Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-516-71/2011

Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02945-2010-9

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei R. R. (b.l. 130), atsakovei R. G., atsakovės atstovei advokatei V. P. (b.l. 180),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. G. ir T. G. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ ieškinį atsakovėms R. G. ir T. G. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d. palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl 3 mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti skaičiuojamas nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d., o ne nuo AB banko DnB NORD 2009 m. spalio 16 d. pranešimo išsiuntimo ieškovui. Negalima sutikti su teismo išvada, kad šioje byloje taikoma LR CK 5.63 str. 3 d., nes 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Byloje nėra duomenų, kad Mažeikių rajono notarų biuro notarė D. V. būtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą į R. G. ūkininko ūkį, todėl teismas nepagrįstai taikė LR CK 5.63 str. 3 d. ir, nenustatęs termino praleidimo, tenkino ieškovo reikalavimus;

2. Europos Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 nustatė išsamias įgyvendinimo taisykles, susijusias su kaimo plėtros paramos bendraisiais principais ir bendrosiomis taisyklėmis, specialiosiomis ir bendrosiomis nuostatomis dėl kaimo plėtros priemonių. Šio Reglamento 47 str. 1 d. a punkte nurodyta, kad valstybės narės gali pripažinti nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant, jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą paramos gavėjo mirties atveju. Tokiu būdu, žemės ūkio paskolų garantijų fondas, įvykdęs prievolę už R. G., neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės.

Iš byloje esančios R. G. pateiktos ieškovui 2008-07-17 pažymos apie negautą investicinę pagalbą akivaizdu, kad R. G. tuo metu, kai kreipėsi dėl garantijos suteikimo, nebuvo paramos gavėjas, kaip klaidingai teigia atsakovės, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad garantija R. G. buvo suteikta, vadovaujantis LR įstatymais. Nurodo, kad Reglamento Nr. 1698/2005 20 str. yra numatytos paramos kaimo plėtrai krypties „Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas" priemonės, o to paties Reglamento 26 str. numatytos paramos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas". Išanalizavus minėtus Reglamento Nr. 1698/2005 straipsnius, akivaizdu, kad kredito garantija nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį, tai nėra kaimo plėtros priemonė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl LR CK 5.63 straipsnio taikymo

Apeliančių apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LR CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ir taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio senaties termino ieškovo pareikštiems reikalavimams, pagrįstai vadovavosi LR CK 5.63 straipsnio 3 dalimi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ūkininko ūkio paveldėjimas yra susijęs su ūkio gavimu bei tolimesniu ūkininko ūkio veiklos vykdymu, o kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovėms (apeliantėms) būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo R. G. ūkininko ūkį, nėra pagrindo vadovautis LR CK 5.63 str. 3 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams susijusiems su ūkininko ūkio veikla, bei tai, kad tokie reikalavimai pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius. Byloje pareikšti reikalavimai siejami su palikėjo (ūkininko) sudarytais sandoriais, kadangi R. G. turtą po jo mirties paveldėjo atsakovės. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp atsakovės R. G. sutuoktinio ir atsakovės T. G. tėvo ūkininko R. G. bei AB DnB NORD banko 2008-08-07 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-1800-2008-221, kurios pagrindu R. G., kaip ūkininkui, buvo suteiktas investicinis kreditas ir kurio grąžinimą garantavo ieškovas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CK 5.63 straipsnio 3 dalį laikydamas, kad R. G. įpėdinės yra atsakingos už palikėjo skolinius įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas netinkamai įgyvendino savo teises ir vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikšti reikalavimą paveldėtojoms ieškovas įgijo teisę tik 2010 m. birželio 16 d., tai yra gavęs banko prašymą dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo ir 2010 m. liepos 15 d. įvykdęs garantinį įsipareigojimą, kadangi garantui, įvykdžiusiam už skolininką prievolę, pereina kreditoriaus teisė. Tik įvykdęs savo prievoles pagal garantijos sutartį, ieškovas įgijo teisę išsiieškoti iš atsakovių skolą regreso tvarka. Remiantis išdėstytų teisėjų kolegija laiko, kad ieškovas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus bei įgyvendino savo teises.

Dėl reikalavimo - skolos išieškojimo regreso tvarka

Apeliantės laiko, kad teismas turėjo vadovautis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 (dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai) taikymo taisykles, kadangi faktą, kad R. G. buvo patvirtintas paramos gavėju pagal aukščiau nurodytą programą, patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2010-05-12 bei 2010-09-01 pridedami raštai.

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas", įvykdęs prievolę R. G., neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės, laikytinas nepagrįstu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ garantinio įsipareigojimo pagrindu padengė R. G., mirusio 2009-08-21, negrąžintą investicinį kreditą AB DnB Nord, sumokėdamas bankui 73 019,86 litų. Byloje esanti 2008-07-17 R. G. paraiška dėl garantijos suteikimo, patvirtina, kad ji skirta įgyvendinantiems projektus be ES paramos (investicijoms ar trumpalaikiam turtui įsigyti, 29 b. l.), todėl R. G. tuo metu, kai kreipėsi dėl garantijos suteikimo, nebuvo paramos gavėjas, kaip klaidingai teigia atsakovės. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad garantija R. G. buvo suteikta, vadovaujantis LR įstatymais, numatančiais ieškovo veiklos paskirtį – teikti garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų, laikytina pagrįsta. Teismas pagrįstai netaikė Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies dėl paramos gavėjo mirties pripažinimo išimtine aplinkybe, kuriai esant valstybė narė gali nereikalauti paramos gavėjo grąžinti dalies ar visos gautos paramos.

Kad kredito garantija nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį, ir tai nėra kaimo plėtros priemonė, patvirtina Reglamento Nr. 1698/2005 20 straipsnyje numatytos paramos kaimo plėtrai krypties „Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas" priemonės, bei Reglamento 26 straipsnyje numatytos paramos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas".

Apeliantės prie apeliacinio skundo pridėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-05-12 ir 2010-09-01 raštus, kurie patvirtina, kad pagal 2009-03-23 R. G. pateiktą paraišką, jam 2009-04-03 buvo paskirta ir išmokėta 68 531,00 litų parama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad investicinis kreditas bei suteikta garantija ir Nacionalinės mokėjimo agentūros raštuose minima suteikta parama yra dvi skirtingos paramos rūšys, kurioms taikomos skirtingos taisyklės ir nuostatos. Akivaizdu, kad ši 68 531,00 litų parama, skirta 2009-04-03 R. G., nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant Mažeikių rajono apylinkės teisme. Apeliančių argumentas, kad įrodymų nepateikė dėl to, kad ieškovas to nereikalavo, neatitinka LR CPK 178 str. įtvirtintos nuostatos, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas, įvykdęs garantinį įsipareigojimą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui, kredito gavėjui, tai yra jo įpėdinėms, atsakovėms R. G. ir T. G..

Atmetus atsakovių apeliacinius skundus iš jų priteistinos valstybei po vieną litą 35 centus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovių R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po vieną litą 35 centus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, valstybei.