Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
1A-610-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-60-1-00354-2008-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis
A. Ž.
Nuteistasis
A. L.
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-113/2011

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00354-2008-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,ekspertui Rimantui Petrui Pečkui,nukentėjusiajam A. Ž., jo atstovui advokatui Mariui Navickui,nuteistajam A. L., gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, bei iki 2011-10-01 neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinami neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. Ž. naudai iš A. L. priteista 4000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis 2008-07-24, apie 20.30 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) esančio namo koridoriuje ir virtuvėje, konflikto su nukentėjusiuoju A. Ž. metu rankomis ir kojomis sudavė A. Ž. ne mažiau kaip trylika smūgių į galvą, krūtinę, kojas bei kitas kūno vietas, taip pat grumtynių metu trankė nukentėjusįjį į aplinkos daiktus bei spaudė apkabinęs rankomis. Suduodamas smūgius A. L. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus smūgių vietose: galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės mentės išorinio krašto projekcijoje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, dešinės girnelės projekcijoje, kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairio riešo vidiniame paviršiuje, dešinės plaštakos I piršto sumušimą ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su X šonkaulio lūžimu. Dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo su X šonkaulio lūžimu A. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. A. L. sužalojo A. Ž., dėl to jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį, jį pagal BK 138 str. 1 d. išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nepašalinti prieštaravimai. Jo teiginiai, kad jis prieš A. Ž. smurto nevartojo, yra nuoseklūs ir neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, tai patvirtina A. L., V. P., D. V., A. Š., A. Š., D. V. ir P. B. parodymai, todėl teismo išvada, kad jis bando išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra niekuo nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eksperimentą, kad būtų galima patikrinti minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, jo ir nukentėjusiojo veiksmus, konstatuota, kad virtuvėje, esant užtrauktoms užuolaidoms, nebuvo galima įžiūrėti asmenų ir jų veiksmų, nei stovint 6 metrų atstumu, nei 1 metro atstumu nuo virtuvės lango, taip pat neįmanoma matyti, kas vyksta kieme prie įėjimo į namą, stovint ant šaligatvio šalia šio namo. Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, A. L., jį spardė virtuvėje kaip kamuolį, tačiau apklausti policijos pareigūnai D. V. ir P. B. parodė, kad virtuvėje grumtynių pėdsakų nematė, užuolaidos nutrauktos nebuvo, kabėjo tvarkingai, nematė asmenų sužalojimų, į įvykio vietą atvyko per 3 min., nukentėjusysis A. Ž. buvo neblaivus. Šių sužalojimų nematė ir nukentėjusįjį apžiūrėję gydytojai R. P. ir S. A., jie patvirtino ir tai, kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi praėjus savaitei laiko. Tai patvirtina duo­menys iš Palangos m. PK ir specialisto išvada. Taigi, pasak apelianto, yra nepašalinta galimybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir kitur, būti sužalotas kitų asmenų. Apelianto nuomone, teismas visiškai be jokio pagrindo liudytojos A. L. parodymus vertino kritiškai. Ši liudytoja parodė, kad būtent nukentėjusysis A. Ž. pir­mas spyrė jam, A. L., į tarpkojį, pastarasis, apglėbęs A. Ž., įsivedė jį į koridorių. Teismas rėmėsi liudytojo A. N. parodymais, tačiau šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni ki­tiems, jis yra nukentėjusiojo draugas, suinteresuotas šios bylos baigtimi, taip pat yra psichikos ligonis. Liudytoja D. V. yra nukentėjusiojo draugė, taip pat psichikos ligonė, teisme ji parodė, kad bute girdėjo triukšmą, o besigrumiančių asmenų ji negalėjo įžiūrėti. Tad teismas turėjo minėtų liudytojų pa­rodymus vertinti kritiškai. Liudytojai D. V., V. P., A. N. turėjo vienodas galimybes stebė­ti šio įvykio eigą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. Nuteistojo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad jis pats reikalavo, kad A. L. iškviestų policiją, kaimynus, kad jie būtų liudytojai. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės dėl kaltės, jei jų negalima pašalinti, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. L. nesunkiai sutrikdė A. Ž. sveikatą, t. y. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinimui prieštaraujančias versijas. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. L. kaltės padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistojo A. L. versija, kad jis prieš A. Ž. smurto nevartojo, jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, eksperto, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino byloje surinktų ir ištirtų faktinių duomenų visumos kontekste, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų A. N., D. V., V. P. parodymais, nes jie skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, jų parodymai prieštarauja vieni kitiems, be to, A. N. ir D. V. yra nukentėjusiojo draugai ir psichikos ligoniai. Minėti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai aiškino būtent tai, kad matė A. L. ir A. Ž., besigrumiančių virtuvėje, siluetus, girdėjo grumtynių garsus, dunksėjimą, A. Ž. pagalbos šauksmą. Tokie jų parodymai atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo, eksperto parodymais, specialisto išvada, papildoma specialisto išvada) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Pats A. L. patvirtino turėjęs fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju, tik teigė, kad nukentėjusysis jam bandė suduoti virtuvėje, bet jis apkabino jį per pečius ir rankas ir stovintį apglėbęs laikė, jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Nors kaip liudytojai apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai teigė nematę akivaizdžių A. Ž. sužalojimų, tai nereiškia, kad jų nebuvo. Medicininiuose dokumentuose, surašytuose 2008-07-24, t. y. po įvykio, kai A. Ž. su greitąja medicinos pagalba buvo nuvežtas į ligoninę, jį apžiūrėjus, užfiksuota, kad jis susijaudinęs, jam nedaug patinęs kairysis smilkinys, skruostas, kiek skausmingi dešinės rankos judesiai, diagnozuotas galvos ir dešinio peties sumušimas. Ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimą apklaustas gydytojas S. A. patvirtino, kad A. Ž. 2008-07-24 buvo pristatytas į ligoninę dėl galvos sumušimo, jis apžiūrėjo A. Ž. ir nustatė galvos ir dešinio peties sumušimą, parodė, kad nukentėjusysis buvo labai susijaudinęs, blaškėsi. 2008-07-28 teismo ekspertas gyd. R. P. P., apžiūrėjęs nukentėjusįjį, nustatė jam padarytus sužalojimus ir specialisto išvadoje konstatavo, kad sužalojimus A. Ž. galėjo patirti maždaug prieš keturias paras iki apžiūros, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais ar atsitrenkiant į panašius daiktus, paviršius, papildomoje specialisto išvadoje konstatavo, kad pagal apžiūros metu nustatytus sužalojimus, tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotą sužalojimų lokalizaciją A. Ž. kūne galima išskirti ne mažiau kaip trylika trauminio poveikio žymių. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo išvadas, nurodė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka įvykio laiką, buvo padaryti vienu laiku. Pastebėtina, kad teismo eksperto nurodytas galimas sužalojimų padarymo būdas iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo būdo ir aplinkybių. Įvertinus aptartų duomenų visumą, taip pat tai, kad, bylos duomenimis, A. Ž. iškart po įvykio buvo pristatytas į policijos komisariatą ir iš ten tiesiai išvežtas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti kai kurie sužalojimai, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusįjį 2008-07-24 sumušė A. L. ir kad A. L. padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ta aplinkybė, kad tik 2008-08-05 medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog A. Ž. po traumos skauda kairę krūtinės pusę, jis siunčiamas rentgenologiniam tyrimui dėl galimo lūžio, 2008-08-06 rentgenologo įrašyta, kad A. Ž. krūtinės ląstos kairės pusės rentgenogramoje matyti X šonkaulio lūžis, priešingai nei teigia apeliantas, nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir kitur, kitu metu, būti sužalotas kitų asmenų. Byloje surinkti ir ištirti duomenys paneigia tokią nuteistojo prielaidą, ši prielaida yra atmestina, kaip prieštaraujanti patikimai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas R. P. P. nuosekliai aiškino, kad visus sužalojimus, tarp jų ir šonkaulio lūžį, nukentėjusysis galėjo patirti 2008-07-24, medikų konstatuoto kairės pusės X šonkaulio lūžio vietoje galėjo ir nebūti išorinių sužalojimo požymių, tokių kaip nubrozdinimas, kraujosruva, paraudimai, todėl iš pradžių ir nebuvo konstatuotas lūžis, šonkaulio lūžio pasekmes nukentėjusysis galėjo pajusti ne tą pačią dieną, taip galėjo įvykti dėl streso, tik aprimęs jis galėjo pajusti skausmą. A. Ž. 2008-07-24 apžiūrėjusio gydytojo S. A., apklausto ikiteisminio tyrimo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, parodymai sutampa su eksperto parodymais. Jis paaiškino, kad A. Ž. apžiūros metu neišreiškė nusiskundimų dėl skausmo šonkaulių srityje, išorinių kūno sužalojimų toje vietoje nebuvo, todėl šonkaulių rentgenas nebuvo atliktas, tačiau A. Ž. 2008-07-24 ir vėliau, t. y. savaitę laiko, galėjo nejusti skausmo dėl X šonkaulio lūžio, nes X šonkaulis mažiausiai dalyvauja kvėpavimo funkcijoje, tam galėjo turėti įtakos ir tuo metu buvusi nukentėjusiojo emocinė būklė, patirtas stresas, kraujospūdžio dydis, galvos, peties sumušimas, įmanoma, kad tik 2008-08-05 nukentėjusysis galėjo pajusti skausmą dėl X šonkaulio lūžio. Nukentėjusiojo A. Ž. parodymai atitinka aptartus teismo eksperto ir gydytojo parodymus. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus eksperimentą, konstatuota, jog virtuvėje, esant užtrauktoms užuolaidoms, nebuvo galima gerai įžiūrėti asmenų ir jų atliekamų veiksmų, nei stovint 6 metrų atstumu, nei 1 metro atstumu nuo virtuvės lango, taip pat neįmanoma matyti, kas vyksta kieme prie įėjimo į namą, stovint ant šaligatvio šalia šio namo, neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigia aptartų A. L. kaltės įrodymų, nesudaro pagrindo kitaip spręsti jo kaltės klausimą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad 2008-07-24 vyko grumtynės tarp A. L. ir A. Ž., dėl grumtynių metu A. L. padarytų sužalojimų A. Ž. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, atliktas išsamus įrodymų tyrimas, dėl A. L. kaltės padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nekyla jokių pagrįstų abejonių, ji yra neginčijamai įrodyta. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir A. L. priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, nėra teisinio pagrindo kitaip spręsti civilinio ieškinio klausimą.

Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. už atstovavimą advokatui apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistojo A. L. nukentėjusiojo A. Ž. naudai priteisia 300 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. L. nukentėjusiojo A. Ž. naudai priteisti 300 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Dalius JocysLinas Pauliukėnas