Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 1996-09-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 903, bendru sutikimu, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-24 nutartimi nustatė pareiškėjams D. J. ir A. J. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.Nurodė, pareiškėjai pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kompensacijos išmokėjimo užtikrinimui. Tai sudaro pagrindą manyti, kad netaikant pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, A. J. gali vengti mokėti D. J. kompensaciją, vilkinti įsipareigojimų vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjų interesų ir tikrosios valios, jie pasirašė sutartį, nesuvokę jos turinio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-24 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.Nurodo, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atsisakyti tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau nė vienos iš šių sąlygų pareiškėjų pateikta teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia. Taip pat nurodo, kad nepilnamečių vaikų neturi, turi tik vieną santuokoje įgytą turtą, todėl tokiu būdu ir susitarė, kad teismo sprendimo negalėjimo įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių atveju, nebūtų pažeisti vieno iš sutuoktinių interesai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl santuokos nutraukimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikė trūkumų šalinimo institutą motyvuodamas tuo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjų interesų ir tikrosios valios, jie pasirašė sutartį, nesuvokę jos turinio.Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.CPK 144 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytam reglamentavimui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms neprieštarauja. Taip pat tokių aplinkybių, kad sutartis prieštarautų įstatymams, viešajam interesui ar pareiškėjų interesams nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip nurodė apeliantė, pareiškėjai suprato dėl ko susitarė, taip pat suprato ir susitarimo pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.