- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2-6029-775/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01653-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 8 587 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta UAB „BFMG“. Bankroto administratorė, patikrinusi ieškovės dokumentus, nustatė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV) priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto priverstinio įkeitimo. Kadangi ieškovės įsiskolinimas VSDFV siekė 8 225,36 Eur, o turto neužteko visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, buvo įkeistas automobilis Citroen Berlingo, picų formavimo mašina, plakimo mašina, padinė krosnis, tešlos kočiotuvas, kildinimo kamera, tešlos dalintojas, kurių bendra vertė – 8 000 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovės vadovės pareigas ėjo atsakovė, kurios sprendimu, likus daugiau nei trims mėnesiams iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tešlos kočiotuvas, kildinimo kamera bei krosnis, kurie buvo įkeisti VSDFV naudai, buvo perduoti trečiajam asmeniui, negaunant už minėtą turtą jokių piniginių lėšų. Ieškovė tuo metu turėjo įsiskolinimų kreditoriams, todėl atsakovė, perdavusi trečiajam asmeniui turtą, kurio likutinė vertė buvo 8 587 Eur, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė įmonei žalą – bendrovė neteko turto, iš kurio bankroto byloje galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės turėtų būti priteista 8 587 Eur žala.
Atsiliepimas
Atsakovė ir trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą atsakovei pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, trečiajam asmeniui – CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: sprendimu dėl priverstinio turto įkeitimo (b. l. 8), pranešimu apie priverstinio įkeitimo įregistravimą (b. l. 9), pranešimu dėl turto pardavimo (b. l. 10), PVM sąskaitomis-faktūromis (b. l. 12, 15–16), prekių priėmimo perdavimo aktu (b. l. 13), prekių sąrašu (b. l. 14), juridinių asmenų registro išrašu (b. l. 17–25), ilgalaikio turto apskaitos lapais (b. l. 27–42).
Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Iš byloje esančių duomenų, ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė, būdama ieškovės vadove, neatlygintinai perdavė trečiajam asmeniui bendrovei priklausiusį ir VSDFV įkeistą turtą. Tokiu būdu atsakovė padarė ieškovei žalą, nes bendrovė neteko turto, iš kurio bankroto byloje galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Atsakovė atsiliepimo bei įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, todėl daroma išvada, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 8 587 Eur žalos atlyginimą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 231 Eur žyminis mokestis (193 Eur už ieškinį ir 38 Eur laikinąsias apsaugos priemones) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 8,95 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl valstybei iš atsakovės priteisiamos 8,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 587 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 587 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį bei 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.