Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1774-480/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-03
Bylos Nr.
e2S-1774-480/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05982-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
Ž. Š.
Suinteresuotas asmuo
UAB „S. Imperija creditor.lt“, UAB „Ferratum“, UAB „Sergel“, UAB „Mogo LT“, „Swedbank“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „4finance“
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1774-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05982-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.; 3.4.5.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. Š., atstovaujamos advokato Vidmanto Baumilos, atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1189-814/2016 pagal pareiškėjos Ž. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „S. Imperija creditor.lt“, UAB „Ferratum“, UAB „Sergel“, UAB „Mogo LT“, „Swedbank“, AB, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „4finance“, antstolis M. L., antstolė A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja Ž. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydis yra 25.566,89 Eur, t. y. viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėja prižiūri du vaikus, yra išsituokusi, gauna 317 Eur darbo užmokestį, neturi aukštojo išsilavinimo, todėl neįstengs padengti susidariusio įsiskolinimo. Pareiškėja, nepažeisdama Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, kreditus ėmė vartojimo poreikiams tenkinti – siekiant išleisti sūnų į mokslus, nupirkti būtiniausių priemonių savo pensininkei mamai. Kredito įstaigos turėjo pareigą domėtis skolininkės padėtimi. Pareiškėja ne kartą bandė žodžiu derėtis su kreditoriais dėl palūkanų mažinimo, mokėjimų atidėjimo, tačiau kreditoriai taikaus sutarimo ir nuolaidų daryti nepanoro. Pareiškėja VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis neturi jokio turto. Pareiškėja gauna 170 Eur vaikų išlaikymui, skolininkų neturi. Suma, reikalinga jos ir mažamečių vaikų poreikių tenkinimui yra 410 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad skolos susidarė nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. Ji susipažino su draugu A. A., kuris nedirbo ir negalėjo imti paskolų, todėl jo poreikiams paskolas imdavo ji. Norėjo nusipirkti žemės sklypą, kartu statyti namą. Jis žadėjo pradėti verslą, užsidirbti pinigų ir grąžinti kreditus. Pas A. A. buvo jos kreditinė kortelė, ji nežinojo, kad A. A. nemoką kreditų. Kai sužinojo atėmė iš jo kreditinę kortelę ir pradėjo pati domėtis skolomis. Visą situaciją dėl skolų ji sužinojo 2015 m. gruodžio mėn., kai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kreditoriai pradėjo siųsti pranešimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti Ž. Š. bankroto bylą.Teismas nurodė, kad pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, jog jos skolinių įsipareigojimų dydis yra 25.566,89 Eur; pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skolinių įsipareigojimų dydis bylos nagrinėjimo teisme dienai yra apie 17.000,00 Eur, todėl tai bet kokiu atveju viršija 25 MMA. Pareiškėja dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir atskaičius mokėtinus mokesčius gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, atskaičius antstolio išieškomas sumas, pareiškėjai lieka apie 357 Eur per mėnesį. Šiuo metu išieškojimai yra vykdomi tik kreditorės UAB „S. Imperija creditor.lt“ ir UAB „Kauno spauda“ naudai. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, jog vartojimo kreditus ėmė siekiant išleisti sūnų į mokslus, nupirkti būtiniausių priemonių savo pensininkei motinai, tačiau teisme nurodė visai kitas aplinkybes, kad ėmė greituosius kreditus savo draugui A. A.. Pareiškėja turėjo pareigą domėtis teismui teikiamo patikslinto pareiškimo turiniu, todėl tokį pareiškėjos elgesį, nenurodant reikšmingų aplinkybių, teismas vertino kaip nesąžiningą ir neatsakingą. Pareiškėja itin aktyviai kreditus iš kredito įstaigų pradėjo imti 2013-2014 m., juos imdavo sistemingai, dar nepadengusi ankstesnių skolinių įsipareigojimų. Be kita ko, pareiškėja įsigydavo brangiai kainuojančios technikos (įrangos). Mobilieji telefonai, planšetinis kompiuteris, brangus automobilis nėra būtinosios prekės, o yra prabangos prekės. Teismas padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo pripažinti pareiškėjos veiksmus sąžiningais. Nors pareiškėja nurodė, kad yra tik vidurinio išsilavinimo, neturėjo tyčios pakenkti kreditorių interesams, tačiau teismo posėdžio metu tvirtino supratusi savo veiksmų rizikingumą. Tokioje situacijoje kiekvienas mąstantis ir atidus žmogus turėtų įvertinti galimą grėsmę, įsitikinti ar jo neužklups kreditų našta. Kreditai buvo imami kas kelis mėnesius, kreditų sumos buvo pakankamai didelės, pareiškėja žinojo apie imamus kreditus ir pati patvirtindavo sandorių su kredito įstaigomis sudarymą. Todėl pareiškėja nebuvo pakankamai atsakinga ir atidi, neprašė A. A. pateikti dokumentų, kurie įrodytų imamų pinigų investavimą į jo tariamą verslą ar dokumentų, kurie patvirtintų jo turimą turtą, kurį pardavus jis galėtų padengti skolinius įsipareigojimus. Be to, pareiškėja nesidomėjo, ar paimti kreditai yra dengiami. Kiekvienas mąstantis žmogus tokioje situacijoje suprastų, jog tokia kreditų gausa per tokį trumpą laiką gali itin pabloginti finansinę situaciją ir įtakoti pareiškėjos visišką nemokumą. Pareiškėja būdama suaugusi moteris, dviejų vaikų motina, turėjo elgtis atsakingai ir įsitikinti, jog A. A. esant reikalui galės padengti skolinius įsipareigojimus ir, kad jos šeimos gerovė nenukentės. Šių aplinkybių pagrindu pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas. Teismo vertinimu, pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Nors pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą iš vaiko tėvo yra prisiteisusi tik vienam vaikui, o teismo posėdžio metu nurodė nežinanti, kodėl nebandė prisiteisti materialinio išlaikymo ir kitam vaikui tokiu būdu pagerinant savo finansinę situaciją. Be to, kaip atsiliepime nurodė kreditorė UAB „S. Imperija creditor.lt“, pareiškėja nesikreipė į kreditorę dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas konstatavo, kad visos anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. Š., atstovaujama advokato Vidmanto Baumilos, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos Ž. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantė buvo nesąžininga, ir šiuo pagrindu atsisakė kelti jai bankroto bylą. Pareiškėjos nesąžiningumo neįrodinėjo nei vienas kreditorius, kreditoriai net motyvuotai neišsakė savo pozicijos. Pareiškėja, nors palaipsniui blogėjo jos turtinė padėtis, prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus ir buvo linkusi kreditorių lėšomis tenkinti savo šeimos poreikius. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja sąmoningai siekė tapti nemokia ir/arba ėmė kreditus, suvokdama, kad jų negrąžins. Pareiškėja yra dirbanti ir siekianti įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, jos draudžiamosios pajamos sudaro apie 600 Eur, iš kurių išskaitas atlieka ir antstoliai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja siekė gerinti savo mokumą. Pagal teismų praktiką, pareiškėjos elgesys, nors ir nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, negali būti prilygintas elgesiui, patvirtinančiam siekį bloginti (negerinti) savo padėtį, todėl negali būti pripažintas nesąžiningu. Teismas nepagrįstai laikė, kad aplinkybė, jog pareiškėja skolintomis lėšomis pagrinde tenkino savo draugo poreikius, patvirtina jos nesąžiningumą. Pareiškėjai buvo suteikti vartojimo kreditai, kurių paskirtis – būtent ir tenkinti asmeninius, šeimos ir kitus poreikius. Vadinasi, apeliantė naudojo vartojimo kreditus pagal jų paskirtį. Tokie veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais veiksmais. Be to, pareiškėja skolintomis lėšomis dengė kitus kreditorinius įsipareigojimus.Kreditoriai, suteikę apeliantei vartojimo kreditus, neįrodinėjo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė ar pateikė klaidingą informaciją, susijusią su jos mokumu, kuri yra reikšminga, priimant sprendimą dėl kreditavimo, todėl laikytina, kad pareiškėja atskleidė jiems visą reikšmingą informaciją, susijusią su mokumu. Pareiškėja ir šių faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomi nesąžininga skolininke. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Pareiškėja skolinosi papildomas sumas negalėdamas vykdyti turimų skolinių įsipareigojimų. Todėl pareiškėja elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir neatsakingai sudarydama vis naujus sandorius ir prisiimdama vis naujus įsipareigojimus. Pareiškėjos pateiktos nemokumo priežastys tūri būti vertinamos kaip nesąžiningas elgesys, kadangi iš pateiktų argumentų matosi, kad pareiškėja skolinosi ne pagal pajamas. Pareiškėja elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydama skolinimosi sandorius vienas po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Svarbi aplinkybė, kam buvo sudaromi sandoriai, pagal kuriuos pareiškėja yra neatsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja sudarinėjo nebūtinus sandorius (pirko ryšio priemones, kompiuterinę techniką). Todėl ir vertinant pareiškėjos elgesį per paskutinius tris metus kartu su per ankstesnį laikotarpį sudarytais sandoriais, jos elgesys nėra pripažintinas sąžiningu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas yra Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjai Ž. Š. atisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjos Ž. Š. būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjos veiksmai laikytini nesąžiningais, todėl skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad ji neatliko nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jai iškelti bankroto bylą.Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, o taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ prasme, nes ji kreditorių lėšomis tenkino savo šeimos poreikius; pareiškėjos elgesys, nors ir nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, negali būti prilygintas elgesiui, patvirtinančiam siekį bloginti savo padėtį; pareiškėjos nesąžiningumo neįrodinėjo nei vienas kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodomus argumentus ir bylos medžiagą, minėtus atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimą, nuo aukščiau nurodytos FABĮ normų aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo ir pareiškėjos nesąžiningumą konstatavo, nustatęs, kad 2013-05-28 pareiškėja sudarė kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“, AB; 2013-2014 m. pareiškėja pasirašė eilę vartojimo kredito sutarčių su kreditore UAB „S. Imperija creditor.lt“: 2013-07-25 vartojimo kredito sutartį (kredito suma 1013,67 Eur), 2013-08-14 vartojimo kredito sutartį (kredito suma 1448,10 Eur), 2013-10-15 vartojimo kredito sutartį (kredito suma 5792,40 Eur). 2014 m. su kreditore UAB „S. Imperija creditor.lt“ pasirašė net 4 keturis paprastuosius vekselius. Pareiškėja įvairius kreditus imdavo sistemingai, vidutiniškai kas kelis mėnesius dar nepadengusi ankstesnių skolinių įsipareigojimų. Pareiškėja įsigijo brangios įrangos: pagal pasirašytą sutartį su UAB „Omintel“ pareiškėja 2013-07-29 įsigijo planšetinį kompiuterį „Asus Vivo tab“ 694,80 Eur vertės, 2013-08-03 įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ 694,80 Eur vertės, 2014-01-08 mobiliojo ryšio telefoną „iPhones 4S“ 419,66 Eur vertės. 2014 m. pareiškėja iš UAB „Bitė Lietuva“ įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note II“ 430,87 Eur vertės. 2014-05-08 sutarties su UAB „Mogo LT“ pagrindu pareiškėja įsigijo automobilį „VW Passat“, sutarties išlaidos 6245,54 Eur. Įvertinus pareiškėjos elgesį, sandorių sudarymą per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kas kelis mėnesius imdama kreditus, kurių sumos buvo pakankamai didelės, įsigydama minėtas prabangos prekes, kurios nėra susijusios su šeimos būtinų poreikių tenkinimu, nebuvo atsakinga ir atidi. Pareiškėja, kaip kiekvienas mąstantis ir atidus žmogus turėjo suprasti, jog imdama tokį kiekį kreditų didelei pinigų sumai per trumpą laiką gali itin pabloginti savo finansinę situaciją ir puikiai suvokė, jog jų laiku ir tinkamai įvykdyti neturės galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos elgesys vertinamas kaip neatidus ir itin nerūpestingas.Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja teismui pateiktame patikslintame pareiškime nepateikė visos bylos išnagrinėjimui svarbios informacijos – pareiškime nurodė, jog ėmė vartojimo kreditus siekiant išleisti sūnų į mokslus, nupirkti būtiniausių priemonių savo pensininkei motinai, o teisme pareiškėja nurodė visai kitas aplinkybes, kad ėmė greituosius kreditus savo draugui A. A., kuris žadėjo kartu su pareiškėja statytis namą, kurti mašinų verslą bei visus pinigus grąžinti. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. A. davė savo kortelę, nurodydama prisijungimo duomenis, leido ja disponuoti. Pareiškėja žinojo apie A. A. jos vardu imamus kreditus ir pati patvirtindavo sandorių su kredito įstaigomis sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie pareiškėjos byloje nustatyti veiksmai pripažintini nesąžiningais ir tuo aspektu, kad pareiškėja, sudarydama vartojimo kredito sutartis, kreditoriams pateikė klaidingą informaciją apie tikruosius kredito gavėjus. Be to, supratusi, kad A. A. ją apgavo, pareiškėja dėl jo veiksmų nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą, taip pat nesikreipė į teismą dėl skolų išieškojimo ar pareigų pagal sutartis A. A. perkėlimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjos nesąžiningumą. Iš kreditorių „Swedbank“, AB ir UAB „S. Imperija creditor.lt“ atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nustatyta, kad kreditoriai atsiliepimus grindė aplinkybėmis dėl pareiškėjos nesąžiningumo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos nesąžiningumo neįrodinėjo nei vienas kreditoriusKaip minėta, FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių ji realiai negalės vykdyti ir tai žinodama, pati sau sukėlė nemokumą. Pareiškėja elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad yra pagrindas konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė