Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-12 · Administracinė byla Nr. AS-261-352-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-12
Bylos Nr.
AS-261-352-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
L. S., A. B.
Atsakovas
Garantiniam
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-261- 352/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S. ir A. B. skundą atsakovui Garantiniam ir vaikų išlaikymo fondams prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai L. S. ir A. B. kreipėsi į teismą, prašydami:

panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-18;

panaikinti Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1.8-9;

panaikinti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1.15-1222 ir įpareigoti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondus sumokėti pareiškėjams prašomas išmokas.

Šalies argumentai

Su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-18 ir Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1.8-9 paduoti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų L. S. ir A. B. prašymą atnaujinti terminus skundui paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.).

Teismas nustatė, kad L. S. ir A. B. 2009 m. kovo 6 d. padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-18, Garantinio fondo tarybos posėdžio 2004 m. spalio 26 d. protokolinį sprendimą Nr. 1.8-9 ir Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1.15-1222. Teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartyje konstatavo, kad skundas dalyje dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-18 ir išvestinio reikalavimo panaikinti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1.15-1222 yra paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi su ginčų komisijos sprendimu pareiškėjai susipažino 2009 m. vasario 4 d., o skundą dėl jo administraciniam teismui padavė tik 2009 m. kovo 6 d.

2009 m. balandžio 9 d. skunde pareiškėjai paaiškino, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos laišką kurjeris jiems iš tikrųjų įteikė 2009 m. vasario 23 d. Nurodytus pareiškėjų paaiškinimus bei šiuos paaiškinimus patvirtinantį R. K. L. 2009 m. kovo 8 d. pranešimą teismas vertino kritiškai.

Ištyręs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos medžiagą teismas nustatė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-18 tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjams jų skunde nurodytu adresu korespondencijai Panerių g. 13-7, Vilnius. Šiuo adresu yra įsikūrusi pareiškėjo advokato A. B. kontora, kuris 2006 m. spalio 9 d. atstovavimo sutarties Nr. 06-10-09/01 pagrindu atstovavo pareiškėją L. S.. Kaip liudija administracinėje byloje Nr. 1-1343/09 esantis Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo siuntimo dokumentas, siunta gavėjui įteikta 2009 m. vasario 4 d. Be to, iš spaudų ant voko matyti, jog korespondencija buvo siunčiama per AB „Lietuvos paštas“, o ne pasinaudojant kurjerių tarnybos paslaugomis.

Teismas nenustatė jokių patikimų duomenų apie R. K. L. darbo teisinius santykius su konkrečia kurjerių bendrove ar advokato kontora, todėl R. K. L. 2009 m. kovo 8 d. rašytinį pranešimą atmetė kaip netinkamą įrodymą. Kitų faktinių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų paaiškinimus, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-18 jiems buvo įteiktas 2009 m. vasario 23 d., nėra, todėl prašymą atnaujinti praleistą 20 dienų skundo padavimo terminą teismas atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti Garantinio fondo tarybos posėdžio 2004 m. spalio 26 d. protokolinio sprendimo Nr. 1.8-9 apskundimo terminą, kaip ir pirmame skunde, teismui paduotame 2009 m. kovo 6 d., nenurodė konkrečių priežasčių, kurios sudarė kliūtis įstatymų nustatytu vieno mėnesio terminu realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjų skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ABTĮ 34 straipsnis numato teisę pareiškėjui pasinaudoti prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu termino praleidimo priežastys yra svarbios.

2. Pareiškėjai teismui nurodė, kad paštas gaunamas per advokato A. B. kontorą, kuriam dalyvaujant teismuose, paštą, adresuotą Panerių 13-7, Vilniuje priima patalpų prižiūrėtojas ir kurjeris R. K. L.

3. Teismas nepagrįstai daro išvadą, kad nėra pilnai pateikti įrodymai apie R. K. L. ir advokato A. B. kontoros sutartį dėl kurjerio paslaugų. CK normose nurodyta, kad sutartis gali būti tarp šalių sudaroma ir žodiniu susitarimu (CK 6.159 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-18; Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1.8-9; Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1.15-1222 ir įpareigoti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondus sumokėti pareiškėjams prašomas išmokas.

Pareiškėjai, ginčydami Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1.15-1222, pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi dėl šio sprendimo panaikinimo į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Todėl vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi skundą teismui dėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1.15-1222 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-18 panaikinimo turėjo teisę paduoti per 20 dienų nuo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1343/2009 byloje esantis vokas ir išrašas iš siunčiamų dokumentų registro (b.l. 27, 34) patvirtina, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimas pareiškėjams buvo išsiųstas 2009 m. vasario 3 d. Spaudas ant voko patvirtina, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjams buvo įteiktas 2009 m. vasario 4 d. Todėl skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui turėjo teisę paduoti iki 2009 m. vasario 24 d. Pareiškėjai skundą pirmą kartą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2009 m. kovo 6 d., t. y. praleidę terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjai 2009 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pakartotinai padavė skundą ir prašymą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1.15-1222 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-18 panaikinimo paduoti grindžia iš esmės tuo, kad Vyriausios administracinių ginčų komisijos sprendimas pareiškėjams per kurjerį buvo įteiktas tik 2009 m. vasario 23 d. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad šis sprendimas buvo įteiktas pareiškėjams 2009 m. vasario 4 d. Byloje pateiktas R. K. L. pranešimas apie tai, kad jis pareiškėjams sprendimą įteikė 2009 m. vasario 23 d. (b.l. 10) nepaneigia nurodytos sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir skundo padavimo terminas jai negali būti atnaujintas.

Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1.8-9 ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimą suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Tokios Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr.AS(4)-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr.AS(2)-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr.AS(7)-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr.AS(8)-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr.AS(5)-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr.AS(7)-100/2005).

Taigi, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, svarbu nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti.

Pareiškėjai nenurodo, kada jiems tapo žinoma apie Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1.8-9, šios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1.15-1222 matyti, kad siunčiant pareiškėjus atstovaujančiam advokatui sprendimo nuorašą prie sprendimo buvo pridėta Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. protokolo Nr. 1.8-8 išrašas. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byloje esantis vokas (VAGK b.l. 11) patvirtina, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjus atstovaujančiam advokatui įteiktas 2008 m. gruodžio 22 d., todėl yra pagrindas pripažinti, kad tada pareiškėjams tapo žinoma apie Garantinio fondo tarybos 2004 m. spalio 26 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 1.8-9. Esant šioms aplinkybėms skundą teismui dėl šio protokolinio spendimo pareiškėjai galėjo paduoti iki 2009 m. sausio 22 d. Pareiškėjai į teismą dėl protokolinio sprendimo panaikinimo kreipėsi 2009 m. kovo 6 d., t. y. praleidę įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti. Prašydami atnaujinti terminą skundui dėl Garantinio fondo tarybos posėdžio 2004 m. spalio 26 d. protokolinio sprendimo Nr. 1.8-9 panaikinimo paduoti pareiškėjai nenurodo jokių priežasčių dėl kurių praleido terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė terminą atnaujinti.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, nepadarė procesinių pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

nutaria:

L. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas