Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-01-13 · Administracinė byla Nr. I3-34-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-13Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
I3-34-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00182-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), "Švaros komanda"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-34-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00182-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) teismui paduotu skundu (b. l. 2-8) prašė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir AAD) (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Panevėžio RAAD) 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas). Skunde nurodė, kad skundžiamame Nutarime įvardinta, jog UAB (duomenys neskelbtini) padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 126 straipsnio 3 dalyje, įrodytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu, kurio data ir numeris neįvardinti, bei Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės vyr. specialistės, vyresn. valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės K. H. 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Šiame akte nurodyta, kad pareiškėja neįvykdė Panevėžio RAAD 2017 m. kovo 22 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), tačiau nepažymėta, jog šis privalomasis nurodymas yra apskųstas teismine tvarka. Kadangi Privalomasis nurodymas nėra įsiteisėjęs, todėl už galimą jo neįvykdymą juridiniam asmeniui ekonominė sankcija neturėtų būti skiriama. Skunde nurodoma, kad K. H. 2018 m. balandžio 3 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Administracinio nusižengimo protokolas). Tikėtina, jog abu protokolai surašyti remiantis Patikrinimo aktu. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2018 m. balandžio 20 d., 13 val. 30 min., adresu: (duomenys neskelbtini), o administracinio nusižengimo protokole – 2018 m. balandžio 20 d., 14 val. 30 min., adresu: (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, kad abu protokolai Bendrovės vadovui įteikti tą pačią dieną bei žodžiu suteikta informacija, kad nesumokėjus protokoluose nurodytų piniginių sumų iki 2018 m. balandžio 18 d. bus pritaikyta didesnė ekonominė sankcija. Pareiškėja nurodė, kad Bendrovės vadovui nebuvo žinoma, kad abu minėti protokolai bus nagrinėjami tą pačią dieną, kadangi žodžiu pateikta informacija nebuvo konkreti ir tiksli. Anot pareiškėjos, Bendrovės vadovas A. V. buvo suklaidintas, kad bus nagrinėjama tik byla pagal Administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėja skunde citavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 24 straipsnį ir teigė, kad K. H. siekdama atlikti atliekų tvarkymo apskaitos patikrinimą pagal 2018 m. vasario 19 d. pavedimą ir Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą bei vadovaudamasi minėto straipsnio nuostatomis, privalėjo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį šio privalomojo nurodymo, t. y. Bendrovės vadovą, taip pat duoti pakartotinį privalomąjį nurodymą, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi A. V. faktiškai nebuvo paskirta bauda, o Bendrovei nebuvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas. Vietoje to, kad būtų nuosekliai įvykdyti Patikrinimo akte surašyti veiksmai pagal AAVKĮ 24 straipsnį, vadovaujantis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, priimtas Nutarimas ir Bendrovei paskirta ekonominė sankcija. Pareiškėja skunde teigė, kad priimant Nutarimą nebuvo galima vadovautis K. H. surinkta medžiaga, atliekant neplaninį patikrinimą ir ketinant juridinio asmens vadovui taikyti sankcijas pagal AAVKĮ 24 straipsnį. Patikrinimo aktas buvo surašytas siekiant skirti baudas A. V. Pareiškėjos teigimu, 2018 m. balandžio 20 d. 13 val. 30 min. vykusiame bylos nagrinėjime buvo nepagrįstai vadovaujamasi K. H. surinkta medžiaga, o 2018 m. balandžio 20 d., 14 val. 30 min. numatytas bylos nagrinėjimas, manytina, apskritai neįvyko. Patikrinimo akte ir Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išdėstyta reikalavimų, kurių pagrindu būtų galima priimti nutarimą juridiniam asmeniui skirti ekonominę sankciją. K. H. turėjo tikslą nubausti A. V. ir surašyti pakartotinį privalomąjį nurodymą. Tai, kad kitas pareigūnas ne A. V. asmeniškai, o juridiniam asmeniui paskyrė ekonominę sankciją pagal visai kitą, nei nurodyta Administracinio nusižengimo protokole, teisės aktą, Bendrovei ir jos vadovui buvo staigmena. Skunde teigiama, jog Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas netinkamai, neaiškiai ir nenuosekliai, nes šiame protokole nėra pateikiamos aiškios formuluotės kuo kaltinimas juridinis asmuo. Anot pareiškėjos, nesant tinkamai surašyto, AAĮ 44 straipsnio reikalavimus atitinkančio protokolo, Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 23-27) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad AAVKĮ 23 straipsnio 9 dalis numato, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) skunde nurodytas argumentas, kad juridinis asmuo negalėjo būti traukiamas atsakomybėn kol nėra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl Privalomojo nurodymo, yra nepagrįstas. Tiek Administracinio nusižengimo protokolas, tiek Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) įteikti A. V. (kaip Bendrovės vadovui ir kaip fiziniam asmeniui) pasirašytinai, kas reiškia, jog apie bylų nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. AAĮ taikymo praktikoje galimi atvejai, kuomet šiame įstatyme numatytų pažeidimų už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą sudėtys gali sutapti ar sutapti iš dalies su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) numatytais pažeidimais. Atsakomybės subjektai pagal ANK yra fiziniai asmenys, o AAĮ VIII skyriaus nuostatos nustato atsakomybę juridiniams asmenims. Taigi, atsakomybės subjektai pagal ANK ir pagal AAĮ nuostatas yra skirtingi ir negali būti laikomi tapačiais. Atsižvelgiant į tai, atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui negali būti prilyginamas juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju atsakomybėn pagal AAĮ 126 straipsnio 3 dalies pažeidimą buvo patraukta UAB (duomenys neskelbtini), t. y. ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o už ANK 247 straipsnio 38 dalies ir 317 straipsnio 1 dalies pažeidimus – A. V., kuris yra fizinis asmuo. Tai reiškia, kad atsakomybėn pagal AAĮ ir ANK buvo patraukti skirtingi asmenys, todėl laikytina, jog dvigubo nubaudimo principas nebuvo pažeistas. Niekuo nepagrįstu laikytinas UAB (duomenys neskelbtini) skundo argumentas, kad Bendrovei buvo nesuprantamas kaltinimas ir nesudaryta galimybė juridiniam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, nes UAB (duomenys neskelbtini), žinodama administracinės bylos laiką ir vietą, neatsiuntė teisinį išsilavinimą turinčio ir kaltinimą suprantančio atstovo, neprašė bylos nagrinėjimo atidėjimo, kad galėtų susirasti tinkamą atstovą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio RAAD 2017 m. kovo 22 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai buvo nurodyta iki 2017 m. gegužės 12 d. nutraukti mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalies nuostatoms, pagal kurias atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, tuo tarpu pareiškėja nėra išrinkta vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Privalomasis nurodymas 2017 m. kovo 22 d. įteiktas Bendrovės vadovui A. V., kuris parašu patvirtino, jog su šiuo nurodymu susipažino ir gavo jo nuorašą (b. l. 13). Panevėžio RAAD atsakingo asmens įrašu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017-05-26 (b. l. 32). Panevėžio RAAD direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio RAAD direktorius Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-(duomenys neskelbtini) buvo atmestas pareiškėjos skundas ir konstatuota, kad Privalomasis nurodymas išduotas teisėtai bei pagrįstai (b. l. 33-37). Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 56-61).

Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. specialistei, vyresniajai valstybinės aplinkos apsaugos inspektorei atlikus Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog Bendrovė ir toliau vykdo mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalies nuostatoms, Bendrovė Privalomojo nurodymo neįvykdė (b.l.31). Šį patikrinimo aktą pasirašė atsakingas Bendrovės darbuotojas, jame konstatuotų aplinkybių neginčijo, šios aplinkybės nėra ginčijamos ir nagrinėjamojoje byloje.

AAĮ 126 straipsnio, nustatančio juridinių asmenų atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą, 3 dalyje įtvirtinta, kad neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pašalinti pažeidimo priežastis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

2018 m. balandžio 3 d. Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. specialistė, vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvardino galimai įvykdyto pažeidimo esmę (UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė Privalomojo nurodymo), teisės aktą, nustatantį atsakomybę už nurodytą pažeidimą, nurodė ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 29-30).

Skundžiamu Nutarimu Bendrovei už pažeidimo, numatyto AAĮ 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 2 100 Eur dydžio ekonominė sankcija. Šiame nutarime konstatuota, kad pareiškėja laiku (iki 2017 m. gegužės 26 d.) neįvykdė Privalomojo nurodymo (b. l. 18-20).

A. V. 2018 m. balandžio 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį, 317 straipsnio 1 dalį. (b. l. 16). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad A. V. Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 575 Eur bauda.

Pareiškėja skunde tvirtino, kad Nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes jis priimtas vadovaujantis Privalomuoju nurodymu, kuris buvo apskųstas teismine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, jog iš tiesų Nutarimo priėmimo metu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, kurio paliktas galioti Privalomasis nurodymas, priimtas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar nebuvo įsiteisėjęs (byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) (b. l. 43-44). Pareiškėjos skundo argumentai, kad už Privalomojo nurodymo nevykdymą, kol nebaigtas teisminis ginčas dėl jo teisėtumo, Bendrovei ekonominė sankcija negali būti skiriama, laikytini teisiškai nepagrįstais, nes AAVKĮ 23 straipsnio 9 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Taigi, privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas net ir tada, kai yra apskųstas pirmos ar apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėja skunde teigė, kad Bendrovės vadovui nebuvo žinoma, kad tiek Administracinio nusižengimo protokolas, tiek Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjami tą pačią dieną. Šiuos skundo argumentus teismas laiko deklaratyviais. Pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šie procesiniai dokumentai A. V. buvo įteikti 2018 m. balandžio 3 d. Šiuose protokoluose nurodyta bylų nagrinėjimo data (2018 m. balandžio 20 d.), paros laikas (atitinkamai 13 val. 30 min. ir 14 val.30 min.) ir vieta. A. V. pasirašytinai patvirtino, kad šiuos protokolus gavo, jam yra žinomi bylų nagrinėjimo laikai, teisės ir pareigos bei neišreiškė jokių pastabų. Taigi, laikytina, jog apie bylų nagrinėjimo laiką ir teisės bei pareigas A. V. buvo informuotas tinkamai. Kita vertus, Protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Administracinio nusižengimo protokolą šis asmuo gavo 2018 m. balandžio 3 d., o bylų nagrinėjimas buvo paskirtas 2018 m. balandžio 20 d. Kilus neaiškų dėl Bendrovės ir (ar) A. V. teisių bei pareigų, A. V. turėjo pakankamai laiko kreiptis į profesionalų teisininką dėl teisinės pagalbos ar tuometinį Panevėžio RAAD su užklausomis dėl savo teisių ir pareigų apimties, tačiau to nepadarė. Niekuo neparemtu laikytinas ir pareiškėjo teiginys, jog 2018 m. balandžio 20 d., 14 val. 30 min. numatytas bylos nagrinėjimas apskritai neįvyko. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos skundo teiginys, jog A. V. nebuvo tinkamai informuotas apie bylų nagrinėjimo vietą ir laiką, atmetamas kaip nepagrįstas.

Skunde pareiškėja teigė ir tai, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas siekiant skirti baudą A. V., o ne nubausti Bendrovę. UAB (duomenys neskelbtini) kelia klausimą, ar buvo galima remtis ta pačia medžiaga baudžiant tiek A. V., tiek Bendrovę. Taigi, pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl dvigubo baudimo draudimo (lot. non bis in idem) principo pažeidimo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.

Bylą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju A. V. Panevėžio RAAD 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., 8 val. 00 min., iki 2018 m. vasario 20 d., 10 val. 00 min., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje vykdė atliekų surinkimo veiklą neturint teisės užsiimti tokia veikla Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, be to, laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo. Skundžiamu Nutarimu Bendrovė nubausta už tai, kad neįvykdė Privalomojo nurodymo. Taigi, veika, už kurios padarymą Bendrovei buvo paskirta ekonominė sankcija, ir veika, už kurią A. V. buvo paskirta administracinė nuobauda, savo požymiais sutampa, todėl laikytina, kad veika yra tapati, tačiau tai nereiškia non bis in idem pažeidimo. Šioje vietoje bylą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo.

Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusi asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Taigi, svarbu nustatyti paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikį traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija ir administracinė nuobauda yra paskirtos netapačiam asmeniui, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) neturint turto ekonominei sankcijai sumokėti, išieškojimas nebūtų nukreipiamas į Bendrovės direktoriaus A. V. turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad non bis in idem principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

Vertinant pareiškėjos skunde nurodytus teiginius, jog priimant Skundžiamą nutarimą nebuvo galima vadovautis K. H. neplaninio patikrinimo metu surinkta medžiaga, pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas įrodymais laikomi visi faktiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys atitinkamas aplinkybes, o įrodinėjimo priemonių leistinumo suvaržymų įstatymai nenustato. Nagrinėjamu atveju pareigūnės K. H. atlikto patikrinimo metu surinkta medžiaga ir surašytas Patikrinimo aktas atlieka įrodomosios priemonės funkciją, todėl jais galima remtis nepriklausomai nuo to, kad šie duomenys buvo vertinami ir priimant Skundžiamą nutarimą, ir skiriant administracinę nuobaudą Bendrovės vadovui A. V.

Skunde pareiškėja teigė, kad Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra surašytas netinkamai ir nenuosekliai, šiame protokole nėra pateikiamos aiškios formuotės kuo kaltinama Bendrovė. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

AAĮ 44 straipsnyje (redakcija, galiojusi Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu) numatyta juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolo surašymo ir jo įteikimo tvarka. Šis straipsnis numato, jog tokiame protokole turi būti nurodyta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės; atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas; įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti; numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas; pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios; protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).

Teismas, išsamiai susipažinęs su Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) forma ir turiniu, konstatuoja, kad šis protokolas visiškai atitinka AAĮ 44 straipsnio reikalavimus, t. y. minėtame protokole nurodytos visos šiame straipsnyje numatytos aplinkybės, kurios turi būti įtrauktos į juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolą. Iš Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir lingvistinės yra akivaizdu, jog šis protokolas surašytas už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Pažymėtina, jog minėtą Privalomąjį nurodymą pareiškėja skundė teismui, ginčijo jo teisėtumą ir pagrįstumą, teismų sprendimais Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas, todėl akivaizdu, jog Bendrovei buvo suprantamas šio privalomojo nurodymo turinys, o kartu – ir Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) formuluojamo kaltinimo esmė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės direktoriui buvo įteiktas 2018 m. balandžio 3 d., o bylos nagrinėjimas numatytas 2018 m. balandžio 20 d. Pareiškėjos vadovas ar kiti atsakingi Bendrovės darbuotojai turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą pasiruošti bylos nagrinėjimui ir šios bylos nagrinėjimo metu ginčyti Protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), teikti paaiškinimus, prašyti patikslinti minėto protokolo nuostatas ir pan., tačiau pareiškėjos atstovas 2018 m. balandžio 20 d. į bylos nagrinėjimą neatvyko, kas rodo, jog pareiškėjai nebuvo kilę neaiškumų dėl Protokole Nr(duomenys neskelbtini) formuluojamos kaltinimo esmės, priešingu atveju Bendrovė būtų dėjusi pastangas ir prašiusi patikslinti protokolą, o ne pasirinkusi pasyvų savo elgesio variantą ir apskritai neatvykusi į bylos nagrinėjimą.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog Bendrovė neįvykdė Privalomojo nurodymo, kurio teisėtumas buvo patvirtintas teisminio nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai buvo patraukta atsakomybėn pagal AAĮ 126 straipsnio 3 dalį. Nutarimu Bendrovei pagrįstai paskirta ekonominė sankcija – AAĮ 126 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos vidurkis, nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjos teiginys, jog už Privalomojo nurodymo neįvykdymą atsakomybėn turėjo būti patrauktas Bendrovės vadovas A. V., laikytinas nepagrįstu, nes Privalomasis nurodymas buvo duotas ne A. V., o būtent Bendrovei, todėl būtų neteisėta ir nepagrįsta už Privalomojo nurodymo neįvykdymą bausti asmenį, kuriam šis nurodymas nebuvo duotas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį, teismas pripažįsta, kad šis individualus administracinis aktas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas patvirtina, kad atsakovo priimtas Nutarimas ir juo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija, yra pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti šį Nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė