Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2023-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-218-932/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2023-05-02Vilniaus apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2023-07-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
e1-218-932/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00027-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-218-932/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00027-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje S. B. (S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikoje, Moldovos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis D. T. IV vairuotoju, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, o būtent: jis, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę“, bei, pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (2019-12-03 redakcija Nr. XIII-2584) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti“, 2023 m. vasario 7 d., apie 19.20 val., vykdamas automobiliu „Volkswagen LT46“, Moldovos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k., nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaravęs bei paslėpęs krepšyje, megztinio bei striukės kišenėje, jam priklausančioje rankinėje, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei 700 000 Ukrainos grivinų (kurių bendra suma pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytą kursą buvo 17 648 Eur), 30 000 Rusijos rublių (kurių bendra suma pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytą kursą buvo 330 Eur), 1 710 Eur, bendra pinigų suma yra 19 508 Eur, taip pat nepateikęs muitinės kontrolei ir paslėpęs salone įrengtos miegamosios dalies ertmėse esančioje slėptuvėse, gabeno privalomus pateikti muitinei, o būtent 331 kg lašininių žuvų raudonųjų ikrų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3 277,42 Eur, rūkomąjį tabaką „Frigate“, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 183,86 Eur, vandens pypkių tabaką „Brusko“, „Musthave“ „Bonche“, kuri bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2031,73 Eur, rūkomąjį mišinį, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 34 926,42 Eur, bendra daiktų muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 40 419,43 Eur, o gabenamų pinigų, bei daiktų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio ir yra 59 927,43 Eur. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą (2023 m. vasario 8 d. apklausa) įtariamasis S. B. kaltės nepripažino, parodė dirbantis pas D. T., vykdantį individualią veiklą, susijusią su pervežimais, vairuotoju. D. T. jam minėjo esantis rusas, visą laiką galvojo, jog pastarasis turi Rusijos pilietybę, tačiau tiksliai nežino, kurios šalies pilietis jis yra iš tiesų. Darbo metu jis (S. B.) veža ir keleivius, ir prekes. Prekių pats niekada nekrauna, tai daro D. T., krovimo metu jis nedalyvauja. Važinėja maršrutu Maskva – Kišiniovas. Maskvoje visada atvyksta adresu Ižorskaja g. 31B-21, Maskva, Tusijos Federacija. Butą nuomoja D. T., su kuriuo abu keičiasi – vienas eina ilsėtis į nurodytą butą, o kitas veža keleivius ir prekes jų prašomais adresais. Kai atvyksta atgal į Moldovą, Kišiniovą, važiuoja į miesto autobusų stotį, kurioje atiduoda prekes žmonėms, kuriems jos skirtos. Tiems asmenims iš anksto paskambina D. T. ir praneša jo atvykimo laiką; prekių, keleivių ir prekių gavėjų apskaitos jis nevykdo, (nežino, ar tokią apskaitą veda D. T.), yra tik vairuotojas. Viską organizuoja, kontroliuoja ir tvarko D. T.. Jis nesidomi jo reikalais, tik važiuoja pastarojo nurodytu laiku ir į nurodytą vietą. 2023 m. vasario 2 d. išvyko iš Kišiniovo į Maskvą. Dėl šiuo metu esančios politinės situacijos ir su ja susijusių vežimo apribojimų jis važiuoja tokiu maršrutu: Moldova (Kišiniovas) – Rumunija – Vengrija – Slovakija – Lenkija – Latvija – Estija – Rusija (Maskva). Atgal važiuoja įprastai tokiu maršrutu: Rusija (Maskva) – Baltarusijos Respublika – Lietuva – Lenkija – Slovakija – Vengrija – Rumunija – Moldova (Kišiniovas). Iš Maskvos dažniausiai važiuoja 1-3 keleiviai, o iš Kišiniovo į Maskvą 3-5. Visą laiką jis važinėjo automobiliu (mikroautobusu) „Volkswagen LT46“, Moldovos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši jo kelionė yra šešta arba septinta. Dėl šio įvykio aplinkybių gali parodyti, kad 2023 m. vasario 6 d. jis išvyko iš Maskvos į Kišiniovą, kaip ir įprasta, automobilyje jau buvo prekės, kurias pakrovė greičiausiai D. T., paties krovimo momento jis (S. B.) nematė, krovime nedalyvavo, prekių netikrino, nežiūrėjo ir jų įpakavimų neatidarė. Šį kartą iš Maskvos su juo važiavo tik Moldovos ir Rumunijos pilietis M. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)), jo iki tol nepažinojo, susipažino kelionės metu. Šis asmuo į automobilį nieko nekrovė, turėjo tik asmeninį bagažą, visą laiką buvo jo akivaizdoje. M. B. minėjo, kad jo darbdavio D. T. taip pat nepažįsta, apie jo teikiamas vežimo paslaugas sužinojo iš reklaminių skrajučių. Automobilyje už sėdynių yra įrengta savadarbė miegamoji zona, kuri ten buvo visą tą laiką, kurį jis važinėja šiuo automobiliu. Niekada nematė jokių automobilyje esančių slėptuvių, nieko į jas nedėjo, net nežinojo apie jų buvimą. 2023 m. vasario 7 d., apie 19-20 val., tiksliai laiko nežino, jis įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos per Lavoriškių muitinės/pasienio kontrolės postą, kuriame muitinės pareigūnai jo paklausė, ar jis turi prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias atitinkamai nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Jis atsakė neturintis, kadangi taip sąžiningai ir manė. Po to pareigūnai jam liepė automobiliu važiuoti per rentgeno kontrolės sistemą, kuri užfiksavo, kad automobilyje yra vežamos kažkokios draudžiamos prekės. Muitinės pareigūnai patikrino automobilio turinį, jame esančias siuntas ir aptiko siuntiniuose žuvų raudonųjų ikrų įpakavimus, tabako dėžutes, apie kuriuos jis visiškai nieko nežinojo, juos pirmą kartą pamatė muitinio patikrinimo metu. Dėl grynųjų pinigų įtariamuoju apklaustas S. B. parodė krepšyje vežęs 4 pakelius Ukrainos grivinų (1 pakelyje buvo 50 000 Ukrainos grivinų), savo dėvimo megztinio kišenėje turėjo dar 2 pakelius Ukrainos grivinų (1 pakelyje – 50 000 Ukrainos grivinų) bei automobilio priekinės panelės padėtoje jam priklausančioje rankinėje buvo 2 pakeliai Ukrainos grivinų (1 pakelyje – 50 000 Ukrainos grivinų). Iš viso jis vežė 400 000 Ukrainos grivinų. Taip pat striukės kišenėje turėjo ir laikė 1 710 Eur grynųjų pinigų ir 30 000 Rusijos rublių; Rusijos rublius ir eurus jam davė D. T., tai yra jam skirti kelionpinigiai kuro papildymui, valgymui ir kitiems nenumatytiems atvejams, galimiems tolimojo reiso kelionės metu. Dėl Ukrainos grivinų S. B. paaiškino, kad D. T. juos perdavė ir pasakė, kad jam juos perdavė ukrainiečiai, paprašę tuos pinigus Kišiniove perduoti jų pasiimti ateisiantiems ukrainiečiams. D. T. nurodė, kad turėtų prieiti 3 ukrainiečiai, iš kurių vienam jis turi atiduoti atitinkamai 4 pakelius grivinų ir dviem ukrainiečiams po 2 pakelius grivinų, dėl ko, S. B. teigimu, grivinos ir buvo laikomos atskirose vietose (siekiant jų nesupainioti). Tik šios apklausos metu iš pareigūnų sužinojo, kad Ukrainos grivinos turi būti deklaruotos, kad 10 000 eurų sumą atitinkanti bet kurios valiutos pinigų suma sukelia baudžiamąją atsakomybę, šios dienos valiutos kuras – 1 Eur = 40,07226 Ukrainos grivinų, kas reiškia, kad jo vežama bendra Ukrainos grivinų suma atitinka 9 981 Eur sumą. Buvo įsitikinęs, kad jis nedaro jokios teisės aktų draudžiamos veikos , o priešingai – padeda Ukrainos tautai, nes D. T. sakė, kad šie pinigai skirti ukrainiečių paramai. Dėl automobilyje esančio dokumentų dėklo (rankinės), S. B. nurodė, kad jis visą laiką yra automobilyje, priklauso D. T., jo turinio jis niekada išsamiai nežiūrėjo, visada manė, kad jo viduje yra šio automobilio įvairių laikotarpių dokumentai (draudimai, tarptautiniai vežimo leidimai ir t.t.), į tą dėklą (rankinę) taip pat deda ir savo bei dokumentus, kurių reikia kelionės metu. Nežinojo, kad tarp šių dokumentų yra D. T. asmeniniai dokumentai, nes, kaip jau sakė, dokumentų aplanko detaliai netikrino. Nežinojo, kad vykdo nusikalstamą veiką – kontrabandą, kuri yra uždrausta Lietuvos įstatymais.

Apklaustas papildomai (2023 m. vasario 22 d. apklausa) įtariamasis S. B. kaltę pripažino, parodė, jog anksčiau ją neigė, kadangi buvo susijaudinęs, išsigandęs, kad jį pasodins į kalėjimą, tačiau šiuo metu, kai advokatas išaiškino galimas pasekmes, nori duoti teisingus parodymus. Anksčiau neteisingai nurodė, kad ikrai ir vandens pypkių tabakas jau buvo automobilyje, kai jį padavė. Iš tikrųjų jam pasiūlė už 300 eurų atlygį šiuos daiktus pervežti nepažįstami žmonės, kurie kreipėsi į jį Maskvoje (stovėjimo aikštelėje). Jis atsakė, kad nenori vežti jokios kontrabandos, tačiau tie žmonės jį įtikino, kad tai ne kontrabanda, nes reikės vežti ne cigaretes ar alkoholį. Kadangi vasario 13 d. yra jo gimtadienis, pagalvojo, kad būtų gerai gauti papildomų pinigų, ir sutiko. Tada tie asmenys iš savo automobilio, tamsaus spalvos furgono, rusiškais numeriais, markės ir modelio nepamena, ištraukė maišus su ikrais ir dėžes su vandens pypkių tabaku, kuriuos sudėjo po mašinoje įrengta miegamąja vieta, taip pat jie padavė jam 300 eurų už vežimą. Ta vieta, į kurią sudėjo ikrus ir vandens pypkių tabaką, nėra specialiai įrengta, tai yra ertmė po miegamąja vieta, į kurią galima patekti atsukus ir nuėmus miegamąją vietą. Šią vietą atrado anksčiau, atsitiktinai, kai remontavo automobilį, į ją kartais sudėdavo žmonių daiktus, jeigu jų būdavo daug ir netilpdavo į bagažinę. Ten sudėjo visus anksčiau nurodytus daiktus, tada pasiėmė keleivį ir išvažiavo. Daiktus turėjo nuvežti į Moldovą, Kišiniovą, tie asmenys jam nepaliko jokio kontakto, pasakė, kad patys pasiskambins į jų įmonę ir pasiklaus, kada turi atvykti į Kišiniovą, patys jį susiras. Žmonių, kurie į jį kreipėsi, apibūdinti negali, jų neįsidėmėjo, tai buvo vidutinio amžiaus vyriškiai, apsirengę sportinėmis aprangomis, be jokių ypatingų bruožų. Jų anksčiau niekada nėra matęs, su jais daugiau nebendravo. Kiti pirminėje apklausoje duoti parodymai yra teisingi. Dėl savo poelgio labai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Prašo grąžinti automobilį savininkui, kadangi šis pyksta, nurodė, kad jis turės dirbti jam visą gyvenimą.

2023 m. balandžio 13 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. B. kaltę pripažino, parodė pasiliekantis prie 2023 m. vasario 22 d. duotų parodymų. Dėl Ukrainos grivinų, patvirtina, kad iš Rusijos į Moldovą vežė 700 000 Ukrainos grivinų. Pinigus jam davė trys ukrainiečiai, kad perduotų jų giminėms Moldovoje. Šių ukrainiečių jis nepažįsta, tačiau turi jų duomenis ir telefono numerius. Jie žinojo, kad jis važinėja iš Rusijos į Moldovą, todėl paprašė nuvežti šiuos pinigus. Sutiko iš geraširdiškumo, nepagalvojo, kad sudėjus visus pinigus gausis didelė suma. S. B. taip pat pažymėjo, kad vyriausioji tyrėja D. K.-M. protokole galimai padarė klaidą, t. y. vietoje 400 000 Ukrainos grivinų, ji parašė 300 000 Ukrainos grivinų, dėl ko jis protokole savo ranka parašė, kad pateikė 400 000 Ukrainos grivinų. 2023 m. vasario 8 d. apklausos metu visi buvo pavargę, be to, jis buvo labai išsigandęs, daugiau nei parą nemiegojęs, todėl apklausoje nurodė ne visai teisingas aplinkybes. Sutinka, kad užstatas būtų įskaitytas į paskirtą baudą. Prašytų grąžinti dalį Ukrainos grivinų, nes, kaip paaiškino advokatas, pagal teismų praktiką konfiskuojamos ne visos lėšos. Dėl Ukrainos grivinų turi daug problemų, nes negali jų grąžinti asmenims, kurie šiuos pinigus siuntė savo giminaičiams. Rusijos rubliai yra savininko duoti pinigai kelionės išlaidoms, prašo tuos pinigus grąžinti savininkui. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

2023 m. vasario 8 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00027-23 pagal BK 199 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2023 m. vasario 7 d., 19.20 val., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k., Moldovos Respublikos pilietis S. B. (S. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu „Volkswagen LT46“, Moldovos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaravęs bei paslėpęs krepšyje, megztinio bei striukės kišenėje, jam priklausančioje rankinėje, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei 700 000 Ukrainos grivinų (kurių bendra suma pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytą kursą buvo 17 468 Eur), 30 000 Rusijos rublių (kurių bendra suma pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytą kursą buvo 330 Eur), 1 710 Eurų, bendra pinigų suma yra 19 508 Eur, taip pat salone įrengtose miegamosiose dalies ertmėse esančioje slėptuvėse, gabeno privalomus pateikti muitinei, o būtent – 331 kg lašininių žuvų raudonųjų ikrų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3 277,42 Eur, rūkomąjį tabaką „Frigate“, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 183,86 Eur, vandens pypkių tabaką „Brusko“, „Musthave“ „Bonche“, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 031,73 Eur, rūkomąjį mišinį, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 34 926,42 Eur, bendra daiktų muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius yra 40 419,43, o gabenamų pinigų bei daiktų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio ir yra 58 217,87 Eur.

2023 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Lavoriškių kelio postas, esantis Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Šalia atvykstančių į Lietuvą tikrinimo vietų yra detalaus tikrinimo, rentgeno kontrolės sistemos angarai, veterinarijos, fitosanitarijos pastatai bei sulaikytų transporto priemonių aikštelė. Einama prie atvykstančių į Lietuvą lengvųjų automobilių muitinio tikrinimo vietos. Priešais ją, Lietuvos pusėje, stovi neužvestas baltos spalvos mikroautobusas „VW LT 46“, Moldovos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint mikroautobuso vidų, jaučiamas kvapas, panašus į žuvies. Mikroautobuso salone ant vairuotojo ir keleivių sėdynių uždėtas čiužinys. Ant salono grindų mėtosi pagalvėlės. Ant priekinės panelės yra juodos spalvos telefonas „Samsung Galaxy A02“, kurio ekranas įbrėžtas, įskilęs. Ant priekinės keleivio kėdės yra juodos spalvos vyriška rankinė ir juodos spalvos telefonas „Honor“ su baltu pakrovimo laidu. Ant žemės, prie šaldytuvo, esančio tarp priekinių sėdynių, rastas juodas dokumentų dėklas – rankinė su įvairiais dokumentais. Už priekinių sėdynių, ant antroje eilėje esančių keleivių sėdynių, rastas krepšys su asmeniniais daiktais. Už keleivių sėdynių yra įrengta miegamoji dalis, kurios aukštis yra panašiai ties sėdinčių keleivių galvomis ir ši dalis yra iki mikroautobuso galo. Miegamoji dalis išardyta, jos viršutinė dalis – plokštė nukelta ir įremta į mikroautobuso šonus. Matyti miegamosios dalies konstrukcija – metalinis rėmas, kuris padarytas taip, kad tarp viršutinės (nukeltos) ir apatinės plokščių yra tarpas – ertmė. Plokštės aptrauktos tamsia medžiaga. Ertmė yra taip pat tarp miegamos dalies bei antros eilės keleivių sėdynių. Miegamosios dalies ertmėje yra 2 juodi polietileniniai maišai su ikrais. Ant apatinės miegamosios dalies plokštės yra išbyrėjusių rausvų ikrų. Išimami 2 maišai su ikrais ir nuleidžiama viršutinė plokštė. Toliau apžiūrimas mikroautobuso galinės dalies vidus. Atidarius galines neužrakintas duris matyti mikroautobuso bagažinė, kurioje yra dėžė su įrankiais ir kitais tyrimui nereikšmingais daiktais. Apžiūrima rankinė, joje rasti du gumytėmis surišti Ukrainos grivinų kupiūrų po 500 ryšuliai, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A12“, kurio ekranas įbrėžtas, įskilęs, Moldovos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Suskaičiuojamos rankinėje rastos kupiūros – 100 000 Ukrainos grivinų. Apžiūrimas krepšys, jame yra drabužiai, kiti asmeniniai daiktai, taip pat rastas baltas, minkštas siuntų maišelis, kuriame yra 5 sidabrinės pakuotės. Keturiose pakuotėse yra supakuoti maži nenustatytos paskirties daiktai, panašūs į sidabrinės spalvos, metalines vinutes. Penktoje pakuotėje yra mažas, metalinis strypelis, kuris galimai skirtas minėtoms vinutėms įsukti ar įspausti. Netoli autobuso, arčiau lengvųjų automobilių tikrinimo vietos ant žemės yra balti maišai su ikrais, kurie yra juoduose maišuose. Vienam maiše buvo ikrai juodame įpakavime, ant kurio užrašyta rusų kalba „Tunaiča“. Ikrai pasveriami, jų bendras svoris 373,240 kg. Maišai su ikrais užplombuojami. Minėtoje tikrinimo vietoje yra balti maišai, kurie apžiūrimi. Juose rasta: 57 vnt. kelių rūšių apvalios dėžutės su rūkomuoju tabaku, ant kurių yra lotyniški ir rusiški užrašai „Frigate tabacco“, 4 g bei užklijuotos Rusijos Federacijos tabako produkcijos banderolės; 438 vnt. kelių rūšių apvalios dėžutės su vandens pypkių mišiniu, ant kurių yra lotyniški ir rusiški užrašai „Brusko medium“, „Bez tabachnaya smes' Brusko“, 250 g; 100 vnt. apvalių dėžutės su vandens pypkių tabaku, ant kurių užrašyta „Musthave Undercoal toasted hookah tobacco“, 125 g bei užklijuotos Rusijos Federacijos tabako produkcijos banderolės; 19 vnt. apvalių dėžučių su vandens pypkių tabaku, ant kurių užrašyta „Bonche“, 30 g bei užklijuotos Rusijos Federacijos tabako produkcijos banderolės; 3 vnt. apvalių dėžučių su vandens pypkių tabaku, ant kurių užrašyta „Bonche“, 120g bei užklijuotos Rusijos Federacijos tabako produkcijos banderolės; balti maišai su tabaku, vandens pypkių mišiniu užplombuojami. Už lengvųjų automobilių tikrinimo vietos, šalia tikrinimo stalo ant žemės yra 7 dideli krepšiai. Juose yra drabužiai, indai, elektriniai prietaisai ir įrankiai bei kitokie asmeninio naudojimo daiktai. Viename krepšyje, paviršiuje rasti į baltą maišelį susukti, dviem gumytėmis surišti ryšuliai su Ukrainos grivinų 200 kupiūromis, kurias suskaičiavus nustatyta esant iš viso 200 000 Ukrainos grivinų. Maišai su ikrais, tabaku, vandens pypkių mišiniu ir krepšiai su asmeniniais daiktais sudedami į mikroautobusą „VW LT46“. Užrakinamos priekinės durelės, šoninių ir galinių durelių nepavyko užrakinti. Mikroautobusas „VW LT46“ su ikrais, tabaku, vandens pypkių mišiniu ir krepšiai su asmeniniais daiktais perduoti saugoti Lavoriškių kelio posto muitinės pareigūnams. Pavyzdžių tyrimui paimtas maišas su 11,240 kg ikrų; 3 vnt. skirtingų rūšių rūkomojo tabako „Frigate tabacco“, 4 g; 4 vnt. skirtingų rūšių vandens pypkių mišinys „Brusko medium“; 1 vnt. vandens pypkių tabako „Bonche“ 30 g; 1 vnt. vandens pypkių tabako Musthave Undercoal toasted hookah tobacco“, 125 g.

2023 m. vasario 15 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimo akte Nr. 4900442567 nurodyta, kad 362 kg lašišinių žuvų raudonieji ikrai perduoti Sulaikytų prekių administravimo skyriui.

2023 m. vasario 15 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimo akte Nr. 4900442925 nurodyta, kad 0,216 rūkomojo tabako ir 121,780 kg vandens pypkių tabako perduota Sulaikytų prekių administravimo skyriui.

2023 m. kovo 21 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimo akte Nr. 2FT-169 nurodyta, kad 11,24 kg lašišinių žuvų raudonieji ikrai, antgalis (vienas pakelis), kniedės/vinys (keturi pakeliai), rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) „Musthave Watermelon“, rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) „Bonche“, rūkomasis tabakas „Frigate“, rūkomasis tabakas „Frigate arctic monkey“, rūkomasis tabakas „Frigate caribbean nights“, rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) „Brusko ananas“, rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) „Brusko“, rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) „Brusko marakuja“, rūkomasis mišinys vandens pypkei (kaljanui) „Brusko inžirnoje“ perduoti Sulaikytų prekių administravimo skyriui.

2023 m. kovo 21 d. sulaikytų prekių perdavimo gabenimo akte Nr. 2FT-231 nurodyta, kad 700 000 Ukrainos grivinų ir 30 000 Rusijos rublių perduotos sulaikytų prekių administravimo skyriui.

Transporto priemonės „VW LT46“ vertė svetainėje www.emprekis.lt nurodyta – 5 380 Eur.

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 21 d. specialisto išvadoje Nr. 21 nurodyta, kad lašišinių žuvų raudonųjų ikrų vertė yra 3 277,42 Eur, rūkomojo tabako vertė – 183,86 Eur, vandens pypkių tabako 2 031,73 Eur ir rūkomojo mišinio vertė – 34 926,42 Eur.

2023 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrimi trys išmanieji mobiliojo ryšio telefonai, kurie supakuoti į užklijuotą permatomą polietileninį paketą Nr. 1301791081, su užrašais 02-4-00127-23, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų; 2 vnt. „Samsung“ (1-as su dėklu, kitas – be) 1 vnt. – „Honor“. Atplėšus paketą išimami telefonai. Apžiūrimas juodos spalvos telefonas „Honor 7A“, juodame dėkle. Telefonas neapsaugotas apsaugos kodu. Paspaudus dešinėje maitinimo mygtuką, telefonas įsijungia. Telefone įjungtas skrydžio rėžimas. SIM kortelės telefone nėra. Perbraukus telefono ekraną, patenkama į pagrindinį telefono langą. Jame yra programėlių ikonos. Surinkus kombinaciją *#06#, parodomi telefono IMEI numeriai – IMEI1: (duomenys neskelbtini); IMEI2: (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus programėles Adresatai, Gmail, SMS, Disk, Failai, Whatsapp, Viber, Facebook, Foto, Galerija, Instagram, Diktofonas, skambučių ir SMS žurnalą reikšmingos tyrimui informacijos nerasta. Telefono apžiūra baigta. Apžiūrimas juodos spalvos telefonas „Samsung“, be dėklo. Telefono stiklas įskilęs, sudužęs. Paspaudus maitinimo mygtuką, įsijungia telefonas ir perbraukus ekraną, pasirodo reikalavimas suvesti apsaugos kodą. Kodas nežinomas, be jo telefono nėra galimybės apžiūrėti. Telefono apžiūra baigta. Apžiūrimas balta nugarėle telefonas „Samsung Galaxy A12“, kuris įdėtas į juodą dėklą. Telefono stiklas įskilęs, sudužęs. Paspaudus maitinimo mygtuką, telefonas įsijungia ir reikalauja suvesti SIM kortelės PIN kodą, kuris nežinomas. SIM kortelės turinio apžiūrėti be PIN kodo negalima. Išimama iš telefono SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus telefoną be SIM kortelės, jis įsijungia. Telefone įjungtas skrydžio režimas. Perbraukus telefono ekraną, patenkama į pagrindinį telefono langą. Jame yra programėlių ikonos. Surinkus kombinaciją *#06#, parodomi telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus programėles Adresatai, Gmail, Tiktok, Mano Failai, Whatsapp, Viber, Facebook, Mesenger, Foto, Galerija, Truecaller, Eyecon, Yandex Pro, Yandex Go, Navigator, skambučių ir SMS žurnalą reikšmingos tyrimui informacijos nerasta. Po apžiūros mobiliojo ryšio telefonai grąžinti įtariamajam (pagal 2023 m. balandžio 13 d. pakvitavimą).

2023 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų patikimo protokolu įtariamasis S. B. pateikė 300 000 Ukrainos grivinų, 1 710 eurų, 30 000 Rusijos rublių, Moldovos Respublikos pasą bei automobilio „Volkswagen LT46“ techninį pasą.

2023 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos piniginės lėšos, rastos mikroautobuse „VW LT 46“, Moldovos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateiktos įtariamojo S. B.. Apžiūros objektas – 30 000 Rusijos rublių, kurie yra popierinėmis kupiūromis 5 vnt. po 5 000, 4 vnt. po 1 000, 2 vnt. po 500. Apžiūros objektas – 400 000 Ukrainos grivinų. Ukrainos grivinos yra popierinėmis kupiūromis 800 vnt. po 500. Apžiūros objektas – 1 710 Eurų. Eurai yra popierinėmis kupiūromis 34 vnt. po 50 ir 1 vnt. po 10. Apžiūros objektas – 300 000 Ukrainos grivinų. Ukrainos grivinos yra popierinėmis 200 vnt. po 500, 1 000 vnt. po 200 kupiūromis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį

Šioje baudžiamojoje byloje S. B. yra pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Padarytą nusikalstamą veiką pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors pirmosios apklausos metu kaltinamasis neigė padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnių apklausų metu prisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino jo pozicijos pasikeitimo priežastis, pakankamai išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis patvirtino, kad esant Maskvoje jam nepažįstami asmenys pasiūlė pervežti ikrus ir vandens pypkių tabaką, juos sukrovė mašinos ertmėje po miegamąja vieta. Kaltinamasis taip pat pripažino vežęs grynuosius pinigus: Ukrainos grivinas, eurus ir Rusijos rublius. Visus kaltinime nurodytus grynuosius pinigus jam perdavė D. T. Ukrainos grivinas turėjo nuvežti į Kišiniovą, o eurai ir Rusijos rubliai buvo skirti kelionei, degalų pildymui, maistui ir kt. Be kaltinamojo parodymų nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina kaltinamojo parodymus dėl nurodytų daiktų gabenimo vietos, pinigų laikymo atskiruose ryšuliuose, taip pat apžiūros protokolai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvada. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Visi anksčiau išvardinti duomenys yra sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, tiek S. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką. Laikytina, kad tokie S. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinime nurodyta bendra inkriminuota pinigų ir gabentų daiktų muitinė vertė yra 58 217,87 Eur, nors iš visos kaltinimo formuluotės matyti, kad buvo gabenami grynieji pinigai, įvertinus juos eurais – 19 508 Eur ir įvairūs daiktai, kurių vertė 40 419,43 Eur. Taigi gabenamų pinigų bei daiktų bendra muitinė vertė yra 59 927,43 Eur, dėl tokios aritmetinės klaidos kaltinimas patikslintinas. Pabrėžtina, kad toks kaltinimo patikslinimas neturi reikšmės nei veikos kvalifikavimui, nei kitaip pablogina S. B. teisinę padėtį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. B. su tuo sutiko. Jis suprato proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes. Prašė grąžinti bent dalį Ukrainos grivinų ir Rusijos rublių.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalstama veika tyčinė, baigta. Kontrabandos dalyko vertė ženkliai viršija 250 MGL ribą, tačiau pabrėžtina, kad didesnės žalos valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta. Nenustatyta, kad kaltinamasis privalomus deklaruoti daiktus, grynuosius pinigus būtų gabenęs naudoti juos nusikalstamais ar kitais neteisėtais tikslais. Gabenti daiktai taip pat nepasižymi pavojingomis savybėmis. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, apie teistumus ir/ar baustumus užsienio šalyse duomenų neturima. S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis, artimas minimaliam dydžiui už sunkaus nusikaltimo padarymą, šiuo atveju laikytinas pakankamu bausmės paskirčiai pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į S. B. padarytą nusikaltimą ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o S. B. prisipažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos.

Paskirtos baudos išieškojimas nukreiptinas į pinigines lėšas, kurios įmokėtos kaip užstatas – 6 000 Eur (pabrėžtina, jog ir pats kaltinamasis sutiko, jog paskirta bauda būtų apmokėta iš šių lėšų).

