Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. po pietų statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB „P.“ darbuotojas A. P.. Gailisi, kad įvyko toks įvykis, negera jam, artimiesiems reiškia užuojautą. Tą dieną darbe buvo apie 07.30 val. Darbų vykdytojas K. S. nurodė darbų zoną, kur reikėjo įrenginėti polius. Atvažiavo buldozeris, kuris padarė aikštelę, kad poliakalė kreivai nestovėtų. Brigadininkas A. K. su K. S. nuėjo žymėti, kur bus poliai, toje vietoje įkalama armatūra. Polių centrai vienas nuo kito buvo apie 60 cm. Į vieną galveną įeidavo 4 poliai. Buvo dvi tokios grupės iš 8 polių, t. y. du kvadratai. Ant jų formuojamo galvenos, kurias vėliau tvarko kiti betonuotojai, vienas iš kurių ir žuvo. Vamzdžiai ryte buvo paguldyti ant žemės, jų buvo keturi, apie 16 metrų, nes tokio gylio reikėjo daryti polius. Pasikėlė ir pasistatė tą dieną visus vamzdžius, nes reikėjo polius kalti grupėmis, todėl reikėjo 4 vamzdžių. Tokiu būdu vamzdžiai buvo paruošti darbui. Jie buvo įkalti į žemę iki trečdalio jų ilgio. Visa tai vyko su brigadininko nurodymu. Iki pietų buvo įrengti 8 poliai ir tie vamzdžiai buvo panaudoti po du kartus. Vienai polių grupei į atžymėtas vietas buvo sukalti visi keturi vamzdžiai, kurie buvo paimti iš laikino saugojimo vietos. Tada buvo įleisti karkasai ir visi 4 užpilti betonu. Taip buvo padarytos dvi grupės. Tada paimamas tolimiausias vamzdis ir po vieną perkeliamas į kitą polių grupę. Ištrauki vamzdį ir įsmeigi į kitą vietą, kur turi būti polis. Brigadininkas pamatuoja, parodo, kur centras, ir duoda leidimą kalti. Taip padaromas kitas kvadratas. Iki pietų įrengus 8 polius, jis tuos vamzdžius išraukė ir sustatė du į vieną pusę nuo poliakalės, o kitus du į kitą pusę. Jie buvo susmeigti trečdaliu į žemę. Po pietų pradėjo ruoštis kitai polių grupei. Reikėjo su poliakale pavažiuoti atgal. Kadangi buvo atžymėti visi 8 poliai, jis paėmė vieną vamzdį iš sandėliavimo vietos, brigadininkas parodė, kur jį sukalti. Visam procesui vadovavo brigadininkas, kuris parodo kurį vamzdį traukti. Tada jis (kaltinamasis) leidžia griebtuvą ant vamzdžio. Brigadininkas parodo ar griebtuvas gerai nusileido ant vamzdžio. Jis pats retai gerai mato, nes trukdo strėlė. Brigadininkas parodo iškeldamas ranką ir suspausdamas kumštį, kad galima suspausti vamzdį. Tada jis paspaudžia kabinoje vieną mygtuką, baltą, bet užsidega žalia lemputė, jei griebtuvas užsispaudžia. Tada brigadininkas parodo, kad reikia traukti vamzdį. Brigadininkas gali matyti, ar tinkamai užfiksuotas vamzdis. Tada vamzdis keliamas vibracijos pagalba. Vamzdžio užfiksavimui pakanka nuspausti mygtuką, jo nereikia laikyti. Vibracijai įjungti reikia dviejų mygtukų, juos reikia paspausti ir prasideda vibracija, o dešinėje pusėje yra rankenėlė, kuria keliamas vamzdis. Devintas polis buvo tuščias, vamzdis tik buvo įkaltas, nebuvo įleistas į jį karkasas. Tas, kuris krito, buvo paimtas iš sandėliavimo vietos ir buvo nešamas į kito poliaus vietą. Tuo metu, kai tai vyko, žiūrėjo į strėlę, kad niekur neužkliūtų. Kad į vamzdį būtų pripilta betono, reikia jį ištraukti kokius 5 metrus, jį paleisti, t. y. atkabinti griebtuvą ir pasisuki į šoną, kad netrukdytų pilti betoną. Siurblys pripila betono į vamzdį, kuris yra šiek tiek iškeltas. Tada brigadininko nurodymu vėl nuleidžiamas griebtuvas ir užspaudžiamas vamzdis, vibracijos pagalba ištraukiamas. Prie galo išjungiama vibracija. Jei niekas netrukdo ir nėra sustabdymų, tas vamzdis kalamas į kitą atžymėtą vietą arba į sandėliavimo vietą. Po pietų brigadininko nurodymu paėmė vamzdį iš sandėliavimo vietos ir juo padarė keturias bandomąsias negilias skyles apie 4 metrus. Pagal technologiją leidžiama daryti tokias skyles, supurenti žemę. Devintas vamzdis su dugnu buvo įkaltas iki projektinio gylio. Tada brigadininkas parodė, kad reikia imti kitą vamzdį. Karkaso neįleido, nes tokiu atveju prarandi daug laiko. Tada paėmė dešimtą vamzdį su brigadininko nurodymu, kuris buvo iš dešinės. Kai perkėlinėjo tą vamzdį ir jį leidžiant šis išsprūdo. Greitai, kadangi durelės buvo atidarytos, iškišo galvą ir sušuko „atsargiai, vamzdis“. Tuo metu, kai išsprūdo vamzdis, A. K. stovėjo priekyje ir viską rodė. A. K. sakė jam, kad nematė to momento, kai vamzdis krito. Prietaisai kabinoje viską gerai rodė. Jis leido vamzdį be vibracijos, dugno nebuvo, vamzdį reikėjo leisti iki žemės, kad pastatytų ant žemės šalia skylės. Nežino, kodėl ten reikėjo pastatyti, taip nurodė brigadininkas. Jam (kaltinamajam) susidarė įspūdis, kad kol buvo kalamas devintas polis, Ž. M. pastebėjo, kad dingsta betonas, todėl brigadininkas ir nurodė vamzdį statyti šalia, o ne kalti į skylę. Tikslas buvo atremti vamzdį į žemę. To vamzdžio įvibruoti nereikėjo, brigadininkas pasakė jį laikinai pastatyti. Griebtuvas turi būti užspaustas, jei vamzdis statomas šalia. Spaudimas yra pulsuojantis, t. y. kyla iki maksimumo, tada krenta po truputį. Kai nukrenta iki minimumo, paduodamas tepalas ir vėl užspaudžia. Pulsuoja dažnai, kas 20 sekundžių. Daugiau kaip 5 minutes niekas nelaiko vamzdžio suspaudus griebtuve. Priešingu atveju reikia vamzdį įvibruoti į žemę. Norint atleisti griebtuvą, reikia nuspausti du mygtukus vienu metu ir laikyti, kol griebtuvas po truputį atleidžia vamzdį. Vamzdis nukrito nepasiekęs žemės. Buvo išsikėlęs jį iki pusės metro maždaug, jis labai greit iškrito. Kai pradėjo vamzdį leisti, šis ir iškrito. Kad išskristų, vamzdis turi visas išslysti iš griebtuvo. Gali būti, kad brigadininkas nesulaukė, kol vamzdis nusileis ant žemės. Matyt, brigadininkas ėjo žiūrėti, kur dingsta betonas ir nemanė nieko blogo. Poliakalės operatoriumi dirba nuo 2013 m. Gali būti, kad griebtuvas netinkamai paima vamzdį. Yra buvę atvejų, kai vamzdis išsprūsdavo iš paėmimo vietos, kuomet vamzdis būdavo žemėje. Pagal prietaisų parodymus viską rodo gerai, tačiau vis tiek išsprūsdavo. Taip buvo jo praktikoje. Poliakalės zona nebuvo tveriama tame objekte. Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Per pietus išgėrė vieną butelį alaus 5 laipsnių. Jautėsi blaivus. Nematė, kad pavojingoje zonoje dirbo žmonės. Vamzdžio kritimas yra ne vienas, tik šis buvo vienintelis su skaudžia baigtimi. Buvo susipažinęs su darbų instrukcija, sauga ir technologija. Daug kas pažeidė tą saugą, bet kaip žmogus jis jaučiasi kaltas. Buvo supažindintas su technologine kortele ir jos priedu. Žinojo, kad negali dirbti be brigadininko nurodymo. Prieš nukrentant vamzdžiui, A. K. visą laiką stovėjo prieš poliakalės kabiną. A. K. tuo metu nematė, nes žiūrėjo į griebtuvą. A. K. parodė ranka, kad reikia leisti vamzdį. Kai pamatė tą gestą, pakėlė galvą ir paspaudė rankenėlę. Kėlė galvą į viršų, nes reikia žiūrėti vibratoriaus šlangas, kad jos nesusipainiotų. Tuo momentu vibratorius buvo 16-17 metrų aukštyje. Nesupranta, kodėl išsprūdo vamzdis. Neįmanoma netyčia nuspausti abiejų mygtukų. Kad nukristų vamzdis, užtenka momentinio spaudimo dingimo. Ypač tokio ilgio vamzdis dali iškirsti dėl savo svorio. Jei nuspaustų mygtukus, reikėtų poros sekundžių, kad iškristų vamzdis. Mažiausias griebtuvo spaudimas yra pakankamas išlaikyti vamzdį. Būdavo momentinių spaudimo dingimų ir kritimų, bet užgesinus ir vėl užkūrus poliakalę, programa atsistatydavo ir viskas veikdavo gerai. Poliakalė buvo tikrinima, buvo keičiamas griebtuvo daviklis, kuris duoda komandą užspausti, nes spaudimo kritimas buvo pradėjęs kartotis dažnai, bet tai įvykdavo, kai vamzdis dar tuo metu būdavo žemėje. Spaudimas krisdavo daugiau nei leidžiamas minimumas. Buvo įspėjęs mechanikus apie tokį gedimą, be to, jis buvo registruotas žurnale, kuris visada buvo poliakalėje. Įrašo turinio negali nurodyti, gal griebtuvo spaudimo kritimas. Ne iš karto remontavo poliakalę. Buvo atvažiavęs mechanikas žiūrėti. Elektrikas taip pat buvo, bet nieko nerado. Neatsimena, ar buvo pataisyta poliakalė. Po kiek laiko pradėjo vėl tai kartotis. Mechanikas bandė taisyti vietoje, bet nepavyko, tada nupirko naują daviklį. Vamzdis neiškristų, jei stovėtų ant žemės su griebtuvu, jis yra užspaustas. Jei vamzdis atremtas į žemę, jis negali iškristi ir atleisto griebtuvo. Vamzdžio liežuvio nugarėlė tiesi, bet kraštai užlenkti. Kai griebtuvas atsidaro, griebtuvas atsiremia į kraštus. Nemano, kad pašaliniai daiktai kabinoje ir alaus išgėrimas turėjo įtakos poliakalės valdymui ir vamzdžio kritimui.

Nukentėjusysis K. K. apklausiamas teisme parodė, kad dirbo toje pačioje darbovietėje kaip ir jo brolis, tačiau įvykio dieną buvo išvažiavęs iš objekto medžiagų. Grįždamas sužinojo, kad žuvo brolis. Labai mylėjo brolį. Skausmas mažėja, tačiau tai niekada nepasimirš. Jeigu kaltinamasis sės į kalėjimą, nebus jokios naudos. Darbdavys ir kaltinamasis atlygino moralinę žalą, civilinio ieškinio nereikš. Mano, kad gali kaltinamajam atleisti. Dieną prieš tai dirbo objekte, matė, kad nebuvo atitvarų, darbo sauga niekas nesidomėjo.

Liudytojas K. B. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į darbą. Dirbo UAB „P.“ bentonuotoju. Darbų vadovas K. S. pasakė, kad reikia duobėse polius kapoti, t. y. pažeminti. Jis su A. P. dviese tai darė. Po pietų buvo likusi paskutinė duobė. Viskas labai greitai įvyko, sekundžių reikalas. Kažkas suriko saugotis, aplinkui technika dirbo, didelis triukšmas. Nespėjo net pamatyti. Kai atsipeikėjo, pamatė jau negyvą žmogų. Buvo šalia, kai nukrito vamzdis. Duobėje vienas nuo kito buvo apie 0,5 metro atstumu. Turėjo šalmą, kaip apsauginę priemonę, liemenę ir darbinius drabužius. Instruktažą apie darbų saugą pravesdavo K. S., kai atvykdavo į naują objektą. Kiekvieną dieną nebuvo instruktuojami. Poliakalė buvo gan toli, nuo tos vietos, kur jie dirbo. Ji buvo aukštai ant kalno, o jie – apačioje. Vamzdis nukrito tiesiai į duobę. Ar vamzdis buvo keliamas, nežino, nes nematė. Visos duobės, kur jie dirbo, buvo aptvertos „stop“ juosta. Nuo jų poliakalė buvo apie 15 metrų atstumu, skaičiuojant į viršų, ant šlaito. Negali pasakyti, ar ten saugi zona, ar ji buvo aptverta. Žinojo, kad eina dirbti į saugią zoną. Kas galėjo pagavoti, kad taip nutiks.

Liudytojas K. S. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. statybvietėje (duomenys neskelbtini) žuvo žmogus. Tuo metu objekte dirbo darbų vadovu, įmonė – UAB „P.“. Darbo pobūdis – pamatų įrengimas, įrenginėjo spraustinius polius. Jis buvo atsakingas už darbuotojus, darbų saugą. Turėjo įgaliojimus duoti darbuotojams nurodymus, ką jie turi daryti. Visi susirinkdavo 08.00 val. Susirinkdavo brigada, kas turėjo dirbti: mechanizatorius, brigadininkas, betonuotojai, o jis duodavo užduotis. Tada prasidėdavo darbai. Tą dieną buvo įrengiami spraustiniai poliai. Į brigadą įėjo mechanizatorius E. K., brigadininkas A. K., betonuotojas Ž. M.. Dar buvo betonuotojai K. B. ir žuvusysis A. P.. Jis (K. S.) turėjo jiems vadovauti. Tą dieną E. K., A. K. ir Ž. M. įrenginėjo polius, o A. P. ir K. B. turėjo tvarkyti polių viršunes (galvutes), kurios yra duobėse. Visas objektas buvo pilnas duobių, kurios tik dar buvo pradėtos tvarkyti. Ryte buvo pasakyta, kokias duobes reikia tvarkyti, tačiau tikslus skaičius nenurodomas, t. y. kiek spės, eiliškumas taip pat nenurodomas. Tuo laiku nematė, kada tiksliai darbuotojai tvarkė tą duobę, nes tvarkė dokumentaciją. Duobės buvo aptvertos „stop“ linija, tačiau darbuotojai eidami tą juostą nuplėšdavo. Tuo metu poliakalės vieta nebuvo pažymėta, nes buvo didelis aukščio skirtumas. Poliakalė stovėjo aukštai, o darbuotojai dirbo žemai, apie 6 metrų skirtumas. Jis pravesdavo darbuotojams saugos instruktažą. Kai atsiranda naujas objektas, pravedamas naujas papildomas instruktažas. Jei kas pasikeisdavo, pasakydavo. Kas rytą nebuvo pravedamas instruktažas. Prie poliakalės yra saugos zona, tai virtimo zona. Aplink ją apie 18 metrų neturi būti žmonių. Poliakalės strėlės aukštis yra 18 metrų. Darbuotojai pradėjo darbą saugiu atstumu, tačiau įvykio metu atstumas jau buvo nesaugus. Vamzdžio kritimą, duslų garsą išgirdo statybos vagonėlyje pildydamas žurnalą. Išėjęs, pamatė žmogų ir iš karto paskambino greitajai pagalbai. Su technologine kortele buvo susipažinęs, kaip ir visi kiti darbuotojai. E. K. mokėjo dirbti su poliakale, jis (liudytojas) už poliakalės funkcijas neatsako. E. K. žinojo, kad pagal technologinę kortelę poliakale turėjo atlikti darbus stebint brigadininkui. Be brigadininko priežiūros, kontrolės ir nurodymų E. K. nieko negalėjo daryti. Brigadininkas A. K. turėjo poliakalę kontroliuoti, kad be jo veiksmų niekas nevykdų. Darbo zonas pažymėdavo jis pats ir darbuotojai, tokia buvo tvarka. Alkotesterio tuo metu neturėjo, tačiau žiūrėjo, ar darbuotojų rišli kalba, koordinuoti judesiai. Jei darbuotojas neblaivus, buvo nušalinamas. Tą dieną nematė, ar poliakalės zona buvo aptverta. Ji buvo aukštai, niekas negalėjo prie jos prieiti. Nematavo atstumo nuo poliakalės. Atsimena, kad buvo įsakymas, jog jis yra atsakingas už darbų saugą. Per jo praktiką pirmą kartą vamzdis nukrito. Klausė E. K., kodėl vamzdis nukrito, tačiau šis nieko neatsakė. Bendraujant su E. K. po įvykio nejautė jokio kvapo. Buvo apžiūrėjęs poliakalės kabiną. Ten buvo gira, daugiau nieko nepastebėjo.

Liudytojas O. P. apklausiamas teisme parodė, kad dirba UAB „P.“ statybos darbų vadovu. Pagrindinės jo funkcijos – dokumentacijos pildymas, nurodymų darbuotojams neduodavo. Įvykio metu objekte jo nebuvo, nes buvo išvažiavęs darbo reikalais. Nepamena, ar įvykio vieta buvo aptverta. Darbų vykdytojas, kuris atsakingas už darbų saugą, atsakingas už pavojingos zonos aptvėrimą. Nurodymus darbuotojams duodavo darbų vykdytojas K. S., o šiam nurodytumus duodavo jis (O. P.). Apie įvykį jam pranešė K. S.. Pagal pareigybę mechanizatorius turėjo klausyti brigadininko, kuris nurodymus duodavo gestais. Be brigadininko nurodymų mechanizatorius nieko negalėjo daryti, turi laukti ženklo, nurodančio veiksmą. Į brigadą be machanizatoriaus ir brigadininko įeina betonuotojas, kaip pagalbinis darbininkas. Nepamena, ar po įvykio teko kalbėtis su E. K.. Iš karto po įvykio nepuolė aiškintis, kas tiksliai įvyko. Mano, kad vamzdis iškrito, nes nebuvo tinkamai užspaustas griebtuvo. Nežino, ar mechaniztorius gali matyti, ar griebtuvas tinkamai suspaudžia vamzdį. Darbuotojai yra supažindinti su technologine kortele ir visus darbus turi patys prižiūrėti, aptvėrimus taip pat. Mechanizatorius gali dirbti tik gavęs brigadininko nurodymus.

Liudytojas A. K. apklausiamas teisme parodė, kad dirba UAB „P.“ brigadininku. Atsimena įvykį, kai nukrito vamzdis. Tą dieną įprastai atvyko į darbą, K. S. pravedė instruktažą, kaip ir kiekvieną rytą. Apsitveriama „stop“ juosta saugos zona. Turėjo užduotį įrenginėti polius. Brigada buvo sudaryta iš jo, mechanizatoriaus E. K. ir pagalbinio darbininko Ž. M.. Sunku pasakyti, kiek polių tą dieną įrengė. Tai tikrai buvo ne pirmas polis. Pagalbinis darbininkas pastebėjo, kad įrengtuose poliuose dingsta nesustingęs betonas. Tada jis (A. K.) pasakė, kad reikia nueiti pažiūrėti, kodėl dingsta. Poliakalė tuo metu buvo pastatyta stovėjimo-laukimo režime, kad jis galėtų išsiaiškinti, kiek betono trūksta ir ką ten daryti. Tuo metu jis nuėjo nuo poliakalės ir beeidamas išgirdo įspėjamąjį šūksnį „atsargiai“, keiksmažodžių neminės. Atsisukdamas, nes buvo atsisukęs nugara į poliakalę, pamatė vamzdį ir spėjo pasitraukti. Krisdamas vamzdis sulankstė nivelyro kojas, atšoko nuo žemės ir krito į apačią. Stovėjimo-laukimo režimas reiškia, kad tuo metu be jo (A. K.) komandos nieko nebuvo galima daryti. Tuo metu vamzdis vertikaliai buvo paimtas į griebtuvą. Poliakalė taip pat tiesiai stovėjo, nesusukinėjo. Vamzdis buvo suspaustas griebtuve, stovėjo ant žemės. Tuo metu jis nuėjo pažiūrėti, kur dingsta betonas. Buvo padaryta eilė polių ir pastebėjo, kad juose betonas sukrito. Pabaigė įrenginėti paskutinį polį, poliakalė atsistojo tiesiai ir ėjo pažiūrėti, kas ir kaip, kad juos teisingai pabaigti. Tuo metu vamzdis turėjo toliau stovėti, o jie turėjo privesti žarną prie įrengto poliaus ir papildyti betono. Būtų sutvarkę polius, kur dingęs betonas, ir būtų toliau įrenginėję kitus polius. Kalamas vamzdis, įdedama tabletė, įdedamas karkasas, pilamas betonas, griebtuvu paimamas vamzdis, keliamas vamzdis vibruojant ir ištraukus vamzdį polis laikomas įrengtu. Vamzdis griebtuve visą laiką yra, išskyrus, kai sukalamas iki tam tikro aukščio, tada paleidžiamas, įleidžiamas karkasas ir pilamas betonas, tada vėl griebtuvu pagaunama ta vieta, kur priklauso sugriebti, ir ištraukiamas su vibracija. Taip ir laikomas iki kito atžymėjimo ir poliaus įrengimo. Nežino, kodėl vamzdis išslydo iš griebtuvo, nes nematė, nugara buvo atisukęs. Darbo metu vamzdį stebi ir jis. Kontroliuoja procesą, kad būtų paimtas teisingai. Viskas nuo jo priklauso. Pats to griebtuvo, taip vadinamas, plaktukas turi „atsisėsti“ ant vamzdžio ir tada automatiškai hidrauliniu būdu surakinamas. Jei netinkamai paimamas vamzdis, tai matosi pagal strėlę. Strėlė visada būna lygi, vamzdis kreivai negali būti, tada ir atlieki kažkokius veiksmus, kad jį ištiesinti. Kai vamzdis ištraukiamas, jis būna šalia ir žiūri. Ar mechanizatorius turi galimybę pamatyti, kad vamzdis paimamas tinkamai, šiaip kabinoje rodomi tie užspaudimai, taip vadinami barai. Jis (A. K.) žiūri, kad vamzdis būtų paimtas teisingai ties viduriu, o ne kažkur ties kraštu ar šonu, kad vibravimas nenutrenktų vamzdžio visai. Dėl mechanizatoriaus galimybės pamatyti tai priklauso, koks kalimo kampas. Jei tiesiai, tai sunkiau matosi, jei kitaip pasuktas, labai gerai matosi. Šiuo atveju vamzdis buvo ištrauktas iš žemės ir buvo pastatytas. Jei vamzdis bus blogai paimtas, vibruojant gali nuplyšti. Šiuo atveju vamzdis buvo pastatytas ant žemės kitoje vietoje. Sunku pasakyti, kur pastatytas. Tikrai atitrauktas nuo įrengto poliaus. Vienas vamzdžio galas atsiremia į žemę, o kitas laikosi griebtuve. Ar vamzdis buvo užfiksuotas teisingai, jo nuomone, jei būtų buvęs nepilnai suspaustas, betraukiant 16 metrų vis tiek kažkokioje vietoje kažkas būtų buvę, bet jis buvo teisingai paimtas. Nepastebėjo, kad E. K. būtų girtas, neužuodė jokio kvapo. E. K. visada jo klausydavo, bet kas atsitiko tą dieną, nesupranta. E. K. nurodymų nedavė, kad kažką darytų ar nedarytų. Pasakė, kad palauktų, kol pažiūrės, ką daryti. Poliakalė funkcionavo gerai, ji buvo tvarkinga. Jeigu ji būtų netvarkinga, nebūtų su ja dirbęs. Tuomet iš karto būna vykdomi taisymo darbai. Tvėrė poliakalės darbo zoną ant kalno, kur dirbo. Nežino, kiek metrų. Juosta vyniojama daugmaž per poliakalės strėlės perimetrą, kad žmonės ten neitų. Šiuo atveju vamzdis krisdamas pataikė už saugos zonos. Neskaičiavo, kiek ten metrų buvo. Vamzdis buvo pastatytas ne toje vietoje, kur turėjo būti sukaltas. Tiesiog atsitrauki nuo paskutinio įrengto poliaus ir pastatai. Neatsimena, kaip pasakė E. K., kad šis palauktų. Gestais to nepasakysi, tai žodžiais pasakė, kad palauktų. Neatkreipė dėmesio, ar E. K. ką atsakė, nežino, ar šis išgirdo. E. K. linktelėjo. Darbų vykdytojas K. S. sakydavo, ką reikia dirbti. O. P. atvažiuodavo dokumentus pildyti. K. S. pasakydavo, kad reikia apsitverti, turėjo ir tikrinti, tačiau dauguma darbuotojų eina ir viską nuplėšo. Šiuo atveju viršuje buvo apsitverta zona. Į apačią nežiūrėjo, nes darbas buvo ant kalno. Jie apsitvėrė tą zoną, kur važinėja poliakalė. Apačioje, kur poliai jau įrengti, buvo aptverta „stop“ juostomis. Vamzdis atšoko nuo žemės vieną kartą. Vamzdis nuvažiavo į priekį. Kiek nuvažiavo, nematė, buvo nuokalnė 3 metrų aukščio. Jo nurodymu mechanizatorius atlieka veiksmus, pakelia vamzdį, sugriebia, pasižiūri į manometrus, ar suspausta. Jis (A. K.) gali pasižiūrėti tik, ar tiksliai įstatytas. Įjungiama vibracija ir keliamas vamzdis. Jis rodo viską, pažiūri vienas į kitą, viskas tvarkoje, keliamas vamzdis. Po įvykio E. K. jam nieko nesakė, visi buvo išsigandę, nes žuvo žmogus. Iš karto nekilo klausimų, kodėl taip atsitiko. Kiek atsimena, vamzdis buvo sukaltas maždaug iki krūtinės – apie 1,20 metro, t. y. sukalto vamzdžio likutis virš žemės. Pats vamzdis yra 16 metrų. Kai vamzdis viršuje, jo niekas negali atleidinėti. Jeigu apačioje gerai matosi, kad vamzdis gerai sugriebtas, tai nepasikeis ir viršuje. Šiuo atveju buvo įrengtas polis, ištrauktas visas vamzdis ir paliktas aukštai nejudinamas. Polis jau buvo padarytas, buvo pasiruošta kitam poliui. Vamzdis nebuvo stropuojamas. Darbo eigoje stengiasi statyti poliakalę taip, kad mechanizatorius matytų griebtuvą, bet būna ir kitaip. Ištraukiant vamzdį griebtuvu, kad teisingai būtų paimta, brigadininkas mato vizualiai, o mechanizatorius mato ir spaudimą, ar tinkamai užfiksuota. Jeigu būtų blogai paimtas vamzdis, vis tiek būtų įmanoma jį ištraukti. Bet tai nieko baisaus, nes vamzdis visas įkaltas. Tokiu atveju, jei vamzdis išslysta, tai išslysta iš karto ir nieko neatsitinka. Tada atleidžiamas ir iš naujo traukiamas. Pats sunkiausias momentas yra tada, kai traukiamas vamzdis, pati pradžia. Jeigu vamzdis būtų blogai užfiksuotas, tai jis nukristų pačioje pradžioje. Jei nors pusę metro patraukti tą vamzdį, tai jis gerai užfiksuotas. Jeigu vamzdis blogai užfiksuotas, tai faktiškai nė centimetro jo nepatrauksi, juk jis yra pilnas ir dar visas žemėje. Reikia didžiulės jėgos, kad vamzdį būtų galima patraukti. O kad tai padarytum, reikia jį paimti. Neįsivaizduoja, ar mechanizatorius turi galimybę paleisti vamzdį. Kad užspaustum vamzdį, pakanka rankenėlę pasukti į dešinę ir jis automatiškai užsifiksuoja. Kad atleistum vamzdį, nepakanka prisilietimo, reikia rankenėlę laikyti. Taip specialiai padaryta. Mechanizatoriui duodamas ženklas, kai griebtuvas pilnai įdėdamas į vamzdį. Būna, kad mechanizatorius laukia kitų nurodymų ir 30 minučių, kuomet griebtuvas laiko vamzdį. Tokia padėtis yra normali. Darbo dienos metu gali taip stovėti. Tie griebtuvai laiko automatiškai. Tuo labiau, kad vamzdis padedamas ant žemės, jis nekaba ore.

Papildomai apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad E. K. buvo vietoje stovėjimo režime, kai jis (liudytojas) nuėjo. Nueidamas pažiūrėti, kur dingsta betonas, taip ir pasakė. Vamzdis tuo metu pakeltas nebuvo. Kiek pamena, vamzdis buvo pastatytas ant žemės. Jis tiesiog E. K. pasakė, kad eina pažiūrėti, kas vyksta su tais poliais. E. K. negali dirbti su poliakale, kai jis (liudytojas) nueina. Pagal vidaus taisykles mechanizatorius negali atlikti jokių veiksmų nesant brigadininkui. Ikiteisminio tyrimo metu viską pasakė, dabar žodis į žodį nepamena. Nepamena, kad būtų sakęs, kur pastatyti vamzdį. Tiesiog paliko stovėti stovėjimo režime. Vamzdis turi stovėti ant žemės ir griebtuve. Vamzdis buvo ramiai paliktas, nuleistas ant žemės. Jei vamzdis gerai pastatytas, jis negali pasmukti ir išsprūsti, nes jį laiko griebtuvas viršuje. Atleidus griebtuvą, vamzdis krenta ant šono net pastatytas ant žemės. Nebent vamzdis būtų įleistas į žemę 6 metrus. Tada vamzdį galima ramiai paleisti ir jis stovi. Vamzdis tikrai žemę lietė. Gal nuo paties vamzdžio svorio galėjo prasmukti giliau į žemę. Pats to nematė. Prieš nueidamas pasakė, kad reikia pastatyti vamzdį. Jam iki nivelyro 4-5 žingsniai, nespėjo ir poros žingsnių nueiti, kai R. K. sušuko. Griebtuvas užgriebia maždaug 30 cm vamzdžio paviršiaus. Jeigu vamzdis gerai pastatytas ant žemės, atleidus griebtuvą, gerai įspraustas į žemę vamzdis neturi iškristi. Jei atleidi griebtuvą, nuo paties vamzdžio svorio jis tiesiog galėjo pasmegti į žemę, juk vis dėlto 16 metrų. Jeigu yra minkšta žemė, tai galėjo savo svoriu smigti apie 0,5 metro ir tik atleidus griebtuvą iš karto nukristų, nes tuomet vamzdis nevaldomas. Tie fiksatoriai per eilę darbų atlenkia vamzdžio tuos kraštus, jie pasidaro tiesūs. Vamzdis „vargsta“ bedirbant, jis išstiesina. Jei nebus tų kampų, vamzdis kris ant šono. Jis (liudytojas) nebūtų dirbęs, jeigu technika būtų netinkama. Tuo metu neturėjo nusiskundimų technika.

Liudytojas A. K. apklausiamas teisme parodė, kad dirbo brigadininku UAB „P.“ statybos objekte „T.“ Vilniuje. Jis dirbo su kita poliakale, tiksliau prie jos. Turi savo brigadą, į kurią dar įeina mechanizatorius ir betonuotojai. Įvykio metu jis dirbo prie kitos poliakalės ir išgirdo įspėjimą atsargiai arba saugotis. Kai atsisuko, pamatė praktiškai jau nukritusį vamzdį, kuris buvo netoli žemės. Dirbo maždaug 50 metrų nuo tos vietos. Savo poliakalės darbo zoną buvo apsitvėręs. Zona nustatoma pagal strėlės ilgį ir dar kokie 5 metrai. Viskuo iš esmės rūpinasi brigadininkas. Dėl saugos instruktavo darbų vykdytojas K. S.. O. P. buvo darbų vadovas, ne vykdytojas. Jam (liudytojui) vadovavo K. S.. Mechanizatorius negali atlikti jokių veiksmų be brigadininko nurodymų, poliakalė turi būti sustabdyta, jeigu brigadininkas nueina kitus veiksmus atlikti. Po įvykio visi buvo šoke, todėl su E. K. nesinorėjo kalbėti šia tema. Negali rasti paaiškinimo, kaip tai įvyko. Paprastai mechanizatorius gali iš savo kabinos matyti griebtuvą, bet būna, kai ir negali. Poliakalė, su kuria dirba jo brigada, techniškai tvarkinga. Jeigu jį sugedusi, būtinai reikia imtis priemonių. Yra mechaninė tarnyba, kuriai pranešima apie gedimus. Su netvarkinga poliakale pats nedirbtų.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad dirba UAB „P.“. 2015 m. jo pareigos buvo technologijų ir technikos direktorius. Žino apie įvykį objekte Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini). Įrenginėjant spraustinius polius iš griebtuvo buvo ištrūkęs vamzdis ir krisdamas mirtinai sužalojo darbuotoją. Jis (liudytojas) tame objekte nedirbo, nes jam nereikia būti objektuose, išskyrus atvejus, kai kildavo klausimų. Jokių ypatingų klausimų, kad kreiptųsi, tame objekte nebuvo. Buvo jame po įvykio. Technologinėse kortelėse nurodoma, kaip įrenginėjami poliai. Negalima vamzdį pakėlus laikyti valandą. Tokiu atveju turi būti pasisukta į šoną ir vamzdis turi būti atremtas į gruntą tam trumpam momentui. Jeigu vamzdis paimtas į griebtuvą, vamzdžiui ištrūkti nėra galimybių, kadangi paduodamas didelis spaudimas. Be to, poliakalėje yra specialios apsaugos, jei kažkas sugestų, tepalai bėgtų ir kt., kad užspaustų ir automatiškai laikytų. Brigadininkas duoda nurodymus, nes visada stebi ir gerai mato, kaip griebtuvu paimamas vamzdis. Griebtuvas apie 30 cm paima vamzdžio galo. Negali pasakyti, ar galima ištraukti vamzdį, jį paėmus apie 10 cm. Normalu, kad vamzdis būtų užfiksuotas griebtuvu ir atsirėmęs į žemę laukiant kito poliaus įrengimo. Tai normalus procesas. Mechanizatorius negali atlikti jokių veiksmų nenurodžius brigadininkui. Objekte buvo dvi poliakalės, techniškai tvarkingos. Kai atvažiavo į objektą, lygtai poliakalės darbo zona buvo pažymėta. Daiktai poliakalės kabinoje neturi mėtytis, kad nepariedėtų po pedalais. Žino, kad poliakalės buvo tvarkingos, kadangi ekspertai buvo atvažiavę ir tikrino. Jei poliakalės turi gedimų, tuomet pranešama vyr. mechanikui S. T.. Visi remontai fiksuojami poliakalės žurnaluose, kuriuose mechanizatorius fiksuoja apžiūras, mazgų sutepimus, tepalų keitimus ir gedimus.

Liudytojas A. M. apklausiamas teisme parodė, kad šioje byloje yra surašęs nelaimingo atsitikimo darbe aktą, gana išsamiai yra susipažinęs su šiuo įvykiu, lankėsi statybvietėje kelis kartus tirdamas įvykį, dalyvavo išbandant poliakalę, su kuria dirbo E. K.. Patvirtina nelaimingo atsitikimo darbe akto teisingumą. Tyrimo metu nustatė, kad prieš įvykį poliakalės vieta nebuvo pažymėta juosta, tai buvo padaryta po įvykio. Aptverti poliakalę ir pavojingas zonas yra pareiga asmens, atsakingo už darbuotojų saugą statybvietėje. To atsakingo asmens pavardės dabar neatsimena. Yra aktas dėl poliakalės tvarkingumo, t. y. ji buvo tvarkinga. Ar galėjo E. K. išvibruoti netinamai paimtą vamzdį – tai buvo pagrindinis klausimas, dėl ko užtruko tyrimas. Nėra jokių daviklių, kad mechanizatorius galėtų įsitikinti, kad griebtuvas teisingai paėmė vamzdį. Geras dalykas yra tai, kad kitą dieną atliekant bandymus spaudimas buvo pakankamas, kad tą vamzdį išlaikytų. Kas liečia paėmimą, tai yra didelė žmogiškosios klaidos tikimybė. Vamzdį paimti tinkamai, o ne iš krašto, viską stebint iš kabinos, o ypatingai prieš saulę, reikia aukštos kvalifikacijos ir meistriškumo. Nelaimingo atsitikimo darbe akte neįvardyta, kat tai įrenginio konstrukcinis trūkumas. Įmonė pateikė daug dokumentacijos apie poliakalę. Jo asmenine nuomone, šis įrenginys nėra saugus. Tačiau, jei šis įrenginys visuotinai pripažintas saugus, pasilieka prie to, kad jis saugus. Su tokiais įrenginiais visur dirbama. Mažai tikėtina, kad E. K. kažkokiu būdu galėjo specialiai ką paleisti – nuimti tą spaudimą. Pats R. K. gali į tai atsakyti. Brigadininkas pagal technologiją turi įsitikinti, ar griebtuvas tinkamai paėmė vamzdį, ar neišslys. Jis (liudytojas) buvo apžiūrėjęs tą vamzdį, matė ir tą dalį, už kurios jis turėjo būti paimtas. Išoriškai vamzdis nebuvo pažeistas, matėsi tik griebtuvo paėmimo žymės dėl didelio spaudimo. Kai su specialistais kitą dieną bandė, ar suspaudimo jėga buvo pakankama, kad išlaikytų vamzdį, bet kodėl vamzdis išslydo, nežino. Jo kartu su kitais į statybvietę atvykusiais specialistais nuomone, nagrinėjamu atveju vamzdis buvo neteisingai paimtas. Vamzdis buvo įvibruotas 6 metrus, kai brigadininkas nuėjo pažiūrėti, kur dingsta betonas. Pagal technologinę kortelę E. K. turėjo klausytis brigadininko nurodymų. Tiksliai neatsimena, bet poliakalės kabinoje buvo pašalinių daiktų, kurių neturėjo būti. Jeigu būtų tinkamai pažymėta poliakalės zona, tai ir darbuotojų ten nebūtų ir niekas nebūtų nukentėjęs.

Specialistė J. R. apklausiama teisme patvirtino savo išvadą, papildomai paaiškino, kad jei būtų buvusi pažymėta pavojinga zona ir nebūtų dirbę pavojingoje zonoje žmonės, tai ir įvykio nebūtų, tačiau išvadoje pažymėta, jog tai nėra lemiama, nes ir į aptvertą zoną žmonės patenka. Pagrindinė įvykio priežastis ir sąlyga yra tai, kad vamzdis nukrito. Pagal dokumentus, technologinę kortelę, priedą, mechanizatorius visus veiksmus, kas liečia vamzdžio perkėlimą, įvibravimą, turėjo atlkti pagal brigadininko nurodymus. Išvada tikėtina, kadangi nėra nustatyta, kodėl išsprūdo vamzdis. Daug klausimų kelia tai, kad jei vamzdis buvo įvibruotas 6 metrus, E. K. jį išvibravo, iškėlė ir iki tol jis neiškrito, t. y. koks buvo veiksnys, kuris sąlygojo tą momentą. Ar jis vibruodamas slydo kažkiek, jei buvo netinkamai paimtas, gal galėjo užsikabinti už ko nors, todėl yra parašyta, kad išvada tikėtina. Vamzdis buvo paimtas tuo metu, kai nebuvo brigadininko. Ji (specialistė) rėmėsi E. K. 2015 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimu. Pagal visas aplinkybes ji tiki, kad jis tiesą sako, t. y. jis pasakė, kad paėmė ir perkėlė. Nebent teismas turi kitų duomenų. Pagal tuo metu turėtą medžiagą patvirtina savo paaiškinimus, kuriuos pateikė tyrėjai. Nėra duomenų, kad perkeliant vamzdį jis užkliuvo. Kabinoje esanti lemputė parodo tik tai, ar suėmimo slėgis tinkamas, bet nerodo, ar vamzdis tinkamai paimtas. Tik brigadininkas gali tai nurodyti. Yra abejonių, kad ir brigadininkas iš 10 metrų gerai tai mato. Labiau tikėtina, kad vamzdis buvo netinkamai paimtas. Jai nebuvo pateikta informacija, kad vamzdis nukrito ne būdamas ore, o būdamas pastatytas. Vadovavosi A. K. apklausos protokolu. Nežino, kodėl šis liudytojas teisme paaiškino, kad vamzdis buvo pastatytas. Ji rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos pateikta informacija ir liudytojų paaiškinimais, kad perkėlimo metu tai įvyko. Atsakydama į klausimą, ar ši aplinkybė keistų pateiktą išvadą, specialisto nurodė, kad kol brigadininkas nurodė, žiūrėjo, tikrino, kai jie pastatė vamzdį ir jeigu E. K. neatliktų jokių veiksmų tuo metu, tada būtų neaišku, kodėl tas vamzdis nukrito, bet tada nebūtų taip, kad neatitiko jo veiksmai. Jei E. K. tik atrėmė ir laukė, kol brigadininkas grįš ir nurodys, kad gerai paėmė, kad reikia perkelti ar kažką. Jeigu E. K. atliko visus veiksmus pagal brigadininko nurodymus, tada išvada keistųsi. Bet jei jis tai atliko be brigadininko nurodymų, tada nesikeičia.

Liudytojas J. G. apklausiamas teisme parodė, kad dirba UAB „M.“ statybos direktoriumi. Objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo statinio statybos vadovu. UAB „M.“ buvo generalinis rangovas, o UAB „P.“ buvo samdyta gelžbetonių polių įrengimui. Paties įvykio nematė, nes tuo metu buvo statybos vagonėlyje. Kai samdomi subrangovai, jiems perduodamas darbų frontas ir jie patys yra atsakingi už darbus ir jų saugą. Negali pasakyti, ar poliakalės zona buvo aptverta. Po įvykio bendravo su darbuotojais. Jam pasakė, kad išsprūdo vamzdis iš poliakalės. Kaip išsprūdo, iki šiol nesuprantama, nes sugriebimas gan rimtas. Jeigu poliakalė dirba viršuje, apačioje neturi būti žmonių.

Liudytojas Ž. M. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. vasarą dirbo UAB „P.“ betonuotoju. Jo pareigos buvo įleisti karkasą ir įpilti betoną į vamzdį. Paties įvykio nematė. Įrenginėjant polius, pradėjo betonas kažkur dingti į žemę. Jis nuėjo pasižiūrėti ir nematė, kas įvyko. Išgirdo, kad E. K. sušuko saugotis ir atsisukęs pamatė gulintį vamzdį. Prieš tai vamzdis buvo ištrauktas iš žemės ir stovėjo, polis jau buvo įrengtas. Kai ištraukė vamzdį, iš karto nuėjo pažiūrėti, kur dingsta betonas. Nematė, ar vamzdis buvo kilnojamas. Į jo pareigas neįeina vamzdžio žiūrėjimas. Tai brigadininkas turi daryti. Negirdėjo, ar brigadininkas sakė ištraukti vamzdį. Tik brigadininkas gali pasakyti, kad galima ištraukti vamzdį. Visada reikia klausyti brigadininko. Kai užpilamas betonas į vamzdį, prieš tai įdėjus į jį karkasą, vamzdis ištraukiamas. Karkasas su betonu lieka žemėje. Vamzdis statomas į naują vietą ir vėl kalamas. Vamzdis turėjo būti pastatytas į naują vietą. Nežino, ar vamzdis buvo pastatytas, nes kai ištraukė vamzdį, pastebėjo, kad dingsta betonas, todėl nuėjo pažiūrėti. Visą laiką teritorija pažymima juosta, brigada tai daro. Kaip buvo tą dieną, nepamena. Brigadininkas prižiūri, ar vamzdis gerai sugriebtas. Brigadininkas ranka parodydavo, kad vamzdį galima kelti. Galima ir žodžiais tai pasakyti, bet buvo rodoma ranka. Betoną pila jis vienas. E. K. būna kabinoje, o A. K. būna prie nivelyro, žiūri kur kitą polių statyti. Kartais A. K. būdavo ir prie jo. Vamzdis būna žemėje, kai pilamas betonas. Poliakalė tuo metu stovi šone ir laukia, kol bus užpiltas betonas, kad galėtų ištraukti vamzdį griebtuvu. Reikia vamzdį užkabinti ir ištraukti. Brigadininkas, kai reikia ištraukti vamzdį, visada būna. Kai E. K. traukė vamzdį, buvo A. K. ir jis. Po to vamzdis turėjo būti statomas į naują vietą. Pastatomas ir kalamas. Jam nieko nereikia daryti, kai kalamas vamzdis, todėl jo gali ir nebūti šalia. Šiuo atveju nematė, kai buvo traukiamas vamzdis, nes tuo metu pastebėjo, kad dingsta betonas.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. 13.30 val. įregistruotas įvykis, jog vyksta statybos, ant vyro nukrito vamzdis, vyras galimai miręs (1 t., b. l. 14–18).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 13.30 val., gautas pranešimas, jog statybvietėje J(duomenys neskelbtini), ant žmogaus užkrito vamzdis ir jį mirtinai sužalojo. Įvykio vietoje rastas vamzdis, kuris buvo užkritęs ant vyriškio, vyriškis gulėjo be gyvybės ženklų. Atvykusi GMP vyriškiui konstatavo mirtį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, darbų vykdytojas K. S. nurodė žuvusiojo asmenybę, tai buvo A. P., gim. 1981 m., kuris dirbo UAB „P.“. Aiškinantis, kaip ant A. P. užgriuvo vamzdis ir jį mirtinai sužalojo, paaiškėjo, kad minėtą vamzdį su technika (kranu) buvo iškėlęs E. K., gim. 1972 m., ir, vamzdžiui atsilaisvinus, jis užgriuvo A. P., kuris tuo metu šalia dirbo ant žemės, ir jį mirtinai sužalojo (1 t., b. l. 19).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. 15.55 val. E. K. nustatytas 0,22 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 27).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo tiriamos ir tikslinamos 2015 m. rugpjūčio 12 d. nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. P., aplinkybės. Atvykus į UAB „P.“ statybvietę, poliakalės vairuotojas E. K. nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. jis dirbo vairuodamas poliakalę ir apie 13.30 val. jam kaip operatoriui bevairuojant minėtą įrenginį, netrukus išsprūdo apie 14 m ilgio vamzdis, kurio skersmuo apie 35 cm. E. K. nurodė, kad minėtas vamzdis buvo horizontalioje padėtyje ir išslydęs trenkėsi į žemę, o netrukus nuslydo į duobės dugną ir kliudė A. P. bei mirtinai sužalojo (1 t., b. l. 31–35).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta UAB „P.“ statybvietė Vilniuje, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) gatvėmis (1 t., b. l. 37–63).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1119/15(01) matyti, kad, remiantis A. P., gim. 1981 m., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada:

1. A. P. mirė nuo kūno sumušimo. Tai nurodo: muštinė žaizda kaktoje ir dešinėje rankoje, odos nubrozdinimai kūne, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais, aortos plyšimas, krūtinių III-V, juosmeninių I-II slankstelių daugiaskeveldriniai lūžiai su stuburo nugaros nutraukimu, skeveldrinis kaukolės pamato lūžis su smegenų suardymu ir kraujo ir išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio šeivikaulio skeveldrinis lūžis, kairio kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimas, dešinio šlaunikaulio daugiaskeveldrinis lūžis, dauginės kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 13 d. 11.00 val. rodo, kad nuo A. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12–24 val.

3. A. P. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktoje ir dešinėje rankoje, odos nubrozdinimais kūne, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimais, aortos plyšimu, krūtinių III-V, juosmeninių I-II slankstelių daugiaskeveldriniais lūžiais su nugaros smegenų nutraukimu, skeveldriniu kaukolės pamato lūžiu su smegenų suardymu ir kraujo ir išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio šeivikaulio skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimu, dešinio šlaunikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, dauginėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (S.S.M.N.T. 6.6.1, 6.6.2, 6.6.6, 6.6.11, 6.6.12).

4. A. P. lavone nustatytas kūno sumušimas atitinka užduotyje išvardytų aplinkybių nurodytą sužalojimo padarymo mechanizmą.

5. A. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

6. A. P. lavono vidaus organuose (skrandyje su plonąja žarna, inkste su kepenimis) amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų, opijatų nerasta. Šlapime amfetaminų, barbitūratų, benzodiazepinų, opijatų nerasta. Imuninės analizės duomenimis lavono šlapime kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta.

7. A. P. lavone nustatytas kūno sumušimas atitinka užduotyje išvardytų aplinkybių nurodytą sužalojimo padarymo mechanizmą. Sužalojimų, kurie neatitiktų užduotyje nurodytą sužalojimo padarymo laiką ar bendrą sužalojimo mechanizmo dinamiką visumoje, nėra (1 t., 73–81).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tikrintos ir tikslintos liudytojo K. S. nurodytos aplinkybės dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. įvykio, kurio metu žuvo A. P. (1 t., b. l. 98–102).

Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad grafoje „nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 12 d. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje telefonu buvo gautas pranešimas iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, kad (duomenys neskelbtini), statybvietėje mirė žmogus, priežastis – ant žmogaus nukrito vamzdis. Pagal Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą, į įvykio vietą – statybvietę, šalia (duomenys neskelbtini), apie 14.10 val., nuvyko vyriausiasis darbo inspektorius A. M.. Inspektoriui nuvykus į statybvietę, įvykio vieta jau buvo aptverta įspėjančia „STOP“ juosta. Poliakalė „Bauer RG 18T“ (toliau – ir poliakalė) stovėjo pakeltu griebtuvu, šalia jos gulėjo nukritęs metalinis vamzdis, po juo iškasoje pusiau sėdintis nukentėjęs A. P.. Įvykio vietoje dirbo kriminalistų ekspertai. UAB „P.“ darbuotojai K. S., O. P. ir A. K. savo paaiškinimuose trumpai aprašė, kokiomis aplinkybėmis buvo mirtinai traumuotas A. P.. Kitą dieną, rugpjūčio 13 d., inspektorius kartu su UAB „P.“ mechanikais ir UAB „I.“ ekspertu patikrino poliakalės techninį stovį. Apžiūrėjus poliakalę ir išbandžius jos veikimą nustatyta, kad poliakalė techniškai tvarkinga, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kitų priežasčių. Tyrimo metu nustatytos žemiau nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl ko buvo mirtinai traumuotas A. P..

2015 m. rugpjūčio 12 d. UAB „P.“ (toliau – ir įmonė) kaip subrangovo, darbuotojai dirbo statybvietėje, sudarytos su UAB „M.“ kaip generaliniu rangovu, statybos subrangos sutarties Nr. SR32I pagrindu. UAB „P.“ darbuotojai, vadovaujami statybos darbų vykdytojo K. S., įmonės 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. I 15/06/18 paskirto atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje, vykdė polinių pamatų įrengimo darbus. Pagal užduotį pamatams įrengti buvo naudojami 16 metrų ilgio, 35 centimetrų skersmens metaliniai tuščiaviduriai vamzdžiai, į kuriuos, poliakalės pagalba įvibravus į gruntą, turėjo būti dedamas armatūros karkasas ir pilamas betonas. Tą dieną darbuotojai pradėjo darbą 07.30 val. Pagal K. S. nurodymą brigadininkas – betonuotojas A. K., poliakalės mechanizatorius E. K. ir betonuotojas Ž. M. tęsė 2015 m. rugpjūčio 11 d. darbus poliakalės pagalba įrenginėti pamatus, o K. B. ir A. P. turėjo galvenose nukalinėti betono perteklių.

Poliakalę valdė E. K., tam jis turėjo visus reikalingus dokumentus: „Traktoriaus ir savaeigės mašinos (traktorininko) pažymėjimą“ Nr. 0140982 ir pažymėjimą Nr. PD/KK-01093, liudijantį, kad mokėsi pagal 14 valandų „Poliakalės mašinisto“ mokymo programą, yra atestuotas ir gali dirbti poliakale.

Iki pietų E. K., brigadininko pažymėtose vietose įrengęs 8 polius, ištraukė iš grunto vamzdžius ir susmeigė šalia sekančiam darbo etapui. Po pietų E. K. tęsė darbą poliakale. Apie 13.30 val., valdymo svirtelių pagalba, valdydamas poliakalę jos griebtuvu, paėmė vieno įbesto į gruntą 16 metrų ilgio vamzdžio viršutinį galą, vibracijos pagalba vamzdį ištraukė iš grunto ir, pakėlęs nuo žemės apie 50 centimetrų, darė posūkį ir lygino strėlę. Tuo metu vamzdis iš poliakalės griebtų išsprūdo ir krito žemyn į tą pusę, kur tuo metu buvo A. P.. E. K. sušuko įspėdamas, kad krenta vamzdis ir matė, kaip krentantis vamzdis kliudė vieną iš apačioje buvusių darbuotojų, kaip paaiškėjo, tai buvo A. P.. Tuo metu K. S., išgirdęs bendradarbių šauksmą, išbėgo iš UAB „M.“ vagonėlio ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kelių minučių atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo A. P. mirtį.

E. K. statybvietėje dirbo pagal K. S. 2015 m. liepos 3 d. sudarytą „Monolitinių vibropolių įrengimo technologinę kortelę“. Vamzdis, kuris sukantis poliakalei iškrito iš jos griebtų, prieš jį paimant, stovėjo gretimai poliakalės jo sumontavimo vietoje įvibruotas žemėje į 6 metrų gylį virš žemės paviršiaus, jo aukštis buvo apie 10 metrų. Poliakalės griebto pagalba E. K. turėjo tiksliai paimti už šio vamzdžio galo, esančio 10 metrų aukštyje, o tai apsunkino matomumą, todėl, tikėtina, kad vamzdžio galas į poliakalės griebtus buvo paimtas nepilnai. Poliakalės konstrukcijoje nenumatyti jokie davikliai, kurie fiksuotų ir duotų signalą operatoriui, kad griebtas nepilnai ar neteisingai paėmė vamzdžio galą, todėl įmonės „Spraustinių polių įrengimo darbų organizavimo” instrukcijoje, sudarytoje technologijų ir technikos direktoriaus A. S., numatyta, kad poliakalės mechanizatoriaus darbų, tame tarpe vamzdžio paėmimą, koordinuoja brigadininkas. Šiuo atveju E. K. darbą turėjo koordinuoti brigadininkas-betonuotojas A. K.. Pagal A. K. paaiškinimą, prieš krentant vamzdžiui, jis su Ž. M. nustatinėjo, dėl ko dingsta betonas iš ryte padarytų polių. Ar teisingai poliakalės griebtai paėmė po to nukritusį vamzdį, nei A. K., nei Ž. M. nestebėjo ir nedavė jokių ženklų E. K.. Pagal „Vibracinės poliakalės mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 44, patvirtintos UAB „P.“ direktoriaus T. L. 2007 m. lapkričio mėn. 16 d. įsakymu Nr. 14 D/S, su kuria E. K. buvo supažindintas ir tai patvirtinęs savo parašu 2015 m. liepos 27 d., punktą 29.2 poliakalės mašinistui draudžiama vykdyti bet kokius veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko-betonuotojo nurodymų. Tokie E. K., A. K. ir Ž. M. veiksmai, prieš pat krintant vamzdžiui, byloja apie nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimus.Tą pačią dieną policijos pareigūnų 15.55 val. prietaisu ARBL-0750 atliktas alkoholio testas parodė, kad E. K. rezultatas yra 0,22 promilės.

Poliakalės gamintojo techninėje dokumentacijoje, kurią įmonė pateikė tyrimui, nėra konkrečiai nurodyta, kokiais atvejais naudojamas vamzdžio kabinimas gerve. Pagal K. S. sudarytą (aukščiau paminėtą) kortelę, vamzdis gerve kabinamas tik tada, kai jį reikia pakelti gulintį nuo žemės ir kai jį reikia paguldyti. Kitais atvejais, kai vamzdis yra vertikalioje padėtyje įvibruotas į gruntą ir kilpa ant vamzdžio, už kurios gali būti kabinamas gervės kablys, būna darbuotojams, stovintiems ant žemės, nepasiekiama. Vienu metu vamzdį laikyti poliakalės griebtuose ir užkabinus laikyti gervės kabliu techninės galimybės yra, tačiau įmonės technologai tokio reikalavimo darbuotojams nekėlė ir nenumatė šiam tikslui paaukštinimo priemonių. Pagal profesinės rizikos vertinimo protokolą Nr. 5, pasirašytą technologijų ir technikos direktoriaus A. S., poliakalės gedimo ar krovinio kritimo rizika yra toleruotina, tačiau reikia užtikrinti, kad darbuotojai nepatektų į netoleruotiną zoną. Turi būti naudojamas tokių zonų aptvėrimas. Pavojingą poliakalės darbo zoną K. S. yra nurodęs brėžinyje, tačiau ši zona prieš krentant vamzdžiui nebuvo aptverta ar aiškiai pažymėta, todėl į ją netrukdomai pateko A. P..

Pagal nustatytas aplinkybes, kuriomis įvykusio nelaimingo atsitikimo metu žuvo A. P., išanalizavus įmonės dokumentaciją, liečiančią darbuotojų saugą ir sveikatą, įvertinus įmonės darbuotojų paaiškinimuose prieštaringai vertinamą darbų organizavimą statybvietėje, darytina išvada, kad įmonėje darbuotojų saugai ir sveikatai skiriamas pakankamas dėmesys ir techninis aprūpinimas. Visi čia minimi darbuotojai yra instruktuoti, praėję jų darbą atitinkančius apmokymus, tačiau statybvietėje trūko vidinės kontrolės. Apie tai byloja faktai, kad E. K., A. K. ir Ž. M., paimant ir keliant vamzdį veiksmai nebuvo suderinti. Pavojinga zona, į kurią pateko A. P., nebuvo atitverta ar tinkamai pažymėta. Darbams vadovavęs K. S. negalėjo paaiškinti, kodėl A. P. pateko į pavojingą zoną ir ką toje zonoje veikė. Pagal vieno iš darbuotojų paaiškinimą, statybvietėje nebuvo tikrinamas darbuotojų blaivumas. Poliakalės kabinoje buvo laikomi pašaliniai daiktai.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimai. E. K., A. K. savo veiksmais, prieš pat krintant vamzdžiui, nesilaikė įmonės technikos direktoriaus A. S. sudarytos „Spraustinių polių įrengimo darbų organizavimo“ instrukcijos reikalavimo: „Mechanizatorius atlieka bet kokius veiksmus su poliakale, tik gavus brigadininko betonuotojo nurodymus“. Darbams vadovavęs K. S., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą neužtikrino, kad būtų atitverta ar tinkamai pažymėta poliakalės pavojinga zona ir neužtikrino, kad į ją nepatektų A. P.. Pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimą: „<...> darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 10 punkto reikalavimą: „Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos“ (2 t., b. l. 22–25).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad:

1. Įvykusio nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: perkeliamas vamzdis išsprūdo iš poliakalės griebtuvo žiaunų, krito žemyn ir mirtinai traumavo betonuotoją A. P., kuris tuo metu buvo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir vamzdžio kritimo trajektorijoje. Tai, kad perkeliamas vamzdis neteko stabilumo, išsprūdo iš griebtuvo (tikėtina, dėl to, kad vamzdžio galas buvo paimtas netinkamai) ir krito žemyn, yra priežastis ir pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. Tai, kad darbuotojai dirbo poliakalės pakelto vamzdžio atsiradusioje pavojingoje zonoje, kurioje yra rizika užkristi metaliniam vamzdžiui, taip pat yra nelaimingo atsitikimo priežastimi, bet ne pagrindinė sąlyga. Organizaciniu požiūriu tiriamą nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, kad pavojinga zona, atsiradusi darbinių vamzdžių perkėlimo metu prie poliakalės, nebuvo pažymėta.

2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra krentančio vamzdžio poveikis (smūgis) darbuotojui, o šio pavojingo veiksnio šaltiniu yra išsprūdęs iš poliakalės griebtuvo metalinis 16 m ilgio vamzdis.

3. Nelaimingas atsitikimas tokiomis aplinkybėmis neįvyktų, jeigu vamzdis būtų tinkamai suimtas griebtuvu (negalėtų išsprūsti iš griebtuvo žiaunų), o atsiradusi pavojinga zona būtų aptverta ar kitaip aiškiai pažymėta, kad darbuotojai, betarpiškai nedalyvaujantys polių įrengimo darbuose, negalėtų patekti į šią pavojingą zoną.

4. A. P. veiksmai (tai, kad jis buvo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir vamzdžio kritimo trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė.

5. Jeigu poliakalės mechanizatorius E. K. be brigadininko nurodymų vykdė darbus ir netinkamai suėmė vamzdį, tai tokie jo veiksmai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Tai, kad brigadininkas A. K. atsiradusios pavojingos zonos neaptvėrė ar kitaip aiškiai pažymėjo, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė. Jeigu darbų vykdytojas K. S. nekontroliavo, ar statybos objekte buvo saugiai vykdomi darbai (ar atsiradusios pavojingos zonos tinkamai pažymėtos, ar darbuotojai vykdo norminių aktų saugos reikalavimus), tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam įsitikimui, bet jo nelėmė. Nėra pagrindo teigti, kad betonuotojo Ž. M. veiksmai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

6. Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko Technologinės kortelės, Priedo Nr. 1, Instrukcijos Nr. 44 26 punkto reikalavimų, kad darbą koordinuoja ir duoda nurodymus brigadininkas, o mechanizatorius visus poliakalės veiksmus privalo vykdyti tik pagal gaunamus brigadininko nurodymus, ir tai sąlygojo pavojingo veiksnio susidarymą (3 t., b. l. 10–15).

Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui.

Iš kaltinamojo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad statybvietėje įvykio dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 12 d., buvo tęsiami polinių pamatų įrengimo darbai. Šiuos darbus atlikinėjo dvi brigados, į kiekvieną brigadą įeina brigadininkas – betonuotojas, mechanizatorius (valdo poliakalę) ir betonuotojas. Vieną iš brigadų sudarė A. K. (brigadininkas – betonuotojas), E. K. (mechanizatorius) ir Ž. M. (betonuotojas). Polių įrengimo principus (mechanizmą) gana detaliai apibūdino ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti A. K. ir A. K. (kitos brigados brigadininkas – betonuotojas) (1 t., b. l. 124–126, 134–136). Jie apibūdino visus veiksmus, pradedant nuo gulinčio vamzdžio paėmimo nuo žemės, jo įvibravimo į gruntą, karkaso įstatymo ir betono įpylimo. Bendra prasme poliams įrengti buvo naudojami 16 metrų ilgio, 35 centimetrų skersmens metaliniai tuščiaviduriai vamzdžiai, į kuriuos, juos poliakale įvibravus į gruntą, turėjo būti dedamas armatūros karkasas ir pilamas betonas. Tačiau šiai bylai aktualūs veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai po pietų tęsiant nuo ryto pradėtus darbus, kurių metu buvo įrengti 8 poliai (dvi grupės po 4 polius, t. y. du stačiakampiai), 4 vamzdžiai buvo palikti laikino saugojimo vietoje, t. y. buvo iki trečdalio įsmeigti į gruntą šalia poliakalės (2 vamzdžiai iš dešinės, kiti 2 – iš kairės). Po pietų minėti 4 vamzdžiai, išvibravus juos iš laikinojo saugojimo vietos, turėjo būti panaudoti kitai 4 polių grupei įrengti. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir liudytojų A. K., A. K. parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad vamzdis, brigadininkui nurodžius, paimamas iš laikinojo saugojimo vietos (kaip minėta, vamzdžiai laikinojo saugojimo vietoje saugomi statmenai įvibravus juos į gruntą iki trečdalio jų ilgio) nuleidžiant ant jo poliakalės griebtuvą; brigadininkas turi pažiūrėti, ar griebtuvas gerai nusileido ant vamzdžio galo, nes mechanizatorius to negali gerai matyti iš savo kabinos, tada brigadininkas gestais parodo, kad vamzdį reikia suspausti griebtuve ir, įjungus vibraciją, ištraukti iš grunto bei perkelti į brigadininko nurodytą vietą.

Pažymėtina, kad momentą, kai iš griebtuvo išsprūdo vamzdis matė tik kaltinamasis E. K., daugiau niekas. Kokie kaltinamojo veiksmai su poliakale buvo atlikti iki to, matė tik brigadininkas A. K.. Betonuotojas Ž. M., nors taip pat dirbo kartu, nieko konkretaus nurodyti negalėjo, išskyrus aplinkybę, kad po 8 polių įrengimo, įrengiant kitus polius, pastebėjo, jog iš įrengtų polių dingsta betonas, todėl ėjo pasižiūrėti ir tuo metu išgirdo duslų garsą. Taigi šioje byloje ypatingą reikšmę turi būtent paties kaltinamojo paaiškinimai ir A. K. parodymai, kuriuos teismas turėtų analizuoti plačiau, nes tarp jų yra esminių prieštaravimų.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki pietų įrengė 2 eiles po 4 polius, o po pietų pradėjo įrenginėti naujus polius; ilguoju vamzdžiu suformavo 4 angas grunte (teisme kaltinamasis papildomai paaiškino, kad tai daroma siekiant supurenti žemę) ir vienoje paruoštoje angoje sukalė vamzdį iki projektinio gylio; tada brigadininkas A. K. ranka parodė, kurį vamzdį griebtuvu jam reikės paimti ir į kurią vietą bus kalamas paimtas vamzdis; jis poliakalės platformą pasuko 90 laipsnių kampu į dešinę pusę, poliakalės griebtuvą pakėlė iki įkalto (teismo pastaba – laikino saugojimo vietoje) ilgojo vamzdžio aukščio ir brigadininko nurodymu paėmė vamzdį griebtuvu, toliau, įjungęs vibraciją, ištraukė vamzdį iš žemės, pasuko poliakalės platformą atgal į kairę pusę; prinešus vamzdį prie reikiamos ir anksčiau brigadininko nurodytos vietos, vamzdis išsprūdo iš griebtuvo ir krito į kairę pusę; nepamena, kur tuo metu buvo brigadininkas (6 t., b. l. 14). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus, patvirtindamas, kad dešimtą vamzdį (skaičiuojant iš ryto įrengtus 8 polius) paėmė brigadininko nurodymu, be to, kaltinamasis kategoriškai laikėsi pozicijos, kad vamzdis išsprūdo iš griebtuvo dar būdamas ore, t. y. nenuleistas ant žemės (7 t., b. l. 68).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mechanizatorius E. K. jo (liudytojo) nurodymu buvo iš ką tik įrengto poliaus išvibravęs vamzdį, kurio ilgis 16 metrų, ir jo nurodymu mechanizatorius minėtą vamzdį buvo pastatęs statmenai ant žemės paviršiaus, t. y. vieną vamzdžio galą laikė suspaudęs griebtuvu, o kitas vamzdžio galas pastatytas ant žemės; kaip tik tuo momentu jam betonuotojas Ž. M. pasakė, jog iš neseniai įrengtų polių „dingsta“ betonas; tada jis iš karto ėjo prie nivelyro žiūrėti, kur „dingsta“ betonas; kaip tik tuo momentu, dar nespėjus prieiti prie nivelyro, už nugaros išgirdo E. K. riksmą „atsargiai“ (1 t., b. l. 125).

Palyginus tarpusavyje kaltinamojo paaiškinimus ir liudytojo A. K. parodymus, matyti, kad jie nesutampa dėl dviejų aplinkybių. Pirma, A. K. nurodė, kad E. K. vamzdį (kuris vėliau išsprūdo) jo (liudytojo) nurodymu išvibravo iš ką tik įrengto poliaus, o, kaltinamojo teigimu, šis vamzdis buvo paimtas iš laikino sandėliavimo vietos. Šiuo atveju teismas teisingais laiko būtent kaltinamojo paaiškinimus, nes juos patvirtina byloje esančios nuotraukos, darytos iš karto po įvykio (1 t. b. l. 44–62). Iš jų matyti jau įrengti 8 poliai ir šalia jų, arčiau poliakalės, į gruntą įkalto vamzdžio viršutinis galas (pagal kaltinamo skaičiavimus – devintas vamzdis), 1 nukritęs vamzdis (pagal kaltinamojo skaičiavimus – dešimtas vamzdis) ir 2 šalia poliakalės iš dešinės ir kairės pusių dalinai į gruntą (laikino saugojimo vietoje) įkalti vamzdžiai. Nuotraukose užfiksuotos aplinkybės atitinka minėtas kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Teismo vertinimu, liudytojas A. K. galėjo tiesiog supainioti, kad šis vamzdis jo nurodymu ištrauktas iš ką tik įrengto poliaus, o ne iš laikinojo saugojimo vietos. Tačiau tai netruko teisingai išręsti šią bylą, nes aplinkybė, kad vamzdis buvo išvibruotas brigadininko nurodymu, yra nustatyta.