Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros, kuri pareiškėjo 2014 m. Paraišką vertino nuo 2014 m. birželio mėn., Sprendimą pareiškėjas gavo tik 2015 m. gruodžio 22 d., kai pagal 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programą gyvulius jau buvo neprivaloma laikyti. Pabrėžia, jog su Agentūra vyko susirašinėjimai ir nieko nebuvo galima išsiaiškinti, nes ir į paklausimus telefonu, ir į gaunamus raštus pareiškėjas gaudavo abstrakčius atsakymus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus ir, vadovaudamasis jais, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 28–33) argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad 2014 m. Paraiškos administravimo metu nustatytas žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo (toliau – ir GAAB reikalavimas) dėl ūkinių gyvūnų laikymo pažeidimas, įtvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir GAAB aprašas) 7 punkte. GAAB aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG (sutartinio gyvulio). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Pareiškėjas 2014 m. Paraiškoje deklaravo ganyklas-pievas, t. y. deklaravo 8,31 ha ganyklų-pievų plotą. Kadangi pareiškėjo deklaruotas ganyklų-pievų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. viso deklaruoto ir tinkamo paramai ploto, todėl jam taikomas GAAB aprašo 7 punkte nustatytas reikalavimas laikyti ne mažiau kaip 0,3 SG 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui.

Teigia, jog kadangi pareiškėjo deklaruotas ganyklų-pievų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. viso deklaruoto ir tinkamo paramai ploto bei nustačius, kad pareiškėjas neturi registruotų sutartinių gyvulių, kuriais būtų padengtas visas deklaruotas ir tinkamas paramai ganyklų-pievų plotas, padaryta išvada, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo – GAAB 15 reikalavimo pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“, (toliau – ir Metodika) 1 priedą.

Pažymi, kad pareiškėjas paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus teikė ir ankstesniais metais, t. y., įvertinus 2012 m. birželio 5 d. pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus už 2012 metus (toliau – ir 2012 m. Paraiška), pareiškėjui buvo pritaikyta 50 proc. sankcija dėl tyčinio GAAB 15 reikalavimo nesilaikymo (dėl ūkinių gyvūnų nelaikymo). Apie priimtą sprendimą ir taikomas sankcijas pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. sausio 15 d. pranešimu Nr. BR6-2036451 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Pareiškėjas minėto Agentūros 2014 m. sausio 15 d. sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Daro išvadą, kad apie Agentūros sprendimą dėl 2012 m. Paraiškos, kuriame konstatuotas tyčinis GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas, pareiškėjas buvo informuotas tinkamai ir laiku, ko pasėkoje jis turėjo žinoti apie nustatytą tyčinį GAAB reikalavimo pažeidimą, įvertinus jo 2012 m. Paraišką, ir iki 2014 m. birželio 3 d. (2014 m. Paraiškos pateikimo, deklaruojant žemės ūkio naudmenas inter alia ganyklų-pievų plotus bei siekiant gauti tiesiogines išmokas) turėjo laiko šį pažeidimą pašalinti.

Įvertinus faktą, kad 2012 m. buvo nustatytas tyčinis GAAB 15 reikalavimo pažeidimas ir 2014 m. nustatytas pakartotinis tyčinis to paties GAAB 15 reikalavimo pažeidimas, todėl, vadovaujantis Metodikos 22 punktu, pagal kurį, nustačius pakartotinį tyčinį reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus, pareiškėjui išmokos suma pagal 2014 m. Paraišką sumažinta 100 proc. bei parama neskirta ir už kitus kalendorinius metus.

Apibendrinant pažymi, jog, atsižvelgiant į Metodikos 2.5 punktą, vertinant 2014 m. Paraišką, buvo nustatyta, kad Pareiškėjas daugiau negu vieną kartą (t. y. jau antrą kartą) per trejus metus iš eilės padarė tyčinį to paties GAAB reikalavimo (ir standarto) pažeidimą. Šių faktinių aplinkybių visuma, Agentūros vertinimu, sudarė pagrindą skundžiamu Sprendimu 2014 m. Paraiškos vertinimo metu nustatytą pažeidimą vertinti ir kaip pakartotinį (Metodikos 2.5 p.), ir kaip tyčinį (Metodikos 17.4 p.) ir atitinkamai taikyti Metodikos 22 punkte numatytą 100 proc. paramos sumažinimo sankciją už 2014 m. bei neskirti paramos ir už ateinančius 2015 metus.

Nurodo, jog sankciją skundžiamu sprendimu Agentūra taikė už pažeidimus, padarytus galiojant būtent 2014 m. deklaravimo laikotarpiu galiojusioms teisės aktų nuostatoms, atitinkamai, sankcijos pareiškėjui taikytos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus. 2014 m. Paraiškos pateikimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra taikomas tuo laikotarpiu pateiktoms paraiškoms ir jų vertinimo metu nustatytiems pažeidimams, tame tarpe, ir Metodikos 22 punkte numatyta ilgalaikė sankcija yra taikoma už pažeidimus, padarytus 2014 m., taigi, pasikeitęs teisinis reglamentavimas neturi įtakos ankstesniais laikotarpiais padarytų pažeidimų kvalifikavimo ir sankcijų už juos taikymo atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos bei pritaikyti sankcijas, ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 3R-78 (AG-48/04-2016), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai 2012 m. Paraišką (Komisijos byla, b. 1. 24–30), kurioje deklaravo iš viso 19,04 ha žemės ūkio naudmenų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos ir išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė), iš jų – 5 ha pagal „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“.

Agentūra 2014 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. BR6-2036451 pagal 2012 m. Paraiškoje pateiktus duomenis skyrė pareiškėjui 4 980,36 Lt galutinę paramos sumą (Komisijos byla, b. 1. 38–41). Nurodė, kad pareiškėjui už žemės ūkio naudmenų plotus yra skiriama 7 747,96 Lt pagrindinė išmoka, 1 161,44 Lt kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę, 1 051,36 Lt kompensacinė išmoka pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos „Ražienų laukų per žiemą“ veiklą, tačiau pritaikyta 4 980,40 Lt (50 proc.) kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Sprendime Agentūra konstatavo, kad, vadovaujantis GAAB aprašu, pareiškėjo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimo, nustatyto GAAB aprašo 7 punkte, pažeidimas. Vadovaujantis Metodikos 18¹.2 punktu, jeigu plotas, kuriame nustatytas minėtas GAAB pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. Agentūra pažymėjo, kad kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai ir sankcijos taikomos pareiškėjams, pateikusiems paraiškas, be kitų priemonių, ir pagal MPŪV priemonę ir priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

2014 m. birželio 3 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė 2014 m. Paraišką (Komisijos byla, b. 1. 31–37), kurioje deklaravo iš viso 19,30 ha žemės ūkio naudmenų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos ir išmokos pagal MPŪV priemonę. Taip pat 2014 m. Paraiškoje nurodė, kad pageidauja gauti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos valdytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis bei ėriavedes.

Agentūra pareiškėjo valdoje 2014 m. spalio 2 d.–2015 m. vasario 23 d. atliko patikrą vietoje, surašė patikros vietoje ataskaitą Nr. 14-1009122427-D4-1 (Komisijos byla, b. 1. 43–57). Patikros metu nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai.

Agentūra Sprendimu (b. 1. 11–15) pagal 2014 m. Paraišką paramos pareiškėjui neskyrė. Paaiškino, kad, kadangi pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 19,30 ha, o faktiškai nustatytas – 18,56 ha, tai pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus sumažinama už 1,48 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc., apskaičiuota pagal faktinį plotą pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus gauti sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo plotą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (mažo nepalankumo vietovės), deklaruotas plotas yra 19,30 ha, o faktiškai nustatytas – 18,56 ha, todėl išmokos dalis sumažinama už 1,48 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. arba 2 ha, einamaisiais metais parama pagal atitinkamą priemonę mokama už faktinį plotą, sumažintą du kartus iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius (sankcijos dėl neteisingo deklaravimo taikomos remiamos grupės lygiu). Agentūra nurodė, kad pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal MPŪV priemonę, todėl skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus (pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, privalo turėti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės) 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG / ha pievų ir ganyklų). Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 7 punkte nustatyto GAAB reikalavimo, ir kad pareiškėjo valdoje toje pačioje srityje nustatytas šio GAAB reikalavimo tyčinis pakartotinis pažeidimas. Remdamasi tuo, Agentūra pareiškėjui paramą sumažino 100 proc. einamaisiais ir kitais kalendoriniais metais. Agentūra Sprendime nurodė, kad Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai: pagrindinei tiesioginei išmokai ir išmokai už pirmuosius hektarus (Metodikos 7.7 p.), paramai pagal MPŪV priemonę (Metodikos 7.2 p.) bei priemonę „Tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis“ (Metodikos 7.9 p.).

Pareiškėjas, nesutikęs su Sprendimu, su 2016 m. sausio 19 d. skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, b. l. 1). Komisija 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 3R-78 (AG-48/04-2016) konstatavo, jog Agentūros Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant proporcingumo principo, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikinti jo nėra pagrindo (b. l. 5–10). Atsižvelgdama į tai, pareiškėjo skundą dėl Sprendimo atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, iš esmės laikosi pozicijos, jog Agentūros nustatytas pažeidimas negali būti traktuojamas kaip tyčinis pakartotinis pažeidimas, todėl 100 proc. paramos sumažinimo einamaisiais (2014 m.) ir kitais kalendoriniais metais (2015 m.) sankcija yra nepagrįsta.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-161 redakcija), (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad sankcija – tai paramos dydžio sumažinimas arba paramos nemokėjimas dėl neatitikties paramos skyrimo reikalavimams. Pagal Tiesioginių išmokų taisyklių 9 punktą pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų inter alia GAAB reikalavimų, nurodytų GAAB apraše. Einamaisiais metais taikomų sankcijų suma negali viršyti 100 proc. mokėtinos išmokos sumos (Tiesioginių išmokų taisyklių 41 punktas). Pagrindinei išmokai taikomos sankcijos dėl GAAB ir Valdymo reikalavimų pažeidimo – už GAAB ir Valdymo reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal metodiką, patvirtintą atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu (Tiesioginių išmokų taisyklių 42.2.3 punktas). Tiesioginių išmokų taisyklių 46 punkte numatyta, jog teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus.

Vadovaujantis MPŪV taisyklėmis, sankcija – pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės, už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; ilgalaikė sankcija – pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų (II dalis). Pareiškėjas visoje valdoje privalo laikytis inter alia GAAB reikalavimų (5.4 punktas). Pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Tiesioginių išmokų taisyklių nuostatas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG / ha pievų ir ganyklų (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius praėjusių metų duomenis. Jeigu einamaisiais metais pareiškėjo valdoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu valdoje laikomi ūkiniai gyvūnai buvo tikrinami pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis, tačiau patikros vietoje metu nustatytas SG skaičius neatitinka Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančių duomenų, SG / ha bus perskaičiuojamas, vadovaujantis patikros vietoje nustatytais duomenimis, pagal taisyklių 24.2 papunkčio nuostatas) (5.5.4 punktas). Už GAAB reikalavimų pažeidimus sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą metodiką (33.5.3 punktas).

Metodikoje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija) įtvirtinta, kad pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties GAAB reikalavimo ar standarto, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti (2.5 punktas). Tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika, siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu (2.10 punktas). Už GAAB reikalavimų pažeidimus taikomos sankcijos – išmokos sumažinimas procentiniu dydžiu (3 punktas). Sankcijas taiko Agentūra pagal Agentūros ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimus (4 punktas). Sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus: ar pažeidimas netyčinis, ar tyčinis; pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis: to paties GAAB, valdymo ar trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimo atvejais; to paties GAAB standarto, nurodyto GAAB reikalavimų aprašo 8.1–8.11 papunkčiuose, nesilaikymo atvejais; pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims (5 punktas). Viena išskiriamos tokios kompleksinės paramos reikalavimų sričių – geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės. Prie šios srities priskiriami GAAB standartai, nurodyti reglamento (EB) Nr. 73/2009 III priede, ir šiems standartams pagal GAAB reikalavimų aprašo 8 punktą priskirti GAAB reikalavimai (6.4 punktas). Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, be kita ko, MPŪV priemonę (7.2 punktas); tiesioginės išmokos už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas (7.7 punktas), tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis (7.9 punktas). Tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai inter alia kai pareiškėjo valdoje nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto (17.4 punktas). Jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą, plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. (18¹.2 punktas). Tyčinis reikalavimo pažeidimas, jei ankstesniais metais buvo nustatytas netyčinis to paties reikalavimo pažeidimas, pirmo pasikartojimo atveju laikomas nepakartotiniu tyčiniu reikalavimo pažeidimu ir sankcija taikoma už tyčinį pažeidimą. Taip pat pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius to paties reikalavimo pakartotinį netyčinį pažeidimą, ankstesnės sankcijos dydis yra dauginamas iš 3 netaikant ribojimų (21¹ punktas). Nustačius pakartotinį tyčinį reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus (22 punktas). GAAB reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo, nustatyto GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, mastas visada laikomas mažu, šis pažeidimas visada laikomas sunkiu, o jo trukmė – nepastovi (1 priedo 15 punktas).

GAAB aprašo (redakcija, patvirtinta 2014 m. kovo 31 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D- 179) 7 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natūra 2000 išmokos (parama Natūra 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natūra 2000 išmokos (parama Natūra 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad 2014 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 8,31 ha ganyklų-pievų plotą, t. y. jo deklaruotas ganyklų-pievų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. viso deklaruoto ir tinkamo paramai ploto (18,56 ha). Minėta, jog pagal GAAB aprašo 7 punkto reikalavimus, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG. Pabrėžtina, kad šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai nuo 2014 m. sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.). Iš pareiškėjo 2014 m. Paraiškos matyti, kad pareiškėjas deklaravo daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) ir pievų ganyklų plotus ir nedalyvauja aukščiau minėtose programose, sudarančiose minėto GAAB reikalavimo taikymo išimtį, todėl jam taikomas GAAB aprašo 7 punkte nustatytas reikalavimas laikyti ne mažiau kaip 0,3 SG vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui ir šio reikalavimo pareiškėjas privalėjo laikytis.

Iš byloje esančių Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų duomenų (Komisijos byla, b. 1. 60) matyti, kad pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 1,19 SG, kuris dengė 0,143 ha deklaruoto pievų ir ganyklų ploto.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2014 m. Paraiška patvirtino, kad yra susipažinęs su Tiesioginių išmokų taisyklėmis ir įsipareigojo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų inter alia reikalavimų, nustatytų GAAB reikalavimų apraše. Turėdamas tik 1,19 SG ir nepadengdamas juo viso deklaruoto ganyklų-pievų ploto, pareiškėjas neatitiko GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo pareiškėjui laikyti ūkinius gyvūnus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis išdėstytomis teisės normomis, konstatuotina, jog Agentūra Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo – GAAB 15 reikalavimo pagal Metodikos 1 priedą.

Nustačius minėtą GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo plotas nagrinėjamu atveju sudarė 82,80 proc. viso išmokoms tinkamo paramai deklaruoto ploto, vadovaujantis Metodikos 17.4 punktu, pareiškėjo pažeidimas kvalifikuotinas kaip tyčinis.

Minėta, jog 2014 m. sausio 15 d. sprendimu Agentūra pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikiusi kompleksinio paramos susiejimo sankciją pagal 2012 m. Paraišką dėl to, kad pareiškėjas padarė tyčinį GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas šio Agentūros sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas GAAB reikalavimas turi užtikrinti atitinkamo GAAB standarto, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesiogines paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) NR. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30 p. 16) III priede, įgyvendinimą, o GAAB aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimas yra priskiriamas GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ (GAAB aprašo 8.2 punktas), vadovaujantis Metodikos 2.5 punktu, darytina išvada, jog, administruojant 2014 m. Paraišką, pareiškėjo atžvilgiu nustatytas GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas yra pakartotinis to paties standarto (reikalavimo) pažeidimas.

Pažymėtina, jog Agentūros sprendimą dėl 2012 m. Paraiškos, kuriame buvo konstatuotas tyčinis GAAB aprašo 7 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas, pareiškėjas gavo dar iki 2014 m. Paraiškos pateikimo, todėl teigtina, jog jis buvo informuotas apie padarytą pažeidimą ir turėjo galimybę pašalinti šį pažeidimą iki 2014 m. Paraiškos pateikimo, deklaruojant žemės ūkio naudmenas inter alia ganyklų-pievų plotus bei siekiant gauti tiesiogines išmokas.

Minėta, jog pagal Metodikos 22 punktą, nustačius pakartotinį tyčinį GAAB reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, vertinant 2012 m. Paraišką buvo nustatytas tyčinis GAAB 15 reikalavimo pažeidimas, vertinant 2014 m. Paraišką, buvo nustatyta, kad pareiškėjas jau antrą kartą per trejus metus iš eilės padarė tyčinį to paties GAAB reikalavimo (ir standarto) pažeidimą (Metodikos 2.5 punktas), darytina išvada, jog Agentūra pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu nusprendė taikyti 100 proc. paramos sumažinimo sankciją už 2014 m. bei neskirti paramos ir už ateinančius 2015 metus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis cituotu teisiniu reglamentavimu, galiojusiu 2014 m. Paraiškos pateikimo metu, konstatuotina, jog Agentūros 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. BRK6-764677 ir Komisijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 3R-78 (AG-48/04-2016) yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.