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Svarstant klausimą dėl turto konfiskavimo, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką S. B. panaudojo automobilį „Volkswagen LT46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, gabentų daiktų svorį, didelį atstumą, automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas, taip pat nėra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų suteikęs automobilį nusikalstamai veikai daryti, dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo konfiskuoti kitam fiziniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į paskirtą finansinio pobūdžio bausmę, proporcingumo principą, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur. Pažymėtina, kad po teisme gauto prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą, kuriame nurodoma, jog nėra pagrindo išieškoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, kadangi, kaip teigiama, pinigams vežti automobilis nebuvo reikalingas. Akivaizdu, kad toks argumentas yra nepagrįstas. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kurioje, nepateikiant muitinės kontrolei, per valstybės sieną buvo gabenamos ne tik piniginės lėšos, tačiau ir daiktai – žuvų ikrai bei rūkomasis ir vandens pypkių tabakas. Įvertinus jų svorį ir kiekį (antai, vien ikrų svoris sudaro 331 kg, vandens pypkių mišinys buvo sudėtas į 438 vnt. pakelių ir pan.), visiškai aišku, jog kaltinamasis šių daiktų su savimi niekaip nebūtų galėjęs gabenti, tam neabejotinai buvo reikalinga transporto priemonė.

Pagal BK 72 straipsnį S. B. per valstybės sieną gabenti pinigai, privalomai nepateikti muitinės kontrolei, kaip kontrabandos dalykas, taip pat atitinka konfiskuotino turto požymius. Tuo pačiu tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-53-1073/2019), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2019 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Sadocha prieš Ukrainą, peticijos Nr. 77508/11; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12) laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos ar kitos neteisėtos veiklos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai veiklai. Analizuojant kaltinamojo asmenybę ir elgesį nustatyta, jog S. B. anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta. Visgi atsižvelgtina ir į tai, kad grynieji pinigai buvo gabenami juos padalinus į kelias dalis, laikant skirtingose vietose, kas leidžia manyti, jog kaltinamasis tokiu būdu iš anksto siekė jų nedeklaruoti, paklaustas pareigūnų, pastarasis pirmiausia ir tikino neturintis jokių privalomai deklaruotinų daiktų. Šios aplinkybės taip pat vertintinos sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Nagrinėjamu atveju S. B. skirtinas baudos dydis yra artimas baudžiamajame įstatyme numatytos baudos minimumui, esant įstatyme numatytiems pagrindams, bauda mažintina trečdaliu, be to, iš S. B. išieškotina tik dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Atsižvelgiant į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą, kaltinamojo elgesį, bausmės dydį, spręstina, kad dalinis grynųjų pinigų konfiskavimas bus kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, konfiskuotina dalis kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 400 000 Ukrainos grivinų ir 30 000 Rusijos rublių.

Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusi pinigų suma, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, saugomi Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151, grąžintini S. B.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Atsižvelgiant į S. B. skirtiną baudos bausmę, turtinio pobūdžio baudžiamosios poveikio priemonės taikymą, tenkinti prokurorės prašymą ir išieškoti proceso išlaidas dėl sulaikytų daiktų saugojimo, automobilio transportavimo, neproporcinga, todėl prašymas netenkinamas.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rūkomasis tabakas „Frigate“, vandens pypkių tabakas „Brusko“, „Musthave“, „Bonche“, kurių bendras svoris yra 126,851 kg, lašišiniai ikrai, kurių svoris 331 kg, priduoti saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti S. B. (S. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 180 MGL (9 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą.

Paskirtos baudos išieškojimą nukreipti į pinigus, kurie įmokėti kaip užstatas – 6 000 (šešis tūkstančius) eurų ir, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 400 000 (keturis šimtus tūkstančių) Ukrainos grivinų ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Rusijos rublių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. B. išieškoti dalį automobilio „Volkswagen LT46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 000 (du tūkstančius) eurų.

Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės išieškojimą (400 000 Ukrainos grivinų, 30 000 Rusijos rublių ir 2 000 eurų) nukreipti į pinigus, kurie priduoti saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151.

Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusią Ukrainos grivinų dalį, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, priduoti saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, grąžinti S. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rūkomąjį tabaką „Frigate“, vandens pypkių tabaką „Brusko“, „Musthave“, „Bonche“, kurių bendras svoris yra 126,851 kg, lašišinius žuvų ikrus, kurių svoris 331 kg, priduotus saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

S. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė