Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10083-797/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismui pareiškėjai E. M. ir J. M. pateikė prašymą panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą bendru sutuoktinių sutikimu ir pridėjo santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėja E. M., nutraukus santuoką, procesiniuose dokumentuose prašė palikti ikisantuokinę pavardę „T.“, nors jos ikisantuokinė jos pavardė yra „T.“, kas neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų. Be to, papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai nutraukdami santuoką, procesiniuose dokumentuose nurodė ne visą turimą registruotiną turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, pareiškėja E. M. prašo panaikinti nutarties dalį, kuria konstatuota, kad prašymas ir sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų dėl pareiškėjos E. M. pasirinktos pavardės formos po santuokos nutraukimo. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog pareiškėjos pasirinkta pavardė „T.“ atitinka CK 3.69 straipsnio 1 dalies bei lietuvių kalbos rašybos reikalavimus, nes nenurodo moters šeimyninės padėties po santuokos nutraukimo.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos E. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėja įpareigota pašalinti prašymo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties trūkumus, tinkamai nurodant ikisantuokinę pavardę. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-06-26 nutarimu (N-2 (87) dėl moterų pavardžių sudarymo, yra įtvirtinta galimybė pasirinkti pavardę, kuri nenurodytų šeimyninės padėties ir šios taisyklės taikomos tiek moterų pavardžių darybai po santuokos nutraukimo, tiek netekėjusių moterų pavardžių darybai. Be to, mano, jog teismo įpareigojimas po santuokos nutraukimo pasilikti tik santuokinę pavardę – „M.“ arba tik ikisantuokinės pavardės formą – „T.“, yra per siauras CK 3.69 straipsnio 1 dalies aiškinimo prasme, nepagrįstai suvaržantis pareiškėjos teisę po santuokos nutraukimo įgyti pavardę, nenurodančią jos šeimyninės padėties. Su tokia pareiškėjos pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad asmenų vardų ir pavardžių keitimą reguliuoja ne Valstybinės lietuvių kalbos komisija, kaip teigia atskirajame skunde pareiškėja, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) (įsigaliojo nuo 2017-01-01). Taisyklių 8-10 punktuose yra nurodyti asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindai, o Taisyklių 14 punkte nustatyta, jog prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (toliau – MEP informacinė sistema). Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką, teismas šalims palieka tik tokias pavardes, kokias jie turėjo iki santuokos (šiuo atveju „T.“). Pareiškėjai pageidaujant turėti kitokią pavardę, nenurodančią jos šeimyninės padėties, ji privalo kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą. Nors pareiškėja ir teigia, kad teismas per siaurai aiškina CK 3.69 straipsnį, tačiau, pabrėžtina, kad teismas veikia tik įstatymo ir savo kompetencijos ribose ir neturi teisės atlikti funkcijų (šiuo atveju pareiškėjos pageidavimu keisti jos pavardės galūnės), kurios priskirtos kitai institucijai. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėją pašalinti procesiniuose dokumentuose trūkumus – nurodyti ikisantuokinę pavardę, nuo įstatymuose įtvirtintų teisės normų, nenukrypo.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai E. M. 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.