- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e1-218-932/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00027-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje S. B. (S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikoje, Moldovos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis D. T. IV vairuotoju, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, o būtent: jis, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nustatantį, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę“, bei, pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (2019-12-03 redakcija Nr. XIII-2584) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti“, 2023 m. vasario 7 d., apie 19.20 val., vykdamas automobiliu „Volkswagen LT46“, Moldovos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k., nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaravęs bei paslėpęs krepšyje, megztinio bei striukės kišenėje, jam priklausančioje rankinėje, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei 700 000 Ukrainos grivinų (kurių bendra suma pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytą kursą buvo 17 648 Eur), 30 000 Rusijos rublių (kurių bendra suma pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytą kursą buvo 330 Eur), 1 710 Eur, bendra pinigų suma yra 19 508 Eur, taip pat nepateikęs muitinės kontrolei ir paslėpęs salone įrengtos miegamosios dalies ertmėse esančioje slėptuvėse, gabeno privalomus pateikti muitinei, o būtent 331 kg lašininių žuvų raudonųjų ikrų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3 277,42 Eur, rūkomąjį tabaką „Frigate“, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 183,86 Eur, vandens pypkių tabaką „Brusko“, „Musthave“ „Bonche“, kuri bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2031,73 Eur, rūkomąjį mišinį, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 34 926,42 Eur, bendra daiktų muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 40 419,43 Eur, o gabenamų pinigų, bei daiktų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio ir yra 59 927,43 Eur. Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą (2023 m. vasario 8 d. apklausa) įtariamasis S. B. kaltės nepripažino, parodė dirbantis pas D. T., vykdantį individualią veiklą, susijusią su pervežimais, vairuotoju. D. T. jam minėjo esantis rusas, visą laiką galvojo, jog pastarasis turi Rusijos pilietybę, tačiau tiksliai nežino, kurios šalies pilietis jis yra iš tiesų. Darbo metu jis (S. B.) veža ir keleivius, ir prekes. Prekių pats niekada nekrauna, tai daro D. T., krovimo metu jis nedalyvauja. Važinėja maršrutu Maskva – Kišiniovas. Maskvoje visada atvyksta adresu Ižorskaja g. 31B-21, Maskva, Tusijos Federacija. Butą nuomoja D. T., su kuriuo abu keičiasi – vienas eina ilsėtis į nurodytą butą, o kitas veža keleivius ir prekes jų prašomais adresais. Kai atvyksta atgal į Moldovą, Kišiniovą, važiuoja į miesto autobusų stotį, kurioje atiduoda prekes žmonėms, kuriems jos skirtos. Tiems asmenims iš anksto paskambina D. T. ir praneša jo atvykimo laiką; prekių, keleivių ir prekių gavėjų apskaitos jis nevykdo, (nežino, ar tokią apskaitą veda D. T.), yra tik vairuotojas. Viską organizuoja, kontroliuoja ir tvarko D. T.. Jis nesidomi jo reikalais, tik važiuoja pastarojo nurodytu laiku ir į nurodytą vietą. 2023 m. vasario 2 d. išvyko iš Kišiniovo į Maskvą. Dėl šiuo metu esančios politinės situacijos ir su ja susijusių vežimo apribojimų jis važiuoja tokiu maršrutu: Moldova (Kišiniovas) – Rumunija – Vengrija – Slovakija – Lenkija – Latvija – Estija – Rusija (Maskva). Atgal važiuoja įprastai tokiu maršrutu: Rusija (Maskva) – Baltarusijos Respublika – Lietuva – Lenkija – Slovakija – Vengrija – Rumunija – Moldova (Kišiniovas). Iš Maskvos dažniausiai važiuoja 1-3 keleiviai, o iš Kišiniovo į Maskvą 3-5. Visą laiką jis važinėjo automobiliu (mikroautobusu) „Volkswagen LT46“, Moldovos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši jo kelionė yra šešta arba septinta. Dėl šio įvykio aplinkybių gali parodyti, kad 2023 m. vasario 6 d. jis išvyko iš Maskvos į Kišiniovą, kaip ir įprasta, automobilyje jau buvo prekės, kurias pakrovė greičiausiai D. T., paties krovimo momento jis (S. B.) nematė, krovime nedalyvavo, prekių netikrino, nežiūrėjo ir jų įpakavimų neatidarė. Šį kartą iš Maskvos su juo važiavo tik Moldovos ir Rumunijos pilietis M. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)), jo iki tol nepažinojo, susipažino kelionės metu. Šis asmuo į automobilį nieko nekrovė, turėjo tik asmeninį bagažą, visą laiką buvo jo akivaizdoje. M. B. minėjo, kad jo darbdavio D. T. taip pat nepažįsta, apie jo teikiamas vežimo paslaugas sužinojo iš reklaminių skrajučių. Automobilyje už sėdynių yra įrengta savadarbė miegamoji zona, kuri ten buvo visą tą laiką, kurį jis važinėja šiuo automobiliu. Niekada nematė jokių automobilyje esančių slėptuvių, nieko į jas nedėjo, net nežinojo apie jų buvimą. 2023 m. vasario 7 d., apie 19-20 val., tiksliai laiko nežino, jis įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos per Lavoriškių muitinės/pasienio kontrolės postą, kuriame muitinės pareigūnai jo paklausė, ar jis turi prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias atitinkamai nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Jis atsakė neturintis, kadangi taip sąžiningai ir manė. Po to pareigūnai jam liepė automobiliu važiuoti per rentgeno kontrolės sistemą, kuri užfiksavo, kad automobilyje yra vežamos kažkokios draudžiamos prekės. Muitinės pareigūnai patikrino automobilio turinį, jame esančias siuntas ir aptiko siuntiniuose žuvų raudonųjų ikrų įpakavimus, tabako dėžutes, apie kuriuos jis visiškai nieko nežinojo, juos pirmą kartą pamatė muitinio patikrinimo metu. Dėl grynųjų pinigų įtariamuoju apklaustas S. B. parodė krepšyje vežęs 4 pakelius Ukrainos grivinų (1 pakelyje buvo 50 000 Ukrainos grivinų), savo dėvimo megztinio kišenėje turėjo dar 2 pakelius Ukrainos grivinų (1 pakelyje – 50 000 Ukrainos grivinų) bei automobilio priekinės panelės padėtoje jam priklausančioje rankinėje buvo 2 pakeliai Ukrainos grivinų (1 pakelyje – 50 000 Ukrainos grivinų). Iš viso jis vežė 400 000 Ukrainos grivinų. Taip pat striukės kišenėje turėjo ir laikė 1 710 Eur grynųjų pinigų ir 30 000 Rusijos rublių; Rusijos rublius ir eurus jam davė D. T., tai yra jam skirti kelionpinigiai kuro papildymui, valgymui ir kitiems nenumatytiems atvejams, galimiems tolimojo reiso kelionės metu. Dėl Ukrainos grivinų S. B. paaiškino, kad D. T. juos perdavė ir pasakė, kad jam juos perdavė ukrainiečiai, paprašę tuos pinigus Kišiniove perduoti jų pasiimti ateisiantiems ukrainiečiams. D. T. nurodė, kad turėtų prieiti 3 ukrainiečiai, iš kurių vienam jis turi atiduoti atitinkamai 4 pakelius grivinų ir dviem ukrainiečiams po 2 pakelius grivinų, dėl ko, S. B. teigimu, grivinos ir buvo laikomos atskirose vietose (siekiant jų nesupainioti). Tik šios apklausos metu iš pareigūnų sužinojo, kad Ukrainos grivinos turi būti deklaruotos, kad 10 000 eurų sumą atitinkanti bet kurios valiutos pinigų suma sukelia baudžiamąją atsakomybę, šios dienos valiutos kuras – 1 Eur = 40,07226 Ukrainos grivinų, kas reiškia, kad jo vežama bendra Ukrainos grivinų suma atitinka 9 981 Eur sumą. Buvo įsitikinęs, kad jis nedaro jokios teisės aktų draudžiamos veikos , o priešingai – padeda Ukrainos tautai, nes D. T. sakė, kad šie pinigai skirti ukrainiečių paramai. Dėl automobilyje esančio dokumentų dėklo (rankinės), S. B. nurodė, kad jis visą laiką yra automobilyje, priklauso D. T., jo turinio jis niekada išsamiai nežiūrėjo, visada manė, kad jo viduje yra šio automobilio įvairių laikotarpių dokumentai (draudimai, tarptautiniai vežimo leidimai ir t.t.), į tą dėklą (rankinę) taip pat deda ir savo bei dokumentus, kurių reikia kelionės metu. Nežinojo, kad tarp šių dokumentų yra D. T. asmeniniai dokumentai, nes, kaip jau sakė, dokumentų aplanko detaliai netikrino. Nežinojo, kad vykdo nusikalstamą veiką – kontrabandą, kuri yra uždrausta Lietuvos įstatymais.
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį
Įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Padarytą nusikalstamą veiką pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nors pirmosios apklausos metu kaltinamasis neigė padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnių apklausų metu prisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino jo pozicijos pasikeitimo priežastis, pakankamai išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis patvirtino, kad esant Maskvoje jam nepažįstami asmenys pasiūlė pervežti ikrus ir vandens pypkių tabaką, juos sukrovė mašinos ertmėje po miegamąja vieta. Kaltinamasis taip pat pripažino vežęs grynuosius pinigus: Ukrainos grivinas, eurus ir Rusijos rublius. Visus kaltinime nurodytus grynuosius pinigus jam perdavė D. T. Ukrainos grivinas turėjo nuvežti į Kišiniovą, o eurai ir Rusijos rubliai buvo skirti kelionei, degalų pildymui, maistui ir kt. Be kaltinamojo parodymų nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina kaltinamojo parodymus dėl nurodytų daiktų gabenimo vietos, pinigų laikymo atskiruose ryšuliuose, taip pat apžiūros protokolai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvada. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Visi anksčiau išvardinti duomenys yra sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, tiek S. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką. Laikytina, kad tokie S. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinime nurodyta bendra inkriminuota pinigų ir gabentų daiktų muitinė vertė yra 58 217,87 Eur, nors iš visos kaltinimo formuluotės matyti, kad buvo gabenami grynieji pinigai, įvertinus juos eurais – 19 508 Eur ir įvairūs daiktai, kurių vertė 40 419,43 Eur. Taigi gabenamų pinigų bei daiktų bendra muitinė vertė yra 59 927,43 Eur, dėl tokios aritmetinės klaidos kaltinimas patikslintinas. Pabrėžtina, kad toks kaltinimo patikslinimas neturi reikšmės nei veikos kvalifikavimui, nei kitaip pablogina S. B. teisinę padėtį.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. B. su tuo sutiko. Jis suprato proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes. Prašė grąžinti bent dalį Ukrainos grivinų ir Rusijos rublių.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalstama veika tyčinė, baigta. Kontrabandos dalyko vertė ženkliai viršija 250 MGL ribą, tačiau pabrėžtina, kad didesnės žalos valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta. Nenustatyta, kad kaltinamasis privalomus deklaruoti daiktus, grynuosius pinigus būtų gabenęs naudoti juos nusikalstamais ar kitais neteisėtais tikslais. Gabenti daiktai taip pat nepasižymi pavojingomis savybėmis. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, apie teistumus ir/ar baustumus užsienio šalyse duomenų neturima. S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis, artimas minimaliam dydžiui už sunkaus nusikaltimo padarymą, šiuo atveju laikytinas pakankamu bausmės paskirčiai pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į S. B. padarytą nusikaltimą ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o S. B. prisipažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos.
Paskirtos baudos išieškojimas nukreiptinas į pinigines lėšas, kurios įmokėtos kaip užstatas – 6 000 Eur (pabrėžtina, jog ir pats kaltinamasis sutiko, jog paskirta bauda būtų apmokėta iš šių lėšų).
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Svarstant klausimą dėl turto konfiskavimo, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką S. B. panaudojo automobilį „Volkswagen LT46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, gabentų daiktų svorį, didelį atstumą, automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas, taip pat nėra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų suteikęs automobilį nusikalstamai veikai daryti, dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo konfiskuoti kitam fiziniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į paskirtą finansinio pobūdžio bausmę, proporcingumo principą, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur. Pažymėtina, kad po teisme gauto prokurorės pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą, kuriame nurodoma, jog nėra pagrindo išieškoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, kadangi, kaip teigiama, pinigams vežti automobilis nebuvo reikalingas. Akivaizdu, kad toks argumentas yra nepagrįstas. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kurioje, nepateikiant muitinės kontrolei, per valstybės sieną buvo gabenamos ne tik piniginės lėšos, tačiau ir daiktai – žuvų ikrai bei rūkomasis ir vandens pypkių tabakas. Įvertinus jų svorį ir kiekį (antai, vien ikrų svoris sudaro 331 kg, vandens pypkių mišinys buvo sudėtas į 438 vnt. pakelių ir pan.), visiškai aišku, jog kaltinamasis šių daiktų su savimi niekaip nebūtų galėjęs gabenti, tam neabejotinai buvo reikalinga transporto priemonė.
Pagal BK 72 straipsnį S. B. per valstybės sieną gabenti pinigai, privalomai nepateikti muitinės kontrolei, kaip kontrabandos dalykas, taip pat atitinka konfiskuotino turto požymius. Tuo pačiu tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-53-1073/2019), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2019 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Sadocha prieš Ukrainą, peticijos Nr. 77508/11; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12) laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos ar kitos neteisėtos veiklos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai veiklai. Analizuojant kaltinamojo asmenybę ir elgesį nustatyta, jog S. B. anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta. Visgi atsižvelgtina ir į tai, kad grynieji pinigai buvo gabenami juos padalinus į kelias dalis, laikant skirtingose vietose, kas leidžia manyti, jog kaltinamasis tokiu būdu iš anksto siekė jų nedeklaruoti, paklaustas pareigūnų, pastarasis pirmiausia ir tikino neturintis jokių privalomai deklaruotinų daiktų. Šios aplinkybės taip pat vertintinos sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Nagrinėjamu atveju S. B. skirtinas baudos dydis yra artimas baudžiamajame įstatyme numatytos baudos minimumui, esant įstatyme numatytiems pagrindams, bauda mažintina trečdaliu, be to, iš S. B. išieškotina tik dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Atsižvelgiant į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą, kaltinamojo elgesį, bausmės dydį, spręstina, kad dalinis grynųjų pinigų konfiskavimas bus kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, konfiskuotina dalis kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 400 000 Ukrainos grivinų ir 30 000 Rusijos rublių.
Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusi pinigų suma, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, saugomi Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151, grąžintini S. B.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Atsižvelgiant į S. B. skirtiną baudos bausmę, turtinio pobūdžio baudžiamosios poveikio priemonės taikymą, tenkinti prokurorės prašymą ir išieškoti proceso išlaidas dėl sulaikytų daiktų saugojimo, automobilio transportavimo, neproporcinga, todėl prašymas netenkinamas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rūkomasis tabakas „Frigate“, vandens pypkių tabakas „Brusko“, „Musthave“, „Bonche“, kurių bendras svoris yra 126,851 kg, lašišiniai ikrai, kurių svoris 331 kg, priduoti saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti S. B. (S. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 180 MGL (9 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. 120 MGL (6 000 eurų) dydžio baudą.
Paskirtos baudos išieškojimą nukreipti į pinigus, kurie įmokėti kaip užstatas – 6 000 (šešis tūkstančius) eurų ir, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 400 000 (keturis šimtus tūkstančių) Ukrainos grivinų ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Rusijos rublių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. B. išieškoti dalį automobilio „Volkswagen LT46“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 000 (du tūkstančius) eurų.
Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės išieškojimą (400 000 Ukrainos grivinų, 30 000 Rusijos rublių ir 2 000 eurų) nukreipti į pinigus, kurie priduoti saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151.
Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusią Ukrainos grivinų dalį, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, priduoti saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, grąžinti S. B..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rūkomąjį tabaką „Frigate“, vandens pypkių tabaką „Brusko“, „Musthave“, „Bonche“, kurių bendras svoris yra 126,851 kg, lašišinius žuvų ikrus, kurių svoris 331 kg, priduotus saugoti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, esančiame Panevėžyje, Ramygalos g. 151, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.