transporto priemonę, tokiu būdu dėl įtarimo padarius administracinio teisės pažeidimą susiklosto dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: administraciniai tarp ieškovo ir trečiojo asmens bei civiliniai - tarp ieškovo ir atsakovo (pasaugos teisiniai santykiai pagal įstatymą LR CK 6.850 str.). Teismas konstatavo, kad nutraukus administracinę bylą pasaugos teisiniai santykiai pripažinti negaliojančiais nuo atsiradimo momento, todėl atsakovui neatsirado teisė reikalauti atlyginimo iš ieškovo (LR CK 6.840 str. 1 d.) ir jis neturi teisinio pagrindo sulaikyti saugoto ieškovui priklausančio daikto LR CK 6.840 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, jog ieškovas turėjo sumokėti jam už pasaugą ir tuomet reikalauti nuostolių atlyginimo iš trečiojo asmens. Teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas pradėjo valdyti ieškovo transporto priemonę be teisėto pagrindo. Atsakovo valdymas atsirado iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, t.y. teisėtai, todėl atsakovo valdymo teismas nelaikė neteisėtu LR CK 4.95 straipsnio pagrindu. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarimu yra nutarta automobilį, saugomą aikštelėje, grąžinti ieškovui, todėl ieškovas turėjo savo teises ginti vykdymo proceso nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas savo teisių negynė vykdymo proceso nustatyta tvarka, valdymas atsakovui atsirado teisėtai, todėl ieškovo nuostoliai negali būti priteisiami iš atsakovo kaip atsiradę dėl neteisėto daikto valdymo (LR CK 4.34 str. 2 d; 6.253 str. 1, 5 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė reikalavimą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto daikto valdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nustatė, jog neteisėtas automobilio valdymas nuo jo sulaikymo momento 2008-05-15 neatsirado, tačiau ieškovas įrodinėjo, kad neteisėtas automobilio valdymas atsirado ne nuo jo priverstinio sulaikymo momento 2008-05-15, bet nuo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-07-21 nutarimo įsiteisėjimo 2008-07-31 ir atsakovui atsisakius įvykdyti šios nutarties reikalavimą automobilį grąžinti. Ieškovas nurodo, kad tarp atsakovo UAB „Sauda“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto VPK 2001-05-04 buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. Ieškovas išanalizavęs minėtą sutartį mano, jog UAB „Sauda“ iš vis neturėjo teisės transportuoti ir saugoti transporto priemonių, kai įtariama arba nustatoma, kad transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo. Pagal 2001-05-04 sutarties 9 p. jos galiojimas pasibaigė 2002-12-31, o 2007-10-16 Susitarimas dėl 2001 m. gegužės 4 d. sutarties Nr. 32 9 punkto aiškinimo negalėjo atnaujinti jau nebegaliojančios sutarties galiojimą. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-07-21 nutarimu yra nutarta automobilį, saugomą aikštelėje, grąžinti ieškovui, todėl ieškovas turėjo savo teises ginti vykdomojo proceso nustatyta tvarka, bet ieškovas savo teisių vykdomojo proceso tvarka negynė. Teismas nesiaiškino ar ieškovas dėl automobilio grąžinimo nesikreipė į antstolius, t.y. nereikalavo iš ieškovo bet kokių faktinių duomenų, kuriais remdamasis konstatuotų, kad yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (LR CPK 177 str., 179 str.). Kadangi automobilį sulaikė policijos pareigūnai ir tai patvirtino administracinėje byloje esantis Transporto priemonės paėmimo protokolas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek teismas laikė, kad sulaikytą automobilį turėtų grąžinti policijos atstovai. Kadangi apie automobilio saugotoją -UAB „Sauda“ nieko nebuvo žinoma, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-07-21 nutarime ši įmonė nebuvo įpareigota grąžinti automobilį, ji netapo skolininku (LR CPK 765 str. 1 d.) ir tai neleido jos atžvilgiu atlikti vykdymo veiksmų. Be to, teismo nutarime nurodyta automobilį gražinti A. Š. , kuris mirė 2004 metais. Dėl išdėstytų argumentų, ieškovas prašė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, o apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-11-20 sprendimu atmetė ieškovo A. Š. ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti automobilį iš svetimo neteisėto valdymo ir dėl nuostolių, patirtų negalint naudotis savo daiktu (kito automobilio nuomos mokesčio), atlyginimo.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintinas.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovo transporto priemonė 2008 m. gegužės 15d. buvo paimta pagrįstai, remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalimi, surašant Transporto priemonės paėmimo protokolą, įtarus, jog ieškovas padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintos „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos“ 12 punkte nustatyta, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos saugomoje vietoje arba pagal teritorinės policijos įstaigos sutartį su kitais subjektais – jų saugomoje vietoje. Ieškovui dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis automobilis buvo saugomas UAB“Sauda“, su kuria Vilniaus miesto VPK 2001-05-04 yra pasirašęs Sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (b.l.80-82). Ši sutartis faktiškai yra pratęsta ir nenuginčyta, todėl kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad sutartis yra pasibaigusi ar negaliojanti. Be to, pasirašydamas 2008-05-15 Transporto priemonės paėmimo protokolą, ieškovas savo parašu patvirtino įsipareigojimą apmokėti paimto automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (b.l.8).Tai rodo, kad ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui UAB“Sauda“ už automobilio nuvežimą ir jo saugojimą iki 2008-07-21 teismo nutarimo įsigaliojimo, kadangi administracinė byla A. Š. atžvilgiu buvo nutraukta, nepakankant duomenų konstatuoti, jog jis automobilį vairavo neblaivus (b.l. 5-6). Šiame teismo nutarime taip pat nurodyta, kad automobilis grąžintinas jo savininkui A. Š. . Tačiau A. Š. yra ieškovo tėvas ir buvo jau miręs 2004-12-18, o ½ dalį tėvo turto, jo tarpe ir automobilio VWPasst, yra paveldėjęs ieškovas pagal 2006-11-07 notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (b.l.13-17). Taigi, faktiškai atsiimti automobilį galėjo ir ieškovas, sumokėdamas UAB“Sauda“ už automobilio nuvežimą ir saugojimą priskaičiuotą sumą, už laikotarpį nuo automobilio sulaikymo iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 6.840str.1d., 6.850str.). Tačiau ieškovas reikalaujamos sumos nesumokėjo, dėl ko atsakovas negrąžino jam automobilio ir saugo jį iki šios dienos. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nutraukus administracinę bylą atsakovas neturėjo teisės sulaikyti automobilį CK 6.840str.5d. pagrindu. Tai rodo, kad automobilis gali būti išreikalautas iš atsakovo neteisėto valdymo, atsiradusio po įsiteisėjusio teismo nutarimo, kadangi geruoju automobilis negrąžinamas (CK 4.95str.). Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad paimto automobilio grąžinimas yra išspręstas teismo nutarimu, kuris tapo vykdytinu dokumentu, todėl reikalavimas dėl automobilio išreikalavimo atmestinas. Kolegija pažymi, kad teismo nutarimas priskiriamas prie vykdomųjų dokumentų ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje (CPK 18, 587str.1p.). Tačiau paminėtas teismo nutarimas yra priimtas administracinėje byloje, kuri nutraukta, nepakankant įrodymų dėl ieškovo girtumo, nurodant, kad automobilis grąžintinas jo savininkui, tačiau nenurodant kas jį turi grąžinti. Tai rodo, kad negrąžinant automobilio geruoju, jo išreikalavimas iš UAB“Sauda“ faktiškai negali būti vykdomas per antstolį, nes nutarimas neatitinka vykdomiesiems dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 648str.1d.7p ir 5d.). Be to, kolegija mano, kad vadovaujantis CPK 584str.1d.3p. administracinėje byloje priimtas teismo nutarimas CPK nustatyta tvarka gali būti vykdytinas tik tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu iš administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens fizinių ir juridinių asmenų naudai. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmetė nepagrįstai, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas (CPK 330str.).
Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5880,0Lt atlyginimo turtinės žalos, nurodydamas, kad ieškovas savo teisių negynė vykdymo proceso nustatyta tvarka, o automobilio valdymas atsakovui atsirado teisėtai, todėl ieškovo nuostoliai negali būti priteisiami iš atsakovo, kaip atsiradę dėl neteisėto daikto valdymo (LR CK 4.34 str. 2 d; 6.253 str. 1, 5 d.). Tačiau kolegija su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka ir mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą. Pažymėtina, kad CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 straipsnis reglamentuoja deliktinę atsakomybę. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kolegija sprendžia, kad šioje byloje taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, nes faktiškai pasaugos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo atsirado pagal įstatymą(CK 6.850str.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. Faktiškai padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad ji buvo padaryta dėl CK 6.253str. numatytų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovas atsisakė grąžinti ieškovui automobilį, nors ieškovas kreipėsi į jį 2008-07-24 raštu, pridėdamas įsiteisėjusį teismo nutarimą su kelių policijos atžyma (b.7-10). Tokie atsakovo veiksmai (negrąžinimas automobilio) pripažintini neteisėtais, nes nutraukus administracinę bylą ir panaikinus apribojimus automobiliui jis turėjo būti grąžintas teisėtam jo savininkui (CK 6.246str.1d.). Tai rodo, kad dėl automobilio negrąžinimo yra kaltas atsakovas, kuris iki šiol neįvykdė teismo nutarimo, nors jame buvo nurodyta kam, koks ir kur laikomas automobilis turi būti grąžintas(CK 648str.1 ir 2d.). Žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos pinigine išraiška (CK 6.249str.1d.). Žalai pagrįsti ieškovas pateikė tris automobilio nuomos sutartis (2008-08-01, 2008-08-15, 2008-09-30), kurios patvirtina, kad ieškovas už automobilio SAAB 900CS nuomą nuo 2008-08-01 iki 2008-10-31 sumokėjo UAB“Stilmada“ 5880,0Lt (b.l. 18-20, 55-61). Kolegija mano, kad tarp padarytos žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, nes ieškovas dėl neteisėtai negrąžinto automobilio, kuriuo jis naudojosi iki jo paėmimo, turėjo nuomotis kitą automobilį. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tai žala ieškovui atsirado ir dėl nukentėjusiojo kaltės bei neapdairaus elgesio, nes jis nesutiko sumokėti atsakovui už automobilio pasaugos paslaugas, kurias įsipareigojo padengti ir faktiškai pripažįsta (už laikotarpį nuo automobilio paėmimo iki teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos). Tuo tarpu dėl šios priežasties automobilis ir nebuvo grąžintas. Be to, ieškovas vietoje 1992 metų automobilio VW Passat išsinuomojo 1999metų gamybos automobilį SAAB 900 CS. Dėl to kolegija mano, kad yra pagrindas reikalaujamą priteisti 5880,0Lt sumą žalai atlyginti sumažinti iki 2940,Lt, o likusioje dalyje reikalavimą atmetą (CK 6.253str. 1 ir 5d.)
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintinas (CPK 326str.1d. 2p.).
Vadovaujantis CPK 93, 96, 98 str. yra perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant, kad už neturtinį reikalavimą paduodant ieškinį žyminis mokestis sudarė 126,0Lt, paduodant apeliacinį skundą -127,30Lt, o turtinis reikalavimas patenkintas 50 proc.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9389-820/2008 ir priimti naują.
Įpareigoti atsakovą UAB „Sauda“ grąžinti ieškovui A. Š. automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo UAB“Sauda“ 2940,0Lt A. Š. padarytai žalai atlyginti ir 236,40Lt žyminio mokesčio, o taip pat 1000,0Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB“Sauda“ 245,55Lt A. Š. žyminio mokesčio ir 650,0Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.