Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ieškinį atsakovui G. S. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu siekia nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus, t.y. valstybinės žemės dalies užėmimą. Ieškinį grindžia Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., 13 str., CPK 49 str. 2 d., CK 4.98 str.

Nurodo, kad pagal NTR duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0601 ha nuosavybės teise priklauso atsakovui G. S. pagal 2007-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2023-02-15 gavo J. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini)prašymą, kuriame nurodoma, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis(duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pažeidžia teritorijos ribas ir užima valstybinę žemę ir prašo atkreipti į tai dėmesį, priimti veiksmus dėl nustatytų tvarkos pažeidimų ir pranešti apie priimtą sprendimą.

2019-01-29 buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimas vietovėje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą būdą ir paskirtį. Žemės sklypas yra aptvertas medine tvora su mūro stulpais. Patikrinti, ar žemės sklypas paženklintas riboženkliais nebuvo galimybės dėl sniego dangos. Vietoje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora, juosianti žemės sklypą pietinėje ir vakarinėje dalyje. Nustatyta, kad tvora šiaurinėje dalyje pastatyta žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Užimamas žemės sklypo plotas A-14,44 kv. m Tvora esanti vakarinėje ir pietinėje dalyje pastatyta už žemės ribos. Užimamas valstybinės žemės plotas - 9,49 kv. m.

Nurodo, kad G. S. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Tokiais veiksmais G. S. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1, fotoaparatu. Jam buvo pasiūlyta sumokėti 150 Eur baudą.

Nurodo, kad G. S. 2019-03-04 buvo informuotas raštu Nr.49SFN-688-( 14.49.104.), kad 2019-01-29 žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo - savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas, požymius.

Skyrius už žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus pažeidimus 2019-03-26 G. S. surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, G. S. pateikė Vilniaus miesto skyriui 2019-03-26 prašymą Nr. 49GF-1196), kuriame informavo, kad tvorą, esančią valstybinėje žemėje, pašalins arba bandys valstybinę žemę išpirkti, sutiko su puse minimalios baudos.

Skyriaus specialistai 2019-04-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė G. S. per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos, bet ne vėliau nei iki 2019-09-26, pašalinti valstybinėje žemėje nustatytus pažeidimus (kurie užfiksuoti Skyriaus 2019-01-29 žemės naudojimo patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad pasibaigus geranoriškam pažeidimų šalinimo terminui, atliks pakartotinę Žemės sklypų žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

2019-09-27 patikrinimo metu užfiksuota patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kad pažeidimai, nustatyti 2019-01-29 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pašalinti t.y. valstybinė žemė neatlaisvinta. Vietovėje atlikta fotofiksacija.

2023-07-04 patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pietinėje ir vakarinėje pusėje įrengta medinė tvora ant pamato su mūrinėmis kolonomis, vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora. Nustatyta, kad nesilaikoma Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto „Tvora valstybinėje žemėje“. Nurodo, kad atsakovas naudojasi užimta valstybine žeme, aiškiai suprasdamas, kad Lietuvos Respublika yra žemės sklypo savininkas, patikėjimo teise valdomo Nacionalinės žemės tarnybos.

Dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų ieškovė nurodė, kad užimta valstybinė žemė priklauso valstybei, t. y. patikėjimo teise šią žemę valdo Nacionalinė žemės tarnyba, šis faktas yra įrodytas teikiant teismui su šia byla susijusius dokumentus. Nurodo, kad Vilniaus miesto skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, periodiškai nustatydavo valstybinio žemės sklypo naudojimo pažeidimus: atsakovas be teisėto pagrindo naudojosi valstybine žeme. Tai įrodo patikrinimo aktuose užfiksuota tvora valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus: 2019-01-29 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019-09-27 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-07-04 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aplinkybę, kad būtent atsakovas yra užėmęs valstybinę žemę, patvirtinta tai, kad tvora, juosianti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra vienas neatskiriamas darinys. Tai matyti ir iš 2023-07-04 patikrinimo metu darytų nuotraukų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais argumentais. Atsakovas su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko su ieškiniu, jį pripažino, todėl teismas surašo sutrumpintus motyvus.

Byloje kilo klausimas dėl atsakovo įpareigojimo atlaisvinti užimtą valstybinę žemę.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-95/2016).

Iš byloje esančio 2018-10-11 NTR išrašo matyti, kad atsakovui G. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0601 ha nuosavybės teise.

Iš 2019-01-29 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimas vietovėje ir nustatyta, kad tvora šiaurinėje dalyje pastatyta žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Užimamas žemės sklypo plotas A-14,44 kv. m Tvora esanti vakarinėje ir pietinėje dalyje pastatyta už žemės ribos. Užimamas valstybinės žemės plotas - 9,49 kv. m.

G. S. 2019-03-26 prašyme, adresuotame NŽT Vilniaus skyriui, nurodė, kad tvorą, esančią valstybinėje žemėje, pašalins arba bandys valstybinę žemę išpirkti.

Kaip matyti iš 2023-07-04 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje ir vakarinėje pusėje įrengta medinė tvora ant pamato su mūrinėmis kolonomis, vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora. Nustatyta, kad nesilaikoma Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto „Tvora valstybinėje žemėje“.

Nagrinėjamu atveju pažeidimas, kai atsakovui priklausantis sklypas yra apjuostas tvora, kuri nustatytose vietose išeina už sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę, užfiksuotas 2019-01-29. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl tvoros pašalinimo, tačiau nepasikeitusi situacija fiksuojama ir 2023-07-04 patikrinimo akte. Bylą nagrinėjant iš esmės nustatyta, kad tvora nebuvo pašalinta, valstybinė žemė taip pat nebuvo išpirkta.

Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad reikia permatuoti sklypą, nes matavimo metu buvo sniego danga ir nebuvo riboženklių. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas nustatytas 2019 m., tačiau iki pat atsiliepimo pateikimo, t. y. 2023-09-27, atsakovas taip ir nesiėmė veiksmų (neteikė prašymų NŽT, neatliko matavimų su savo iniciatyva pasamdytu matininku ir kt.), kad būtų iš naujo atlikti sklypo matavimai. Be to, teismo posėdžio metu jis sutiko su ieškiniu, nurodė siekiantis išsipirkti žemę. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie netinkamai/netiksliai atliktus ieškovės matavimus, teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais ieškovės duomenimis.

Nagrinėjant bylą vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, teismo posėdžio data paskirta dar po mėnesio, kad atsakovas išnaudotų galimybę ginčą spręsti taikiai. Atsakovui buvo išaiškinta situacija ir nurodyti veiksmai, kuriuos atlikus ieškovė sutiktų ginčą spręsti taikiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dar 2019 m. teigė, kad tvorą iš valstybinės žemės pašalins ar išpirks žemę, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų, atsakovas jokių efektyvių veiksmų nesiėmė nei iki ieškinio padavimo, nei nagrinėjant bylą teisme.

Atsakovas, sutikdamas su ieškiniu, prašė suteikti jam 6 mėn. terminą susitvarkyti dokumentus ir įsigyti žemę, ir tik to jam nepadarius, nurodė, kad sutinka per 3 mėnesius pašalinti tvorą. NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi pateikti prašymą NŽT įsigyti valstybinę žemę, kad yra nustatytos formos prašymai, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad tinkamai įformintą prašymą pateikė NŽT. Kaip jau minėta, pažeidimas nustatytas 2019 m., atsakovas jau administracinio pažeidimo byloje žadėjo pašalinti tvorą, tačiau tai nebuvo atlikta ir nagrinėjant bylą pagal ieškovės ieškinį teisme. Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį dėl tvoros šalinimo, žemės išpirkimo, neturi pagrindo matyti, kad kelių papildomų mėnesių (3 mėn.) terminas galėtų atsakovui turėti esminę įtaką. Teismas taip pat pažymi, kad, esant pagrindui, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kaip tai numatyta CPK 284 str. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas nustatyti 6 mėn. terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra adekvatus, protingas ir sąžiningas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo tvora, savininkas, žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Teismas iš ieškovės pateiktų patikrinimo aktų, nuotraukų, šalių taip nustatė, kad ant valstybinės žemės stovi atsakovui priklausanti tvora, tad teismas sprendžia esant savininko teisės pažeidimui (CK 4.98 str.). Nustačius dvi minėtas sąlygas, ieškovės reikalavimas yra tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti įrengtą tvorą ant pamato vakarinėje ir pietinėje žemės sklypo dalyje pastatytą už žemės ribos ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, šalia sklypo, nekilnojamojo turto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytuose taškuose: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 145 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi minėtos išlaidos neviršija 8 Eur, jos iš atsakovo nepriteistinos.

Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti įrengtą tvorą ant pamato vakarinėje ir pietinėje žemės sklypo dalyje pastatytą už žemės ribos ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, šalia sklypo, nekilnojamojo turto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytuose taškuose: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.