Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo P. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas, dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro (toliau tekste - prokuroras) 2013 m. kovo 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas iš Generalinės prokuratūros persiųstas pareiškėjo P. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, galimai pažeistų pareiškėjo teisių į privataus asmens gyvenimo neliečiamumą, laiškų cenzūravimo, neteisėto kišimosi į privatų asmens gyvenimą. Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. gruodžio 22 d. rašė ir išsiuntė laišką Vilniaus pataisos namuose kalinčiam nuteistajam K. V., norėdamas jį pasveikinti su artėjančiomis šventėmis - Kalėdomis bei Naujaisiais metais. Tai patvirtina Lietuvos pašto antspaudas ant išsiųsto laiško voko, ties pašto ženklu. Laiškas adresatą turėjo pasiekti apie 2012 m. gruodžio 27 d., tačiau K. V., pareiškėjo teigimu, remiantis turimais faktais, jo siųsto laiško negavo. Pareiškėjas nurodė, kad jo laiško turinys buvo perskaitytas bei laiškas suplėšytas pataisos namų darbuotojų, su laiško turiniu susipažino pašaliniai asmenys. Taip pat, neturėdamas jokio priešingo teisei intereso, nesant jo veiksmuose tyčios ar kaltės (atsižvelgdamas į K. V. prašymą) kartu su laišku, pašto voke, išsiuntė jam keletą žemėlapių. Tie žemėlapiai buvo seni, ne Lietuvos Respublikos valstybės žemėlapiai, o taip pat šie žemėlapiai, pareiškėjo nuomone, nebuvo topografiniai žemėlapiai, o paprasti žemėlapiai, kuriuos nuteistieji gali gauti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2013 m. sausio 18 d., apie 10.00 val., atvyko prie Vilniaus pataisos namų, tačiau perdavimo biuro darbuotoja, jam pasiteiravus bei paprašius prisistatyti, kategoriškai atsisakė tai padaryti. Pareiškėjui perdavimo biure buvo paaiškinta, neva jo laiškas buvo gautas kaip banderolė, tačiau, pareiškėjo teigimu, laišką jis siuntė paštu, todėl šį laišką turėjo perduoti paštininkė K. V. asmeniškai, prieš tai minėto asmens akivaizdoje turėjo atidaryti voką, perduoti K. V. laišką, o esant įtarimams ar neteisėtumui dėl žemėlapių, neperduoti bei spręsti tolimesnį klausimą dėl žemėlapių. Tačiau pareiškėjui perdavimo biure buvo paaiškinta, kad į šį biurą vokas su laišku bei žemėlapiais pakliuvo per pareigūną - operatyvinį darbuotoją.

Prokuroras, susipažinęs su pareiškėjo skundu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2013 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad nebuvo padaryta nuskalstama veika.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodė, jog minėtas prokuroro nutarimas yra naikintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad skundžiamame 2013 m. kovo 7 d. nutarime prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog, susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta informacija, nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai šiuo atveju veikė nepažeisdami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. ar 228 str. nėra pagrindo.

Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį, susipažinti su visa pateikta medžiaga apylinkės teismui ir priimti kitą verdiktą - pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 ir 229 str., pavedant ikiteisminį tyrimą atlikti prokuratūrai.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėjas nevisapusiškai ir nepilnai išsiaiškino visas pareiškėjo skundo aplinkybes. Skunde pažymima, kad pareiškėjas apylinkės teismui pateikė papildomus rodymus, kuriuos turėjo ir privalėjo vertinti teismas, tačiau labai reikšmingi, tiesioginiai įrodymai, įrodantys, kad K. V. galėjo būti darytas ir daromas tiek psichinis, tiek fizinis spaudimas, netgi galimai psichinis ir fizinis smurtas iš Vilniaus pataisos namų pareigūnų pusės, liko neįvertinti. Todėl, pareiškėjo vertinimu, K. V. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis yra priverstas galimai perdėtai kentėti dėl minėtos situacijos, galimai jo atžvilgiu vykdomas teroras ir neteisėti veiksmai, o dėl jo įkalinimo, jo teisės gali būti varžomos, nes daromas nuolatinis ir pastovus spaudimas, todėl K. V. buvo priverstas sakyti ir rašyti netiesą, apkalbėti save.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismo teisėjas savo nutartyje visiškai nutylėjo ir neįvardijo bei neanalizavo ir nepasisakė apie pareiškėjo teismui pateiktus papildomus įrodymus, o būtent apie K. V. rašytų laiškų ištraukas pareiškėjui. Šiuos įrodymus apylinkės teisimas paprasčiausiai atmetė ir jų nevertino. Pareiškėjo vertinimu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, galima nustatyti objektyvią tiesą bei išsiaiškinti ir nustatyti visas reikiamas aplinkybes bei atlikti visus procesinius veiksmus objektyviai tiesai nustatyti, tam Lietuvos Respublikos BPK yra numatyta eilė procesinių veiksmų. Taip pat teisminio tyrimo metu K. V. galima būtų užtikrinti ir nustatyti priemones dėl jo, kaip liudytojo, apsaugos, t. y. būtų siekiama užtikrinti jo saugumą ir neliečiamumą dėl galimo neigiamo poveikio ir įtakos iš pataisos namų administracijos pusės. Be to, pareiškėjo vertinimu, apylinkės teismas vadovavosi tik surinktais ir neobjektyviais, valstybės tarnautojų duotais parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus dokumentinius įrodymus, į aplinkybių visumą. Visos kitos aplinkybės, motyvai ir priežastys yra įvardintos pareiškėjo skunde apylinkės teismui, todėl papildomai jis jų nekartos.

Į teismo posėdį, kurio metu nagrinėtas pareiškėjos skundas, niekas neatvyko.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d.).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, prokuroras 2013 m. kovo 7 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pritarė prokuroro nutarime išdėstytai pozicijai dėl negalimumo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, kad joje surinkti duomenys visiškai patvirtina prokuroro nutarimo išvadas. Iš Vilniaus pataisos namų gauta informacija, t. y. K. V. paaiškinimas bei prašymas, G. K., A. L., M. V., L. J. paaiškinimai dėl gauto smulkaus paketo nuteistajam K. V. bei Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus protokolas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Vilniaus pataisos namų pareigūnai veikė nepažeisdami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir jokia nusikalstama veika, kuri būtų numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normose, nepadaryta. Minėta medžiaga patvirtina, kad J. D. į pataisos namų pasimatymų - perdavimo biurą atnešė A4 formato voką, kuris buvo atsiųstas kaip smulkusis paketas su spauda. Vokas, vadovaujantis PĮVTT, buvo užregistruotas pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale bei atidarytas ir patikrintas dalyvaujant nuteistajam K. V.. Voke buvo rasta popieriaus lapas ir trys žemėlapiai. Patikrinus juos, buvo nustatyta, kad jie atitinka topografinio žemėlapio požymius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 16 punktu, žemėlapiai nuteistajam nebuvo atiduoti, o laiškas įstaigos pareigūnų buvo įteiktas nuteistajam K. V., kurį perskaitęs jis suplėšė ir grąžino Apsaugos ir priežiūros vyresniajai prižiūrėtojai G. K.. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu psichologinio spaudimo nuteistajam K. V. darymu, laikytinos paties pareiškėjo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir nesuteikia pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 229 str. Akcentuotina ir tai, kad prie pareiškėjo pirminio skundo pridėtas CD ir neva nuteistojo K. V. laiško kopija, o net ne originalas, kurios tikrumas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nėra laikytini patikimais įrodymais ir nepaneigia atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktų objektyvių rašytinių įrodymų, gautų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, skunde nurodytos galimai padarytų nusikalstamų veikų versijos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o paremtos pareiškėjo subjektyviu vertinimu, įsitikinimu bei prielaidomis, kas nėra vada baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos BK 228 str., tiek Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių galimo padarymo pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, sudėtys yra materialios. Taigi, tokia veika laikoma baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pareiškėjas nei žemesnės, nei aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokiais konkrečiais pataisos namų pareigūnų veiksmais (neveikimu) jam buvo padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala, kuo ji pasireiškė, o tai yra lemiamas kriterijus nusikalstamoms veikoms pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str. kvalifikuoti. Pažymėtina, kad padaryta žala gali būti įvairaus pobūdžio, tačiau ją kaip „didelę“ turi įrodyti ją patyręs asmuo, o tam nepakanka skunde įrašyto teiginio, apie neva patirtą didelę turtinę ir neturtinę žalą, kurią įrodančius duomenis pareiškėjas pateiks vėliau. Akcentuotina, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (išimtinio pobūdžio) priemonė, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BPK 173 str. numato ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų ribas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas, veikdamas minėtų įgaliojimų ribose, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo teismui nurodytas aplinkybes, pateiktus papildomus duomenis ir prašymus, kurie viršija Lietuvos Respublikos BPK 173 str. numatytus ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus, pvz. išaiškinti laiškų priėmimo ir perdavimo tvarką, kreiptis į pareiškėją raštu dėl papildomų įrodymų pateikimo ir t. t.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas turi išdėstyti ne atsakymus į kiekvieną skundo argumentą, o motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio5 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.